Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-921-1157/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-27
Bylos Nr.
II-921-1157/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01005-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Pažeidėjas
H. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-921-1157/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01005-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui H. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10699-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10699-2024 (ROIK 24235827888) H. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2024 m. kovo 24 d., 19.44 val., Vilniuje, Ozo g., ties Kernavės g., vairuodamas transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 181 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad išvažiuojant iš šalutinio kelio Kernavės gatvės į pagrindinį kelią, nėra pastatyto ženklo, kad negalima sukti į dešinę į pirmą juostą. Taip pat KET nėra nurodyta, kad privaloma iškart iš šalutinio kelio įvažiuoti į antrą kelio juostą, taip sukeliant avarinę situaciją ir užtveriant autobuso juostą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nuotraukose nesimato jokio automobilio, tik užfiksuotas valstybinis numeris, nesimato net kelio ribos ir A juostos.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nusižengimas pilnai įrodytas, o paskirta bauda nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga. Nurodė, jog pažeidimų fiksavimo sistema „TraffiStar SR390“, sumontuota Vilniuje, Ozo g., ties Kernavės g., 2024 m. kovo 24 d., 19:44 val., užfiksavo, kad TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ir kirto sankryžą, nors ši juosta pažymėta KET 1 priedo III skyriaus 4 punkte nurodytu ženklu Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama). Vairuotojas tokiais veiksmais pažeidė KET 181 punkto reikalavimus. Užfiksavusi KET pažeidimą, pažeidimų fiksavimo sistema, automatiniu būdu sukūrė pažeidimų fiksavimo sistemoje numerį ROIK 24235760188, į kurį perkėlė sistemos užfiksuotus duomenis. Sistemai „TraffiStar SR390“ nuolatos atliekama metrologinė patikra, kuri galiojo ir nusižengimo fiksavimo metu nuo 2024 m. kovo 3 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., patikros sertifikato numeris 1640909. Pažeidimų fiksavimo sistemos užfiksuotose nuotraukose matosi transporto priemonė ir jos valstybinio numerio ženklas, kad ir nuotraukos darytos tamsiu paros metu, bet paryškinus jas aiškiai atpažįstama vieta, transporto priemonė ir valstybinis numerio ženklas. Nurodė, jog duomenys iš sistemos dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo perkelti į Administracinių nusižengimų registrą ir sukurtas administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 2423587888. Vadovaujantis ANK 611 straipsniu, transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju H. K., buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR P-98646-2024 bei pranešimas, kad jeigu šį nusižengimą padarė kitas asmuo, nurodyta tvarka pateikti visus pranešime prašomus duomenis. H. K. dėl šio nusižengimo buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti administracinio nurodymo institutu (procesiniai dokumentai – protokolas su administraciniu nurodymu ir nutarimas administracinėje byloje, buvo išsiųsti laikantis ANK 573 numatytų nuostatų, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį H. K. yra deklaravęs valstybiniuose registruose), tačiau pastarasis per administraciniame nurodyme nurodytą laiką administracinio nurodymo neįvykdė, todėl 2024 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 20-ANR N-10699-2024. Institucija pažymėjo, kad asmens argumentai, kad KET nenumato, jog privaloma iš karto išvažiavus iš šalutinio kelio įvažiuoti į antrą kelio juostą, yra visiškai nepagrįsti, nes KET 181 punktas numato, kad ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Šiuo atveju akivaizdu, kad išsukus iš šalutinio kelio, pagrindiniame kelyje prasidėjo A raide žymima maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, tačiau ją ir antrą eismo juostą skyrė plati brūkšninė linija, numatyta KET 3 priedo I skyriaus 1.22 punkte, kuriai esant H. K. buvo leidžiama išvažiuoti iš A juostos dar neprivažiavus ištisinės linijos ir sankryžos. Tai suponuoja, kad esant tokiam žymėjimui išsukus iš šalutinio kelio asmuo privalėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, o ne pažeidžiant KET važiuoti maršrutiniam transportui skirta juosta bei kirsti sankryžą esant kelio ženklui, kuris draudžia įvažiavimą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. K. nepripažino padaręs nusižengimą. Nurodė, jog Institucija teigia, kad vyras turėjo laiko persirikiuoti, bet ten labai mažas atstumas, mažiausiai turi būti bent 100 metrų punktyrinė linija, o ne 20 metrų, kadangi jeigu yra kamščiai, tai ten neįmanoma persirikiuoti. Pareiškėjo teigimu, jis judėjo iš Kernavės gatvės į Ozo gatvę, tačiau matė, kad yra didelis eismas, o pasukęs į dešinę, negalėjo persirikiuoti, taigi į antrą juostą persirikiavo, jau pasibaigus punktyrinei juostai. Tikėjosi, jog kažkas įleis. Patvirtino, jog išsukus matosi ženklas, kad yra autobusų juosta. Sutinka, jog jeigu nebūtų mašinų, gal ir įmanoma įsirikiuoti į antrą juostą iš pirmos juostos, nesibaigus punktyrinei juostai. Privalėjo laikytis ženklų, tačiau specialiai nepažeidinėja. Nurodė, jog nevažinėja A juostomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar kelio ženklinimo nesilaikymą. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų.

Šios bylos nagrinėjimui aktualiame KET 181 punkte įtvirtinta taisyklė, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama.

Iš pareiškėjo teiktų paaiškinimų teismo posėdyje, matyti, jog iš esmės šioje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad H. K. vairuojama transporto priemonė Ozo gatvėje, ties išvažiavimu iš Kernavės gatvės, buvo užfiksuota važiuojanti A juosta, tokiu būdu pažeidžiant KET 181 punkto reikalavimus. Taigi šiuo aspektu, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo argumentai, jog nuotraukose nematyti transporto priemonės laikytini nereikšmingais.

Esminis ginčas šioje byloje dėl to, ar pagrįstai buvo paskirta nuobauda už padarytą pažeidimą, atsižvelgiant į susidariusią situaciją kelyje.

H. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad į Ozo gatvę jis išsuko iš Kernavės gatvės. Išvažiavimas į Ozo gatvę galimas tik į maršrutinio transporto A juostą ir ties išvažiavimu yra itin trumpa punktyrinė juosta, leidžianti tuoj pat persirikiuoti į antrą eismo juostą, kad nebūtų trukdoma maršrutiniam transportui. Pareiškėjo teigimu, jis taip būtų ir padaręs, tačiau vyro niekas neįleido ir šis persirikiavo jau pasibaigus punktyrinei juostai.

Institucijos surinkta ir pateikta vaizdo medžiaga visiškai patvirtina pareiškėjo nupasakotą situaciją. Brūkšninė (punktyrinė) linija ties išvažiavimu iš Kernavės gatvės yra labai trumpa ir iš šios gatvės į Ozo gatvės A juostą išsukęs vairuotojas yra visiškai priklausomas nuo eismo situacijos ir kitų eismo dalyvių geranoriškumo. Nusižengimo metu darytos nuotraukos patvirtina, kad eismas bylai aktualioje Ozo gatvės atkarpoje labai intensyvus, ja eina nuolatinis automobilių srautas ir iš Kernavės gatvės išsukusiam vairuotojui, preciziškai laikantis KET, faktiškai tektų stovėti A juostoje, kol būtų įleistas kitų vairuotojų į antrąją eismo juostą, tokiu būdu blokuojant judėjimą A juosta. Pažymėtina, kad vairuotojui nėra galimybės iš Kernavės gatvės sulaukus patogaus momento įsukti iš karto į antrąją juostą, nes gatvių sankirtos vietoje antrąją juostą nuo A juostos skiria ištisinė linija, jam bet kuriuo atveju tenka kelis metrus pavažiuoti maršrutine juosta įsirikiavimui brūkšninės linijos vietoje. Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo galimybės ties brūkšnine linija persirikiuoti, todėl persirikiavo jau pasibaigus ištisinei juostai, tik todėl buvo užfiksuotas judantis A juosta į priekį, kol atsiras galimybė persirikiuoti. Pažymėtina, kad Google maps duomenimis, pavažiavus vos keliasdešimt metrų į priekį yra žymiai ilgesnė punktyrinės linijos atkarpa, leidžianti patogesnį ir saugesnį įsirikiavimą į antrą juostą.

Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys nebuvo piktybinis, tik nulemtos nepatogios vairuotojui eismo situacijos, ką patvirtina ir nusižengimo padarymo momentu darytos nuotraukos, rodančios intensyvų eismo srautą tiek antroje, tiek kitose eismo juostose Ozo gatvėje.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo.

Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismo vertinimu, nusižengimas buvo atsitiktinis, nulemtas nuo pareiškėjo valios nepriklausančios situacijos, jis nerodo piktybiško vairuotojo nusiteikimo ignoruoti KET reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruoti nepagarbą eismo dalyviams. Teismas neturi pagrindo netikėti jo teiginiais, kad nusižengimas padarytas kaip tik siekiant saugaus pareiškėjui ir kitiems eismo dalyviams įvažiavimo į antrą eismo juostą, o ne dėl ciniško siekio naudotis A juostos privalumais.

Vadovaudamasis išdėstytu teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis buvo ženkliai mažesnis nei įprasta ir yra pagrindas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti už jį administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo H. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą nuobaudos skyrimo dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, H. K. už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinės nuobaudos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė