Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-193-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
1A-441-193-2011
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00329-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
A. G., R. J., R. Š.
Advokatai
Alfredas Mašalas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-193/2011

Teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00329-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Alfredui Mašalui,nuteistajam A. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. (4 vnt. radiatorių vagystė) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 3 mėn.;

- pagal BK 178 str. 2 d. (epizodas, kuriame su R. J. pagrobė 4 vnt. radiatorių) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 6 mėn.;

- pagal BK 178 str. 2 d. (epizodas, kuriame su R. J. ir R. Š. pagrobė 4 vnt. radiatorių, 1 krosnies metalines dalis) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 8 mėn.;

- pagal BK 178 str. 2 d. (epizodas, kuriame su R. J. ir R. Š. pagrobė 3 vnt. radiatorių) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 6 mėn.;

- pagal BK 178 str. 2 d. (epizodas, kuriame su R. Š. pagrobė 6 vnt. radiatorių) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 6 mėn.;

- pagal BK 187 str. 3 d. (epizodas, kuriame su R. Š. sugadino 256 Lt vertės duris) ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. (epizodas, kuriame su R. J. ir R. Š. pagrobė D. P. turtą) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 10 mėn.;

- pagal BK 187 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. pagal BK 187 str. 3 d. (256 Lt vertės durų sugadinimo), pagal BK 187 str. 3 d. (256 Lt vertės durų sugadinimo), pagal BK 187 str. 3 d. (256 Lt vertės durų sugadinimo, 54 Lt vertės lango išdaužimo)išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.); pagal BK 187 str. 3 d. (klozeto ir kriauklės tyčinio sugadinimo) išteisintas nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Be to, šiuo nuosprendžiu iš A. G. priteista: 948 Lt Kupiškio rajono savivaldybės administracijos naudai; 13,67 Lt proceso išlaidų valstybei; iš A. G. ir R. J. solidariai 948 Lt Kupiškio rajono savivaldybės administracijos naudai; iš A. G., R. J. ir R. Š. solidariai 2037 Lt Kupiškio rajono savivaldybės administracijos naudai; iš A. G. ir R. Š. solidariai 1422 Lt Kupiškio rajono savivaldybės administracijos naudai; civilinis ieškinys dalyje dėl 212 Lt priteisimo paliktas nenagrinėtas, o kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

Taip pat šiuo teismo nuosprendžiu nuteisti R. J. ir R. Š., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. G. nuteistas už tai, kad jis:

- 2010 m. spalio mėnesį, tikslus laikas ir data nenustatyti, pro nerakintas duris įsibrovė į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos nuosavybės teise valdomą negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 948 Lt 4 vnt. radiatorių, priklausančių Kupiškio rajono savivaldybės administracijai;

- kartu su R. J. 2010 m. spalio mėnesį, tikslus laikas ir data nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, pro išlaužtas duris įsibrovė į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos nuosavybės teise valdomą negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 948 litų vertės 4 vnt. radiatorių, priklausančių Kupiškio rajono savivaldybės administracijai;

- kartu su R. J. ir R. Š. 2010 m. spalio mėnesį, tikslus laikas ir data nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, pro išdaužtą langą įsibrovė į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos nuosavybės teise valdomą negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė Kupiškio rajono savivaldybės administracijai priklausančius 948 Lt vertės 4 vnt. radiatorių, 378 Lt vertės vienos krosnies metalines dalis;

- kartu su R. J. ir R. Š. 2010 m. spalio mėnesį, tikslus laikas ir data nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, pro išdaužtą langą įsibrovė į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos nuosavybės teise valdomą negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė Kupiškio rajono savivaldybės administracijai priklausančius bendros 711 Lt vertės 3 vnt. radiatorių;

- kartu su R. Š. 2010 m. spalio mėnesį, tikslus laikas ir data nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, išlaužę 256 Lt vertės duris, įsibrovė į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos nuosavybės teise valdomą negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 1422 Lt vertės 6 vnt. radiatorių;

- kartu su R. J. ir R. Š. 2010 m. spalio mėnesį, tikslus laikas ir data nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, sugadinę 100 Lt vertės duris bei išdaužę 30 Lt lango stiklą, pro langą įsibrovė į D. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur namo viduje sugadino (išardė) 1000 Lt vertės pečių, viso tyčia sugadino D. P. priklausančio turto 1130 Lt sumai, bei iš namo pagrobė D. P. priklausančio turto 1150 Lt sumai: 100 Lt vertės televizorių „LG“, 50 Lt vertės dujų balioną, 500 Lt vertės siuvimo mašinos „Singer“ staliuką, 50 Lt vertės radijo imtuvą „Panasonic“ su kolonėlėmis, 20 Lt vertės elektrinį arbatinuką, 10 Lt vertės elektrinę viryklę, bendros 95 Lt vertės 5 vnt. aliumininių puodų, 300 Lt vertės verpimo ratelį, bendros 25 Lt vertės 5 vnt. elektros rozečių.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu nesutinka su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu ir iš skundo turinio matyti, kad prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo manymu, jam paskirtoji bausmė yra aiškiai per didelė. Teigia, kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. Pažymi, kad atlyginti ieškinio negalėjo, nes buvo sulaikytas, tačiau pasižada padarytą žalą atlyginti.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu A. G. paskirtą bausmę, jo padarytus nusikaltimus pagal BK 178 str. 2 d. laikyti viena tęstine veika, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu arba priteistas sumas sumažinti. Gynėjo manymu, vagystė iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijai priklausančio pastato laikytina kaip viena tęstinė veika. A. G. penkis kartus brovėsi į savivaldybės administracijos pastatą, tai tęsėsi spalio mėnesį, vagystės vyko viena po kitos, nebuvo įmanoma net nustatyti tiksliai, kuriomis spalio dienomis vyko tos vagystės. Remiantis A. G. bei kitų nuteistųjų parodymais galima teigti, kad veiksmai buvo tapatūs, kad buvo vieninga tyčia siekiant vieningo rezultato. Kvalifikavus vagystes iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijai priklausančio pastato kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d., atitinkamai švelnintina paskirta bausmė. Gynėjo manymu, nepakankamai atsižvelgta į tai, kad pastatas nebuvo saugomas, A. G. nebuvo jokių kliūčių į jį patekti. Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė pripažino, kad šiame pastate nesilankoma, kad buvo pradėję nakvoti kiti pašaliniai asmenys. Tai rodo neatsakingą savininko požiūrį į jam priklausantį turtą, sąlygojusį ir įsibrovimus į šias patalpas, nuostolių atsiradimą. Skundu nesutinkama su nuosprendyje padaryta teismo išvada, kad „ieškinyje nurodoma ieškinio kaina yra reali ir pagrįsta“. Gynėjas teigia, kad ieškovui nepakanka vien tik nurodyti turto kainą ir laikyti, kad tuo ieškinys yra pagrįstas, tai tik ieškovo tvirtinimas. Kiekvienas ieškinys turi būti pagrįstas įrodymais, kurių byloje nėra, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškinys pagrįstas. Gynėjo teigimu, nesant įrodymų – ieškinys arba atmestinas, arba paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pasiūlant ieškovui pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Kita vertus, ieškinio nurodytai sumai ieškovas išlaidų dar neturėjo. Civilinio ieškovo atstovas netvirtino, kad remonto darbai atlikti, kad nupirkti nauji, vietoj nuteistųjų sugadintų daiktai. Tad jeigu ieškovui neatlikus remonto pastatas būtų parduotas, tai jis nepagrįstai praturtėtų.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti jų abiejų apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniais skundais nuteistojo A. G. kaltė neginčijama, pats apeliantas iš esmės neneigia atlikęs kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, prašo švelninti bausmę, gynėjo skunde nesutinkama su teismo nuosprendžiu dėl A. G. nuteisimo už penkias atskiras, pavienes vagystes iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos negyvenamojo pastato. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu tvirtina, jog A. G. inkriminuotos minėtos vagystės iš savivaldybės pastato padarytos esant vieningai tyčiai, todėl jos kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o ne kaip penkios atskiros veikos. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu konstatavo penkis savarankiškus dėl vagysčių iš savivaldybės pastato nusikalstamus sumanymus bei atitinkamai – A. G. kaltę dėl atskirų skundu ginčijamų penkių nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d. dėl penkių atskirų vagysčių iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos negyvenamojo pastato, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju A. G. nusikalstamas sumanymas buvo ne vienalytis, bet sudėtinis, nes kiekvienos veikos tikslas ir kaltininko tyčia buvo formuojama vis naujai bei minėtų vagysčių sudėtys buvo įgyvendinamos atskirai. Pats apeliantas A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pirmą vagystę iš savivaldybės pastato įvykdęs pats vienas ir iš pagrobto turto pardavimo gautas lėšas panaudojęs savoms reikmėms. Kitos vagystės iš minėto pastato buvo įvykdytos A. G. bendrininkaujant su kitais asmenimis, kiekviena veika skirtingu laiku. Byloje esančių apelianto A. G. bei kitų nuteistųjų R. J., R. Š. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad bendrininkų grupėje įvykdytos vagystės iš savivaldybės pastato buvo daromos siekiant gauti pinigų išgėrimui. Po kiekvieno pagrobimo fakto pardavus pagrobtą turtą ir gavus už tai pinigų, jie buvo naudojami išgėrimui, ir tik nebeturint lėšų alkoholiui įsigyti, joms pasibaigus, kildavo vis naujas sumanymas pakartotinai nusikalstamu būdu prasimanyti lėšų. Nors apeliantas A. G. kaltinime aprašytus veiksmus atliko toje pačioje vietoje ir per spalio mėnesį, kiekvienos iš šių vagysčių detaliai aprašytos visos aplinkybės rodo, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu A. G. inkriminuotos vagystės iš savivaldybės pastato buvo atskiri veiksmai, sąlygoti vis naujų sumanymų ir turintys savarankiškus teisiškai reikšmingus nusikalstamos veikos požymius. Tai reiškia, jog visą nusikalstamo sumanymo struktūrą sudarė penki atskiri lygiareikšmiai nusikalstami ketinimai, kas tik patvirtina apylinkės teismo teisingą bei pagrįstą išvadą dėl vagysčių iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos negyvenamojo pastato kvalifikavimo atskiromis veikomis. Todėl tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą – A. G. padarytas vagystes iš savivaldybės pastato pagal BK 178 str. 2 d. laikyti viena tęstine veika – nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniais skundais taipogi prašoma sušvelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu A. G. paskirtą bausmę, jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. Apeliaciniai skundai šioje dalyje taip pat netenkintini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui A. G. bausmes bei nustatė jų dydžius, laikantis baudžiamojo įstatymo normų jas subendrino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuosprendžiu A. G. bausmės rūšis bei jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslus bei stadijas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei ją sunkinančias aplinkybes (tam tikras nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir jų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio), tinkamai įvertino A. G. asmenybę (inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, nedirbantis). Bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas A. G. skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotas, jos parinkimas atitinka BK 56 str. nuostatas-recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, teismas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Tokių bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytoms veikoms ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintą jos paskirtį. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. G. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniuose skunduose nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir nuteistojo prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. Pastarojo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų sąlygų visumą. Duomenų, kad A. G. pats savo noru atvyko ar pranešė apie savo nusikalstamas veikas, byloje nėra. Nesant bent vienam iš būtinų elementų, negalimas BK 62 str. 1 d. nuostatų svarstymas bei taikymas. Taip pat nėra ir BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos. Tokiu būdu A. G. taikyti BK 62 str. nuostatas nėra jokio pagrindo. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad šios normos taikymas yra teismui suteikta galimybė, o ne imperatyvas.

Nuteistojo gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad pastatas nebuvo saugomas, A. G. nebuvo jokių kliūčių į jį patekti, skundžiamu teismo nuosprendžiu padarytų išvadų dėl A. G. kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei bausmių skyrimo nekeičia.

Nuteistojo gynėjas skundu prašo byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu arba priteistas sumas sumažinti. Šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat netenkinamas. Teisėjų kolegijos manymu, skundžiamu teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys išspręstas teisingai, sprendžiant šį klausimą teismas išsamiai bei motyvuotai nuosprendyje dėl jo pasisakė, naujų abejoti teismo sprendimu verčiančių argumentų apeliaciniuose skunduose nenurodyta, todėl mažinti turtinės žalos dydį nėra jokio teisinio pagrindo. Taipogi nėra jokio pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinis ieškovas apylinkės teismui kartu su civiliniu ieškiniu pateikė dokumentus, pagrindžiančius priteistinos žalos apskaičiavimą. Pastarieji dokumentai, pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo atstovės nurodytos bei taip pat pačios bylos aplinkybės nekelia abejonių dėl patirtos žalos, kuri yra protingo dydžio, realumo, todėl ji teisingai skundžiamu teismo nuosprendžiu priteista. Tai, kad civilinis ieškovas dar neatliko žalą atstatančių darbų bei tam skirtų išlaidų dar neturėjo, minėtos išvados nekeičia, nes tokio imperatyvo įstatymas neįtvirtina.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Algirdas GaputisNijolė Sušinskienė