Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2005-07-28 · Administracinė byla Nr. A-39-620-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2005-07-28
Bylos Nr.
A-39-620-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Radviliškio rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A10 – 620/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Radviliškio rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo išmokėti priklausančią darbo užmokesčio dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. S. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Radviliškio rajono policijos komisariatą išmokėti jam priklausančią neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 6153,66 litų.

II.

Atsakovas Radviliškio rajono policijos komisariatas prašė skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2002 – 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 1 straipsnio 3 dalimi, kurios redakcija buvo pakeista 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX 1243, 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“, 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, Radviliškio rajono PK viršininko įsakymais, pareiškėjui, pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus, buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, dėl ko pareiškėjui buvo neišmokėta 6153,66 litų darbo užmokesčio dalis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Radviliškio rajono policijos komisariatas, taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus ir išmokėdamas sumažintą darbo užmokestį, nepažeidė tuo metu galiojusių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui indeksavimo koeficientą taikė vadovaudamasis tuo metu galiojusiais 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu Nr. IX-856, 2002 m. gruodžio 10 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX 1243, 2002 m. gegužės 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ bei 2003 m. sausio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalimi, 1993 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsniu bei 9 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovas Radviliškio rajono policijos komisariatas privalėjo vykdyti aukščiau įvardintus įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, kol buvo konstatuotas jų prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas Valstybės žiniose buvo paskelbtas 2004 m. gruodžio 18 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, pažymėjo, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu sprendimas buvo įvykdytas, t. y., remiantis galiojusių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis, jam buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas ir išmokėtas sumažintas darbo užmokestis, todėl, teismo nuomone, 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo sprendimas negali būti taikomas atgal ir tuo pagrindu negali būti atsakovo atlikti veiksmai – darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymas ir sumažinto darbo užmokesčio išmokėjimas – pripažinti neteisėtais.

IV.

Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pabrėžia, kad apie tai, jog jam buvo išmokamas ne visas darbo užmokestis, jis sužinojo tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, nes su Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko atitinkamais įsakymais dėl indeksavimo koeficiento taikymo apskaičiuojant darbo užmokestį pasirašytinai nebuvo supažindintas, nors tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas pareiškėjo raštiško sutikimo, sumažindamas įsakymais dėl indeksavimo koeficiento taikymo, atlyginimą, neturėjo ir jo neprašė. Buhalterinėje pažymoje nurodytos darbo užmokesčio neišmokėtos dalies skolos atsakovas teisme tai pat neginčijo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu jis nepateikė teismui jokių konkrečių ir pagrįstų įrodymų, jog Radviliškio rajono policijos komisariatui kažkuriuo laikotarpiu trūko lėšų viso pareigūnų darbo užmokesčio išmokėjimui ir kuriais jis rėmėsi, išleisdamas įsakymus apskaičiuodamas darbo užmokestį pareigūnams taikyti neigiamą darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą.

V.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas, šalia motyvų, išdėstytų pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodo, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko įsakymais, kuriuos teismui nurodė ir pateikė minėtas policijos komisariatas, tačiau jiems nuginčyti pareiškėjas yra praleidęs 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Taip pat atsakovas pažymi, kad Konstitucijai prieštaraujančiais teisės aktais buvo vadovaujamasi leidžiant Radviliškio rajono policijos komisariato įsakymus, todėl negalima teigti, kad sprendimo priėmimo procedūra nebaigta. Vadinasi, minėti Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai turėjo būti taikomi. Be to, nėra Civiliniame kodekse nustatytų atsakomybės už žalą atlyginimo pagrindų ir sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatyme nereglamentuotas terminas, per kurį valstybės tarnautojas gali pareikšti reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems teisiniams santykiams, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK kitokio senaties termino, reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo nenumato. Todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas taikytinas ir valstybės tarnautojų reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Byloje nustatyta, kad dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo, pareiškėjui 2002 m. antrame pusmetyje, 2003 metais ir 2004 metais buvo neišmokėta 6153,66 litų darbo užmokesčio. Neišmokėto pareiškėjui darbo užmokesčio dydžio atsakovas neginčija.

Galimybę taikyti valstybės tarnautojams darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus numatė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir šio įstatymo pagrindu Vyriausybės patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės. Šių teisės normų pagrindu atsakovas įsakymais nustatydavo, atskiriems laikotarpiams, konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus savo darbuotojams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas, pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ bei Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklės, taip pat Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Aiškindamas šią įstatymo nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris negali būti ginčijamas. Iki šio momento tikrasis teisinis santykis dar nėra galutinai susiformavęs, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymo stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Todėl iki to momento kol teisė pareikšti reikalavimą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojui atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra įvykdytas sprendimas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Pareiškėjas į teismą, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kreipėsi nepraleidęs įstatymu nustatyto tokiam reikalavimui pareikšti 3 metų senaties termino, todėl jo teisė turi būti ginama.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir DK 298 straipsnyje. Atsakovo priimti administraciniai aktai negali būti kliūtimi pareiškėjui gauti visą darbo užmokestį, nes tokia jo teisė yra garantuojama įstatymu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisė gauti visą įstatymu numatytą darbo užmokestį nebuvo paneigta, o apribojant viso darbo užmokesčio išmokėjimą, jo teisės buvo pažeistos, todėl turi būti ginamos (LR ABTĮ 5 str.).

Pirmosios instancijos administracinis teismas, konstatavęs, kad atsakovo sprendimai taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos yra įvykdyti, netinkamai aiškino teisės normas, todėl tokia teismo išvada yra neteisinga dėl jau anksčiau paminėtų argumentų.

Pareiškėjas reikalauja priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ne daugiau kaip už trejus metus ir šiam reikalavimui pareikšti nėra praleidęs įstatymu nustatyto trejų metų senaties termino. Todėl pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Pareiškėjo reikalavimas yra dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, o ne dėl žalos atlyginimo. Darbo užmokestį pareiškėjui moka Radviliškio rajono policijos komisariatas. Šis policijos komisariatas yra tinkamas atsakovas byloje.

Dėl to, kas pasakyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo tenkintinas pareiškėjo prašymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo G. S. skundą patenkinti.

Priteisti iš Radviliškio rajono policijos komisariato 6153 (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris) litus 66 ct darbo užmokesčio G. S.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GudynasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė