Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-721-112/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-05
Bylos Nr.
2A-721-112/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Audrius Saulėnas
Ieškovas
B. D.
Atsakovas
R. D.
Advokatai
Arūnas Žlioba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-721-112/2009Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorijos78.2.1; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei B. D., atsakovo atstovui advokatui Arūnui Žliobai, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui R. D., išvadą byloje teikiant institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-06-25 nutarimu iš atsakovo priteistą ¼ dalies dydžio visų rūšių pajamų išlaikymą nepilnamečiam sūnui į išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 450 Lt iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta, atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka tik po 130 Lt, yra susidaręs 3998 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Vaiko poreikiai didėja, atsakovo skiriamo išlaikymo nebeužtenka minimaliems sūnaus poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-12 sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 1999-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu priteisto išlaikymo vaikui dydį ir iš atsakovo sūnaus L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisė po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-12-11 iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo 162 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovo mokama suma yra nepakankama vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas yra darbingas, todėl privalo užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės. Atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdį, skelbimų spaudoje perskaityti negalėjo, nes gyvena užsienyje. Teigia, kad apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu negalėjo būti pranešama, nes nebuvo išnaudoti kiti įteikimo būdai. Nurodo, kad išlaikymo dydis negalėjo būti pakeistas, nes jo turtinė padėtis palyginti su prieš tai buvusia, pablogėjo. Jis sudarė antrą santuoką, turi vaiką, be to, įsivaikino sutuoktinės vaiką iš pirmosios santuokos, kuris turi lengvą negalią. Šiuo metu niekur nedirba, jo turtinė padėtis pablogėjo, dėl to priteista suma yra per didelė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-06-25 nutarimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui – sūnui L. pakeitimo. Atsakovas vaikui nereguliariai teikia minimalų išlaikymą – 1 MGL, iki 2008-11-01 buvo susidaręs 3998 Lt išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 13). Dėl to ieškovė prašė pakeisti išlaikymo dydį bei nustatyti tvirtą sumą kas mėnesį – 450 Lt, nepriklausomai nuo atsakovo gaunamų pajamų dydžio. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad jo turtinė padėtis pablogėjusi, be to, jis išlaiko dar du vaikus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, pranešimas viešo paskelbimo būdu yra tik deklaratyvus, dėl to ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-01-18 antstolė, vykdanti teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo, 2008-01-18 paskelbė atsakovo paiešką (b. l. 15), tačiau 2008-07-03 paieška buvo nutraukta, nes atsakovo gyvenamoji vieta buvo nustatyta Lietuvoje (b. l. 16, 26). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, išsiuntė ieškovės procesinius dokumentus atsakovui paskutinės jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 23–24), tačiau dokumentai neįteikti, nes atsakovas, kaip nurodyta įteikimo pažymoje, išvykęs į užsienį (b. l. 23). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas deklaravo, kad yra išvykęs į užsienį ir ten gyvena. CPK 376 straipsnis nustato teismo pareigą šeimos bylose būti aktyviam. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas išvykęs į užsienį, ieškovei nepateikus prašymo skirti kuratorių bei nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų kitiems asmenims (atsakovas su šeima gyvena užsienyje), pagrįstai apie bylos nagrinėjimą pranešė viešo paskelbimo būdu (b. l. 28, 31). Naikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė visus, jo nuomone, reikalingus duomenis apie savo turtinę padėtį. Todėl siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų bei nepagrįstai neužvilkinti bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti pateiktus įrodymus ir išspręsti ginčą iš esmės.

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.

Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja vaikams augant. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Iki šiol atsakovo teiktas išlaikymas nepilnamečiam vaikui – sūnui L. tesudarė po ¼ dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas teikė nereguliarų išlaikymą – 2008 m. liepos mėn. sumokėjo 1000 Lt, 2008 m. spalio mėn. – 500 Lt (b. l. 13). Tam, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsižvelgiant į nuolat augančius vaiko poreikius, į tai, kad vaikas lanko mokyklą, į didėjančią infliaciją, manytina, kad iki šiol nustatytas išlaikymo dydis augančiam vaikui yra per mažas.

Ieškovė nurodė, kad viena nebegali patenkinti vaiko poreikių. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos nedidelės – 1100 Lt per mėnesį (b. l. 10–11), jokių kitų pajamų ar turto (b. l. 6–7) ieškovė neturi. Pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, nes ji pablogėjo, jis šiuo metu nedirba, turi dar vieną vaiką, be to, įsivaikino sutuoktinės vaiką iš pirmosios santuokos, kurį taip pat išlaiko, o sutuoktinė taip pat nedirba. Atsakovo pateikti argumentai nepagrįsti ir prieštaraujantys jo pateiktiems įrodymams. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas įsigijo įvairios ne pirmo būtinumo technikos – mikrobangų krosnelę, plakiklį, mobilų telefoną, plazminį televizorių, fotoaparatą, kamerą ir kt. Darytina išvada, kad nurodytos išlaidos patvirtina, kad atsakovas pajamų turi. Aplinkybės, kad atsakovas turi išlaidų, nepaneigia jo pareigos išlaikyti savo vaiką. Prievolės teikti būtiną išlaikymą nepaneigia ir faktas, kad atsakovas išlaiko dar du vaikus, kurių vieną yra įsivaikinęs ir tokiu būdu savo noru prisiėmė papildomą pareigą įsivaikintą vaiką išlaikyti (CK 3.198 straipsnis). Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Ši suma apima būtiniausius, pagrindinius vaiko poreikius. Todėl įvertinusi bylos medžiagą, apelianto pateiktus duomenis apie jo išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas gali mokėti vaikui išlaikyti po 450 Lt kas mėnesį, ši suma yra pakankama, atitiktų tėvų materialinę padėtį, vaiko poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Audrius SaulėnasAlvydas Žerlauskas