Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. 2020 m. sausio 8 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie baro "(duomenys neskelbtini)", konflikto metu ranka tyčia sudavė M. R. nemažiau trijų kartų į galvos sritį, padarydamas M. R. smakro odos nubrozdinimą, apatinės lūpos gleivinės muštines žaizdas, t.y., tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokiais veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta specialistė Vilma Baranauskaitė paaiškino, kad Išvadą palaikau. 2020-01-14 ekspertizės atlikimo metu apžiūrėjo tiriamąjį M. R.. Jis pateikė medicininius dokumentus iš (duomenys neskelbtini) klinikos. Jam nustatytas odos nubrozdinimas ir apatinės lūpos gleivinės muštinės žaizdos. Rašoma, kad kaulų ir dantų jokių lūžių nėra. Apžiūrėdama lūžių taip pat nepastebėjo, tik pastebėjo, kad dantys labai išgedę. Išgedę visi dantys. Dabar nepasakys, ar buvo visi dantys, to neaprašinėjo, bet, kad būtų šviežias lūžis, nematė, būtų užrašiusi. Jeigu būtų išmušti dantys, jie būtų išmušti iš karto ir būtų užfiksuoti odontologo, nes kaip supranta, jis po įvykio iš karto kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kliniką. Jie fiksuoja tuos dalykus, bet tai neužfiksuota. Jeigu dantys būtų išmušti, būtų diagnozuotas panirimas, bet nieko neužfiksuota. Panirimas tai, kai dantis atsilaisvina, bet yra dar alveolėje, t. y. dantis kliba. Kad dantys kliba, nurašyta iš užduoties. O tai, kas nurodyta papildomai paaiškino, yra tai, ką mums tiriamasis papildomai paaiškino. Įvykio aplinkybėse nurašo tai, kas būna nurodyta užduotyje. Nieko nekeičia. Ten buvo taip parašyta ir laborantė nurašė. Jeigu matytų, kad dantys kliba, būtų parašiusi. Kai dantys išgedę, jie kliba visi, nes yra paradontozė, Kad būtų fiksuota kažkurių konkrečių dantų pakitimai, nebuvo. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti iki apžiūros (duomenys neskelbtini) klinikoje 8 dieną. Susiūta šviežia žaizda, senesnių žaizdų niekas nesiuva. Įvykis 8 dieną, specialistė apžiūrėjau 14 dieną, po 6 dienų. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas ir griūnant, ir kumščiu. Tiriamojoje dalyje nurodytos 32-42 dantų projekcijoje esančios siūlės yra keturi apatiniai viduriniai dantys. Tada, kaip apžiūrėjau, tie dantys buvo vietoje. Buvo dvi po 2 cm ilgio susiūtos žaizdos. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Kadangi smūgis buvo į tų dantų sritį, negali atmesti galimybės, kad tai galėjo įtakoti tų dantų iškritimą.

Kadangi buvo parašyta, kad sudavė rankomis į galvos sritį, pasitikslino, į kurią konkrečiai galvos sritį. Nukentėjusysis patikslino, kad į veidą. Visada paklausia, ar nebuvo nugriuvęs, ar nebuvo praradęs sąmonės. Šias papildomas aplinkybes parašome „papildomai paaiškino“. Visą kitą yra iš užduotyje nurodytų aplinkybių. Tiriamojoje dalyje dantų klibėjimo nekonstatavo. Tik nurodžiau, kad dantys apskritai nesveiki. Žaizda buvo siūta ligoninėje. Kai žaizdos sutvarkomos chirurgiškai, jie negali spręsti, kada buvo padarytas sužalojimas. Vienintelis tik odos nubrozdinimas, pagal kurį sprendė, kad sužalojimas padarytas tuo laiku. Odos nubrozdinimo nebuvo konstatuota medicinos dokumentuose. Odos nubrozdinimas padarytas prieš 3-7 paras. Nukentėjusiajam dantys galėjo iškristi nebūtinai nuo smūgio. Klibėjimas, esant išgedusiems dantims, yra normalu.

Iš specialisto išvados Nr. G 145/2020 (01), kurioje valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos ekspertė Vilma Baranauskaitė pateikė išvadą, kad M. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas smakro odos nubrozdinimas, apatinės lūpos gleivinės muštinės žaizdos. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-01-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad kaltinamasis bare buvo mandagus, niekam netrukdė. Nukentėjęs su draugu buvo neblaivūs, kai kaltinamasis bandė su jais pasikalbėti iš jo šaipėsi, kad jis kitos tautybės. Lauke vyrai toliau žemino ir įžeidinėjo kaltinamąjį, jį stumdė. Kad apgintų kaltinamąjį, jis išėjo į lauką ir papurškė dujų nukentėjusiajam ir kitam vyrui. Kaltinamasis nugriuvo, vyrai pradėjo jį beveik spardyti. Ant žemės krito tik kaltinamasi, vyrai patys nugriuvo. Iš pradžių nugriuvo vienas, atsikėlė ir tada dviese puolė kaltinamąjį. Dujas purškė nukentėjusiajam ir jo draugui, nes jie prie durų stumdė kaltinamąjį. Visus išvijo iš baro. Nukentėjusysis grįžo su policija, kaltinamasis išvažiavo taksi. Šie liudytojo E. P. parodymai patvirtina kaltinamojo išsakytą poziciją, kad kaltinamąjį lauke puolė mušti nukentėjęs su draugu ir jis gindamasis jiems smūgiavo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimą M. R. parašė ne tik dėl asmens, kuris jam sudavė smūgius ir sužalojo veidą veiksmų, bet ir dėl to asmens, kuris purškė dujas, taigi skundas buvo paduotas ir dėl liudytojos E. P. veiksmų. Nors pats kaltinamasis pripažįsta, kad irgi dalyvavo konflikte, t. y. sudavė smūgius nukentėjusiajam ir su juo buvusiam liudytojui, tačiau liudytojas E. P. teisme duodamas parodymus nenurodė, kad kaltinamasis būtų jiems sudavęs smūgius. Taip pat nurodė, kad užpultas kaltinamasis nugriuvo ir nukentėjęs su liudytoju beveik jį spardė. Liudytojas su nukentėjusiuoju buvo nugriuvę, tačiau jie patys nugriuvo, paskui atstojo ir puolė kaltinamąjį. Tai yra iš šio liudytojo parodymų jaučiamas tam tikras tendencingumas, teisinantis kaltinamąjį ir kaltinantis nukentėjusįjį su liudytoju V. J.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė kitokias faktines aplinkybes – kad vyrai pradėjo lįsti, mosikavo prie (duomenys neskelbtini) pilietį, plikas vyras trenkė jam į veidą, tada kaltinamasis gindamasis jiems trenkė į veido sritį, spardė kojomis ir abu vyrai buvo nukritę ant žemės. Pamatęs muštynes, liudytojas išėjo į lauką ir juos išskyrė, kaltinamąjį nuvedė į barą, o du vyrai pasiliko lauke. Bare kaltinamasis pasakojo, kad tie vyrai pirmi pradėjo jį mušti, vadino įžeidžiančiai, įžeidinėjo jo mamą, todėl gindamasis jis jiems trenkė atgal. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad liudytojo E. P. parodymai nėra patikimi ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis tuo tarpu nurodė, kad jis ir liudytojas V. J. 2020-01-08 buvo bare, gėrė alų. Prie jų priėjo kaltinamasis, norėjo pasikalbėti, jei nenorėjo su juo kalbėti, prašė jiems netrukdyti. Išėjo į lauką parūkyti, ten pamatė, kad krenta draugas, bandė jį pakelti ir tada smūgį gavo ir jis, jam buvo papurkšta dujų. Vėliau buvo sumuštas ir spardomas. Jis pats nieko nemušė. Kaltinamąjį nutempė barmenas. Smūgius lauke sudavė kaltinamasis, barmenas tik purškė dujomis, smūgių buvo nemažiau 5 į veidą. Jam buvo sumušta lūpa, susiuvo dviem siūlėm. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė iš esmės analogiškas aplinkybes – išėjus į lauką parūkyti pamatė, kaip kaltinamasis pastūmė ir pradėjo mušti V. J., norėjo juos išskirti, tada liudytojas E. P. papurškė jam dujų. Per ašaras pamatė, kaip prie jo prieina kaltinamasis (vyras su barzda), kuris kelis kartus trenkė į galvos sritį, į veidą, išmušė apatinį dantį, kiti du šalia esantys dantys šiuo metu kliba, praskėlė lūpą. Po kurio laiko E. P. paėmė kaltinamąjį ir nuėjo atgal į barą. Liudytojas V. J. įvykio aplinkybes nurodė panašiai, t. y. kad išėjus į lauką kaltinamasis trenkė liudytojui į šoną, liudytojas pamatė, kad jis mušasi su M., į akis gavo dujų. Smūgį gavo į dešinę pusę, nuo smūgio nugriuvo, kol kėlėsi, kaltinamajam prasidėjo kažkokia isterija, jis spyrė liudytojui į pilvą, nuo smūgio lūžo telefono ekranas. Tada gavo dujų ir nieko nematė. Liudytojas nieko nemušė, jam trenkė kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. nurodė analogiškas aplinkybes, kad būnant lauke vyras trenkė jam į veidą, nuo smūgio jis nugriuvo. Gulint ant žemės išbėgo barmenas ir papurškė dujų į akis. Jam gulint ant žemės kaltinamasis spardė jį kojomis, pataikė į įvairias kūno vietas, t. y. į žandikaulį, kairės pusės šonkaulius, buvo prakirsta galva. Kai kėlėsi, kaltinamasis smūgiavo į krūtinę, nuo smūgio lūžo telefono ekranas. Nematė, kaip buvo suduoti smūgiai M. R., nes gulėjo ant žemės ir į akis buvo pripurkšta dujų.

Taigi iš liudytojo ir nukentėjusiojo parodymų, kurie iš esmės neprieštarauja vieni kitiems matyti, kad būnant lauke kaltinamasis pradėjo smūgiuoti liudytojui V. J., kai nukentėjęs bandė jį pakelti, jam buvo papurkšta dujų, tada kaltinamasis kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą, teigė, kad buvo spardomas. Netgi ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. P. patvirtino, kad kaltinamasis mušė abu asmenis – liudytoją ir nukelnėjusįjį, jie buvo pakritę ant žemės, kaltinamasis juos spardė. Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad M. R. padaryta smakro odos nubrozdinimas, apatinės lūpos gleivinės muštinės žaizdos. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai. Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo gynėjos versija, kad kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo ir liudytojo pavojingų veiksmų prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms, kadangi ją patvirtina tik prieštaringi, nenuoseklūs ir tendencingi liudytojo E. P. parodymai, kuriais teismas negali remtis, nes jie nepatikimi. Iš liudytojo V. J. ir nukentėjusiojo parodymų seka, kad lauke jie buvo užpulti kaltinamojo ir mušami, be to liudytojas E. P. jiems papurškė dujų, o kaltinamąjį nusivedė į barą. Tokiu būdų, ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis 2020 m. sausio 8 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), prie baro "(duomenys neskelbtini)", konflikto metu ranka tyčia sudavė M. R. nemažiau trijų kartų į galvos sritį, padarydamas M. R. smakro odos nubrozdinimą, apatinės lūpos gleivinės muštines žaizdas, t.y., tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šie A. I. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. I. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonės dokumento paėmimas ir paimtas asmens dokumentas, pasas, bei paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-80).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra neteistas, teisiamas pirmą kartą, todėl skiriant bausmę turi būti laikomasis BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis A. I. yra neteistas, duomenų apie nubaudimą administracine tvarka nepateikta, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 87), duomenų apie gydymą psichiatrine tvarka, buvimą priklausomybės įskaitoje nepateikta. Kaltinamasis pripažino kaltę, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos, todėl nustatytinos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi ir tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos materialinės žalos (BK 549 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamais teisiamas už nesunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą. Įvertinus visa tai, tesimas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusysis M. R. šioje byloje pareiškė 1800 eurų civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad padarytą žalą sudaro 800 eurų turinė žala, o 1000 eurų neturtinė žala.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 53,74 eurų dydžio, prašydama atlyginti patirtą žalą dėl M. R. gydymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis M. R. patikslino ieškinio reikalavimus nurodydamas, kad 800 eurų yra dėl įvykio patirta turtinė žalą, o 1000 eurų yra neturtinė žalą. Turinę žalą sudaro tai, kad buvo išmušti du dantys ir juos reikės atstatyti, o neturtinę žalą sudaro tai, kad patyrė skausmą, nepatogumus, kad buvo nusižiūrėjęs darbą, tačiau po sumušimo negalėjo į jį įsidarbinti. Kaltinamasis pripažino tik dalį neturtinės žalos, t. y. 500 eurų, turinės žalos nepripažino.

Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad ieškovas privalo pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, pateikdamas į bylą leistinus įrodymus ir įrodydamas tiek patį turtinės žalos faktą, tiek jos dydį. Nukentėjusysis teigė, kad turinę žalą sudaro būsimos išlaidos, susijusios su išmuštų dviejų dantų atstatymu. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad dantys jam iškrito gal po 3-4 mėnesių po įvykio. Teismas mano, kad šioje dalyje ieškinys yra neįrodytas. Byloje neįrodyta, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neteko dviejų apatinių dantų (kandžių). Pažymėtina, kad kaltinamasis jau iš karto po įvykio nurodė, kad jam išmušti dantys, skundėsi, kad jie kliba ir pan., tačiau 2020-01-08 apžiūrėjus VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje, nei kliniškai, nei rentgenologiškai nebuvo nustatyta jokių veido kaulų, dantų, žandikaulių lūžių. Nekonstatuotas netgi dantų panirimas, t. y. klibėjimas. Specialisto išvada, esanti byloje taip pat nepatvirtino tos aplinkybės, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo išmušti dantys (dantų lūžiai ar panirimas), yra nurodyta tik tai, kad nukentėjusiojo dantys yra išgedę. Apklausta teismo posėdyje specialistė Vilma Baranauskaitė taip pat nepatvirtino tų faktinių aplinkybių, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo išmušti dantys. Apžiūros metu ir iš medicininių dokumentų nebuvo konstatuotas netgi dantų panirimas, sietinas su trauma. Įvertinus visa tai, teismas daro išbadą, jog nėra jokių objektyvių duomenų, konstatuoti faktui, kad M. R. dantys iškrito būtent dėl kaltinamojo padarytos jam traumos, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas pripažintinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo veiksmų – smurto panaudojo prie nukentėjusįjį, sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo šis patyrė neturinę žalą. Kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, dėl to buvo padarytas smakro odos nubrozdinimas, apatinės lūpos gleivinės muštines žaizdos, kurias reikėjo tvarkyti chirurgiškai, t. y. siūti, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Jis patyrė nepatogumus dėl sužalojimo gijimo. Nukentėjusysis nurodė, kad pusantro mėnesio negalėjo dirbti dėl sužalojimo, prarado darbą ir pajamas, tačiau pažymėtina, kad iki įvykio kaltinamasis nedirbo, buvo tik susiradęs galimą darbo vietą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jau buvo pasirašęs darbo sutartį ar susitaręs dėl darbo sutarties sąlygų, todėl pagrindo teigti, kad negalėjo dirbti nėra, tačiau sutiktina, kad dėl sužalojimo veide galimybės susirasti darbą buvo apribotos. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį ir kiekį ir pasekmes – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dalyje dėl 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys bylos nagrinėjimo metu buvo atlygintas, ieškovas ieškinio atsisakė (b. l. 162), atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, asmens dokumentą pasą grąžinti kaltinamajam A. I..

Ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą atsisakymą nuo ieškinio atsakovui A. I. priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. I. 800 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą M. R. naudai.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.