Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui L. S., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustato:

L. S. 2016-02-07, 21 val. 06 min., Raseinių r. sav., Raseinių m., Vilniaus g., vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,8 promilės neblaivumas. Taip pat vežė daugiau žmonių negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje. Tokiais savo veiksmais, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 195.1 punkto nuostatas, jis padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 2 d.

L. S. pateikė specialisto išvadą, iš kurios matyti, jog jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė prašė L. S. pripažinti kaltu ir nubausti.

Liudytojas K. R. parodė, kad vykdydamas pareigas, tikrino L. S. būklę, kuris neginčijo alkotesterio parodymų, jautėsi alkoholio kvapas. Jei šis būtų minėjęs, kad gėrė alaus, po 15 minučių būtų davę dar kartą tikrintis, bet pažeidėjas to neprašė. Su viskuo sutiko. Dokumentai paprastai forminami apie pusvalandį, o gal ir daugiau.

Liudytojas R. M. parodė, kad vykdydamas tarnybines pareigas, sustabdė L. S.. Įtarus, kad vairuotojas galimai neblaivus, buvo atliktas patikrinimas. Nuo L. S. jautėsi alkoholio kvapas. Jis lyg ir minėjo, kad prieš pusvalandį ar valandą gėrė alaus, sakė, kad važiuos į ligoninę pasitikrinti. Protokolo surašymas trunka apie pusvalandį ar daugiau. Jis nepamena, ar pažeidėjas prašė, kad jam leistų dar kartą pūsti į alkotesterį.

Liudytoja Vilma Siriūnaitienė parodė, kad jos giminaitis L. S. iš jos išvažiavo 2016-02-07 vakare blaivus, gėrė tik nealkoholinio alaus.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad kraują ėmė po to, kai buvo sumokėta už tyrimus. Negalėjo paaiškinti, kada tiksliai imtas kraujo mėginys. Paaiškino, jog paimtą kraujo mėginį įdėjo į šaldytuvą. L. S. asmenybę nustatė pagal pasą, o L. S. atsakius į teisėjo klausimą, kad paso neturi, paaiškino, jog matė asmens tapatybės kortelę. Gydytojas L. S. neapažiūrėjo. Kraują tyrimui gabena vairuotojas.

Liudytojas A. U. parodė, kad kraują tyrimams veža dėžėje, ne šaldytuve, mėgintuvėlius paėmė iš dėžės, ne iš šaldytuvo.

Iš kvito matyti, kad už kraujo tyrimą buvo sumokėta 22.50 val.

Apžiūrėjus žurnalą ir jo kopiją matyti, kad įrašas apie laiką, kuomet imtas L. S. kraujas, yra taisytas (b. l. 20).

Susipažinus su vaizdo medžiaga, esančia CD diske, matyti ir girdėti, kad L. S. papūtus į alkotesterį, jo kraujyje užfiksuota 0,8 promilės. L. S. pareigūnams aiškina, jog gėrė alaus, kad važiuos į ligoninę pasitikrinti dėl blaivumo.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog L. S. vairavo transporto priemonę.

Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytas specialus administracinio teisės pažeidimo subjekto požymis, t. y. jo neblaivumas, bei konkretus neblaivumo laipsnis. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 punkto 4 pastraipą, neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Neblaivumo nustatymo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Tad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolę ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja Neblaivumo nustatymo taisyklės, Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, Bendroji asmens būklės įvertinimo metodika, Policijos patrulių veiklos instrukcija. Teismų praktika patvirtina, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmuo kaltinamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalies pažeidimu, turi įvertinti, ar asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas laikantis paminėtų teisės aktų nuostatų.

Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda.

Byloje liudytojų R. M. ir K. R. parodymais neginčytinai nustatyta, kad jiems kilo abejonių dėl L. S. neblaivumo, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl techninėmis priemonėmis, t. y. alkotesteriu, kurio metrologinė patikra atlikta, buvo tikrinta, ar šis asmuo yra blaivus, nustatyta, jog tuoj po pažeidimo padarymo jo kraujyje rasta 0,8 promilės etilo alkoholio. Byloje esančiais duomenimis: išrašu iš registro žurnalo, alkotesterio šaknelės, patikros sertifikatu, nustatyta, kad tikrinimas atliktas technine priemone, kurios patikra atlikta, todėl abejoti užfiksuotais duomenimis apie 0,8 promiles etilo alkoholio pagrindo nėra.

Apklaustų liudytojų R. M. ir K. R. parodymais, vaizdo medžiaga neginčytinai nustatyta, jog L. S. pareigūnams aiškino, kad prieš 40 minučių gėrė alaus, todėl pagrindo atlikti pakartotinį patikrinimą neblaivumui nustatyti techninėmis priemonėmis, nebuvo. O L. S. teisme duoti parodymai, jog jis gėrė nealkoholinio alaus vertintini kritiškai, nes nepatvirtinti kita bylos medžiaga, o būtent protokole yra jo paaiškinimas, kad gėrė alaus, garso įraše taip pat girdėti, jog pareigūnams jis aiškino, jog gėrė alaus.

L. S. pateikė specialisto išvadą, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau nustatant transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumą (girtumą) medicininės apžiūros būdu, paprastai būtina laikytis visų apžiūros etapų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 4 p. nustatyta, kad medicininę apžiūrą atlieka, atliekant bendrą asmens būklės vertinimą – šeimos gydytojai ar kt. gydytojai, kas padaryta nebuvo. Metodikos 8.4 p. nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“, o minėtos metodikos 8.5 p. nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“, tačiau iš byloje esančios specialisto išvados negalima nustatyti, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis, ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos. Metodikos 8.7 p. nustatyta, kad gydytojas turi užpildyti nustatytos formos siuntimą, tačiau byloje esančias duomenimis siuntimą užpildė slaugė (b. l. 22), kraują ji ėmė be gydytojo nurodymo (Metodikos 8.1 p.). Be to, teismui kyla abejonių dėl to, kokio asmens kraujas buvo paimtas, nes žurnale neužfiksuoti duomenys apie asmens pateiktą dokumentą (Metodikos 15 p.), o liudytojos A. Ž. parodymai yra prieštaringi. Taip pat teismui kyla abejonių dėl tikslaus kraujo paėmimo laiko, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis buvo paimtas po to, kai sumokėta už paslaugas, t. y. po 22.50 val., kas leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad praėjus daugiau nei pusantros valandos po neblaivumo patikrinimo techninėmis priemonėmis. Taip pat teismui kyla abejonių dėl to, kokiomis sąlygomis buvo laikytas kraujo mėginys, ar šaldytuve (Metodikos 8.6 p.), nes liudytojos A. Ž. parodymai, kad ji mėgintuvėlį padėjo į šaldytuvą, nepatvirtinti kita bylos medžiaga, nes liudytojas A. U. parodė, kad mėginį paėmė ir vežė dėžėje ir iš dėžės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, specialisto išvada vertintina kritiškai ir teismas ja nesiremia.

Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl galimai L. S. atlikto kraujo tyrimo rezultatai, kuriuos teismas įvertino kritiškai, patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., faktinės aplinkybės ir L. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad L. S. atliko priešingą teisei, kaltą, tyčinį veikimą, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, už kuriuos LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., numato administracinę atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 2 d., Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracine tvarka baustas, turi dvi galiojančias nuobaudas. L. S. yra pavojingas eismo dalyvis, savo elgesiu keliantis pavojų aplinkiniams, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,8 promilės neblaivumas. Jis itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldamas didelį ir realų pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Praeityje asmuo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 30² str., 126 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti L. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., ir skirti jam 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

L. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., LT32 7180 0000 0014 1038 Šiaulių Bankas, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 Medicinos Bankas, UAB, LT74 4010 0510 0132 4763 DnB Bankas, AB, LT0S 70440600 07887175 SEB Bankas, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16055136440.

Vadovaujantis LR ATPK 330 str. transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.