- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-215-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00381-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutarties panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. T. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dano Morkūno 2022 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3665-2022 buvo pripažintas kaltu bei nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį 19 Eur bauda už tai, jog jis, atvykęs į V. N. gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena, piktnaudžiavo tariama ar esama teise, neteisėtai bandė iškeldinti V. N. šeimą iš minėto namo, nešdamas į kiemą pastarojo asmeninius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi J. T. skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. vasario 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde J. T. atstovas advokatas D. Kenstavičius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.
3.1. Pasak apelianto, apylinkės teismas neteisėtai pakeitė pažeidimo esmės faktines aplinkybes, kurios buvo papildytos naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Institucijos nutarime J. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis nešė V. N. daiktus į kiemą, o teismas nutartyje nurodė, kad daiktus nešė ne J. T., o su juo atvykusios penkios moterys. Dėl to tampa nebeaišku, už kokių konkrečiai veiksmų atlikimą J. T. traukiamas atsakomybėn.
3.1.1. Nutartyje nevisiškai aišku iš kokių konkrečių aplinkybių buvo padaryta išvada, kad J. T. bandė iškraustyti V. N.. Taip pat neaišku, kokius konkrečiai veiksmus susijusius su tariamu V. N. iškraustymu atliko J. T..
3.1.2. Jei teismas turėjo omenyje, kad moterys J. T. leidimu pradėjo nešti V. N. daiktus, tokiu atveju taip pat neaišku, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada. J. T. nenešė jokių daiktų, taip pat nedavė jokių nurodymų daiktus nešti. Taip pat nėra aišku, kokie konkrečiai daiktai buvo išnešti bei kam jie priklauso, o byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad daiktai buvo išnešti į kiemą. Apeliantas pažymi, kad byloje yra tik pavienės nuotraukos, kuriose užfiksuoti kieme esantys pavieniai daiktai, tačiau neaišku, kas juos išnešė. Be to, pats V. N. teigė, kad buvo išnešti šuns maistas ir keli nereikšmingi daiktai, t. y. V. N. pripažįsta, kad kitų „nereikšmingų“ daiktų jis pats negalėjo identifikuoti.
3.1.3. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad namo duris atidarė trečiasis asmuo, o pro duris J. T. tik įėjo, todėl jeigu teismas nurodė, kad J. T. tariamai duris išlaužė, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis yra paremta tokio pobūdžio išvada.
3.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 641 straipsnio nuostatų ir, užuot patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, de facto papildė nutarimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde pabrėžiama, kad suformuota teismų praktika nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole esantį kaltinimą. Dėl išvardintų aplinkybių darytina išvada, kad nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai papildytas nutarimas J. T. atžvilgiu, konstatuojant nutarime nenurodytas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad nutarime tėra konstatuota, jog J. T. neva nešė V. N. asmeninius daiktus, turėjo būti vertinama būtent ši aplinkybė, o teismui nutartyje nurodžius, kad daiktus nešė ne J. T., o kiti asmenys, nutarimas turėjo būti panaikintas.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, jog J. T. veikė tyčia. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad įvykio metu J. T. galėjo nežinoti, kad jo teisė ginčijama ir laikė save pilnateisiu savininku bei ėmėsi veiksmų savo teisėms realizuoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. T. aptariamo įvykio metu nežinojo, jog teisme yra iškelta byla dėl antstolio varžytinių akto ginčijimo.
3.4. Apeliantas pabrėžia tai, kad nutartyje nėra nurodyta jokia įstatymų nustatyta tvarka, kurios privalėjo laikytis J. T.. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad V. N. nėra pastato savininkas, t. y. neturi savarankiškos daiktinės teisės, taip pat įvykio metu neturėjo ir išvestinės daiktinės teisės, kadangi ši kyla iš sandorio arba kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką teisę į daiktą. Kadangi V. N. nebuvo teisėtas pastato valdytojas, teismo konstatavimas, kad buvo pažeistos V. N., kaip pastato valdytojo, teisės, yra iš esmės nepagrįstas, nes neteisėto valdytojo teisės negali būti ginamos.
3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad jokie teisės aktai nenustato pareigos tik teismine tvarka iškeldinti asmenį iš negyvenamųjų patalpų, dėl to vertintina, kad šio pobūdžio iškeldinimas gali būti atliekamas ir be teismo. Apeliantas, cituodamas teismų praktiką, pagrindžia, kad teismas nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas savo veiksmais pažeidė J. T.. Esant šioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, J. T. negalėjo būti pripažintas kaltu atlikusiu savavaldžiavimo veiksmus. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino suinteresuotų asmenų (V. N., E. N.) duotus parodymus, tuo pačiu nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų.
3.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. T. turėjo teisę patekti į ir apžiūrėti pastatą, nes nuo 2021 m. kovo 1 d. yra šio pastato savininkas. Taigi J. T., patekdamas į šį pastatą, realizavo savo nuosavybės teises. Apeliantas akcentuoja tai, kad patekimo į pastatą metu J. T. teisės nebuvo ginčijamos. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsniu, J. T. galėjo ginti savo nuosavybės teisę. Kaip pabrėžia apeliantas, minėtoje CK normoje nenumatyta, kad teisės gynimas privalo išimtinai būti atliekamas tik teismine tvarka. Esant duomenims, kad be J. T. sutikimo pastate buvo pašaliniai asmenys, J. T. turėjo teisę apžiūrėti jam priklausantį pastatą.
3.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. kovo 30 d. pastate buvusi E. N. nebuvo sudariusi jokių sutarčių, kurių pagrindu turėtų teisę naudotis pastatu, o bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, kad jos registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad vien aplinkybė, jog asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tam tikru adresu, savaime nereiškia, jog asmuo turi teisę būti ir gyventi minėtu adresu. Apeliantas taip pat nurodo, kad pastatas yra negyvenamosios paskirties, dėl to jame nėra įmanoma deklaruoti gyvenamosios vietos. Tuo pačiu adresu yra registruoti keli nekilnojamojo turto registro objektai, vienas iš jų yra gyvenamosios paskirties, taigi E. N. savo gyvenamąją vietą deklaravo būtent gyvenamosios paskirties pastate. Skunde nurodoma, kad J. T. atvyko ne į gyvenamosios paskirties pastatą ir šio daikto atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Esant šių aplinkybių visumai konstatuotina, kad E. N., nors ir deklaravo savo gyvenamąją vietą gyvenamosios paskirties pastate, ji neįgijo jokios teisės būti negyvenamosios paskirties pastate. Taigi spręstina, kad J. T. negalėjo pažeisti E. N. teisių, o tuo labiau – V. N. teisių, kurio tuo metu pastate nebuvo.
3.8. Pasak apelianto, teismas neįvertino to, kad nutarimo skyriuje „Pažeidimo esmė“ surašytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Aptariamas pastatas nuo 2021 m. kovo 1 d. priklausė J. T., o šis į pastatą atvyko tik 2021 m. kovo 30 d., todėl negalima teigti, kad minėtas pastatas priklausė V. N.. Taip pat pabrėžtina, kad nurodytas namas nėra gyvenamasis, ką patvirtinta ir VĮ „Registrų centras“ išrašas, taigi nesutiktina su aplinkybe, jog V. N. gyvena minėtame pastate. Apeliantas pabrėžia, kad tuo metu pastate V. N. nebuvo, o pats V. N. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodoma nutarime, J. T. nebandė iškeldinti trečiųjų asmenų, o tik apžiūrėjo pastatą, priklausantį jam nuosavybės teise. Taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad J. T. nešiojo kokius nors jam nepriklausančius daiktus. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, kad Institucijos nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl yra naikintinas.
3.9. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nutartį pagrindė išimtinai tik E. N. parodymais, kurių tikrumo nepatikrino byloje surinktais įrodymais. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad J. T. tik apžiūrinėjo jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Vertintina, kad teismo nutartis yra grindžiama išimtinai tik prielaidomis ir subjektyviais E. N. pareiškimo teiginiais, kas akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai. Taip pat nurodoma, jog nekaltumo prezumpciją turi paneigti protokolą surašiusi institucija, kuri inicijavo bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Apelianto nuomone, institucija nesurinko jokių objektyvių ir nešališkų duomenų, patvirtinančių J. T. kaltę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija su skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo priimtą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas ginčija J. T. patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. T. atstovas nesutinka su skundžiama nutartimi ir teigia, kad J. T. nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame esančiais argumentais, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti bei administracinę teiseną J. T. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
8. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. T. savo veiksmais 2021 m. kovo 30 d. padarė pirmiau nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę. Tokiais duomenimis yra laikytini: 2021 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (b. l. 9), 2021 m. kovo 1 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas (b. l. 14), 2021 m. gruodžio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 87-ANR_P-3131-2021 (b. l. 25-26), 2022 m. vasario 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3665-2022 (b. l. 22-23), 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 6 d. BIRT ataskaitų žiūryklės išrašai (b. l. 28-36), 2021 m. kovo 30 d. V. N. pareiškimo (b. l. 44), E. N. ir A. L. parodymai (b. l. 49-52). Teismas atkreipia dėmesį, kad iš dalies šio įvykio aplinkybes patvirtina ir apeliaciniame skunde esantys argumentai. J. T. atstovas neneigia fakto, kad J. T. buvo nuvykęs į įvykio vietą apžiūrėti ten esančių negyvenamųjų patalpų, tačiau teigia, kad byloje surinkti įrodymai iš esmės nepatvirtina jo kaltės buvimo, t. y. neįrodyta, kad J. T. veikė neteisėtai ir tyčia.
10. CK 1.136 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, tačiau jiems neprieštaraujančių sandorių; 2) iš teismų sprendimų; 3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; 4) kaip intelektinės veiklos rezultatai; 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; 6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.
11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, J. T. šiuo metu yra kūrybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, varžytinių, kurių metu J. T. įgijo minėtą turtą, teisėtumas šiuo metu yra ginčijamas teisme, byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta. Nors J. T. buvo informuotas apie V. N. pateiktą ieškinį tik rudenį, t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo aptariamo įvykio, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad J. T., būdamas įsitikinęs, jog jis yra pilnateisis pastato savininkas, turėjo teisę savavališkai pradėti iškeldinimo procesą V. N. šeimos narių atžvilgiu.
12. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, atvejai, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. T. savo veiksmais 2021 m. kovo 30 d. pažeidė nurodytą teisinį reglamentavimą.
13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisės aktuose nenustatyta pareiga tik teismine tvarka iškeldinti trečiuosius asmenis iš negyvenamųjų patalpų, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 769 straipsnio 6 dalyje numatyta tai, kad pagal teismo sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis CPK 769 straipsnyje nustatytų taisyklių, t. y. asmens iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų yra vykdomas tapačia tvarka kaip ir iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. T., siekdamas apginti savo teises į nuosavybę, turėjo kreiptis į teismą, kuris priimtų galutinį sprendimą dėl iškeldinimo. Apygardos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad, vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tačiau pabrėžia, kad nurodytas reikalavimas negali būti įgyvendintas paties savininko veiksmais. CK 1.138 straipsnyje yra įtvirtinta tai, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Nors apeliantas ginčija, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta J. T. tyčia padarant aptariamus veiksmus, kadangi J. T. manė esantis turto savininku, atkreiptinas dėmesys, kad šis jo manymas savaime neatleidžia nuo savo teisių gynimo įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, taigi negalima sutikti su skundo argumentais, kad J. T. tyčia nėra nustatyta, kadangi jis nežinojo apie tai, jog jo teisė į turtą yra ginčijama.
14. Apeliantas, argumentuodamas, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta išimtinai prielaidomis ir E. N. subjektyviais teiginiais, taip pat pabrėžia, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad J. T. į įvykio vietą buvo atvykęs tik apžiūrėti jam priklausančio pastato. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo motyvais. Kaip yra matyti iš nurodytų vaizdo įrašų turinio, J. T. prie nurodyto pastato išsikvietęs EUROCASH saugos tarnybą, šiai išėmus durų rankeną ir spyną (past. – ši aplinkybė yra patvirtinta byloje esančių fotonuotraukų) pateko į namo vidų kartu su pašaliniais asmenimis. Pabrėžtina, kad šias aplinkybes patvirtino ir pats J. T., kuris atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad norėjo į kiemą iškraustyti pastate gyvenančių asmenų asmeninius daiktus (b. l. 28). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog šiame įvykyje dalyvavo E. N., savaime nereiškia, kad jos parodymai yra netikslūs, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ar akivaizdžiai melagingi. E. N. parodymus patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 9 d. duoti A. L. parodymai (b. l. 51-52). Nors iš vaizdo įrašų nematyti ar lauke esančius daiktus išnešė būtent J. T., apygardos teismas sprendžia, kad vien J. T. priverstinis patekimas į aptariamą pastatą nuimant durų spyną, vertintinas kaip savavališkas, taigi aplinkybė, kad asmeninius daiktus nešiojo galimai ne pats J. T., o tai darė pastarojo leidimą turintys ir su J. T. kartu atvykę pašaliniai asmenys, nedaro įtakos J. T. atliktų veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 518 straipsnį.
15. Apeliantas taip pat nurodo, kad E. N. neturėjo teisės gyventi J. T. priklausančiame name, kadangi vien formalus gyvenamosios vietos deklaravimas savaime nereiškia, kad asmuo turi teisė būti ir gyventi minėtu adresu. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog 2021 m. kovo 4 d. Gyventojų registro pažymoje asmens registro (b. l. 89) nurodyta tai, jog E. N. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 2015 m. sausio 19 d., t. y. tuo metu kai J. T. neturėjo jokios teisės į minėtu adresu esantį pastatą. Laikytina, jog apelianto nurodytos tariamos aplinkybės, jog E. N. gyvenamąją vietą deklaravo toje pačioje vietoje esančiame gyvenamajame name, taigi savaime neturėjo teisės būti kūrybinėse dirbtuvėse, yra deklaratyvūs apelianto pasamprotavimai, kurie nepagrįsti jokia objektyvia informacija. Taip pat pabrėžtina, kad, vadovaujantis byloje esančių VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro išrašo duomenimis, paskutinė V. N. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), į kurį jis išvyko 2019 m. sausio 10 d. (b. l. 8), tačiau ši aplinkybė nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, kad V. N. neturėjo teisės gyventi ar būti minimame pastate. Esant nurodytų aplinkybių visumai spręstina, kad apeliacinio skundo teiginiai yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio ir paneigti byloje esančiais duomenimis.
16. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad apylinkės teismas pakeitė Institucijos nutarimo turinį bei nurodė iš esmės skirtingą kaltinimą J. T.. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas iš esmės analizavo byloje surinktus duomenis bei juos pacitavo. Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nėra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė ar patikslino Institucijos nutarime nurodytas administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, todėl apelianto motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
17. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą. ANK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai teismas pripažįsta tai, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas, ar kai yra pateiktas motyvuotas ANK 641 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymas rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde nenurodytos jokios aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi bei apeliacinio skundo motyvais, šio pagrindo nenustatė ir apygardos teismas, taigi nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo rengiamas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria buvo netenkintas J. T. skundas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.