- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- T-53-859/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nuteistasis
- L. V.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus įgaliotam atstovėms Kristinai Drūteikei, Ingridai Paukštytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Probuojamasis), skirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Probacijos tarnyba teikimu siūlo panaikinti L. V. bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad L. V. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2021 m. gruodžio 6 d. Šiuo metu vykdoma priežiūra pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžius. Taip pat, nuteistojo atžvilgiu priimtas neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendis. Probuojamajam buvo sudarytas priežiūros planas, aptartos teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Nuteistasis sutiko su nustatytu planu. IRD duomenimis asmens atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, priežiūros laikotarpiu asmuo nevykdė teismo skirto įpareigojimo atlyginti žalą, darė administracinius nusižengimus, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo kreiptasi į teismą su teikimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkintas. Tačiau asmuo išvadų nepadarė – ANR registro duomenimis asmuo baustas administracine tvarka, daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų nemoka, nukentėjusiems žalų neatlygino. SODROS duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. 2022 m. spalio 8 d. 00.38 val., 2022 m. spalio 24 d. 23.02 val. namuose nerastas. L. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė (45 balai iš 168), tačiau dėl daromų pažeidimų didėjanti.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė. Pateikė papildomus duomenis apie Probuojamojo padarytus administracinius nusižengimus, vienas kurių įsiteisėjo, kitas dar ne. Vairavo automobilį be teisės vairuoti. Taip pat, kad nedirba, kad neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kiti pažeidimai, kad nerastas namuose ir neatvyko šaukiamas. Nesumokėjo žalos. Buvo atvykęs į probaciją paskutinį kartą spalio mėnesį. Patvirtino, kad per teikimo nagrinėjimo pertraukas Probuojamasis atlygino nukentėjusiesiems žalą, kurią jis privalėjo atlyginti. Nukentėjusieji šį faktą atstovei patvirtino asmeniškai.
Probuojamasis teismo posėdyje paaiškino, kad žalą nukentėjusiesiems atlygino per posėdžio pertraukas. Nebuvo susidūręs su užimtumo tarnyba, nežinojo kokie turi būti procesai. Neprisijungė ir nepažiūrėjo tiesiog dėl registracijos. 2023 m. sausio 5 d. namuose buvo, gan negirdėjo, o sausio 19 d. neatvyko į probacija, nes negalėjo. Negali paaiškinti, kodėl neatvyko. Neturi ką pasakyti dėl su juo sudaryto probacijos plano nevykdymo.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė netenkinti teikimo, nes Probuojamasis žalą nukentėjusiesiems atlygino. Šiame bausmės vykdymo etape, prokuroro manymu, tai vienas svarbiausių teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų.
Advokatė teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Mano, kad šį kartą, labai svarbu, kad nukentėjusiems žala atlyginta. Dabar beliko lankytis laiku probacijos tarnyboje. Probuojamasis gali parodyti, kad tinkamai vykdo įpareigojimus ir galbūt daugiau neteks tuo klausimu susitikti. Prašė juo pasitikėti ir teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 52 straipsnio 5 punkte pateikiama Probacijos sąvoka – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To pačio straipsnio 7 punkte pateikta Probuojamojo sąvoka - asmuo, kuriam paskirta probacija.
Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad probuojamajam be pateisinamų priežasčių nevykdant probacijos sąlygų arba tuo atveju, jeigu jis ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Pabrėžiama, kad teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendimas panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą priimamas tik tada, kai yra probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, nustatomi nevienkartiniai pažeidimai, todėl bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, taip pat ir priežastis bei sąlygas, lėmusias pažeidimų padarymą, asmenybę, ir būti įsitikinęs, kad pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiama ir vienintelė alternatyva.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.
Šio teikimo nagrinėjimo ribose iš Probuojamojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. teismo nutartis ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendis ir paskirta L. V. galutinė subendrinta bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, L. V., atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo mokėjimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendyje nurodytomis sąlygomis; tęsti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo mokėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytomis sąlygomis; atlyginti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendyje minimą žalą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. teismo nutartyje nurodytomis sąlygomis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu L. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta, ir L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatytos jam pareigos – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta ir tai, kad IRD duomenimis asmens atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, tačiau šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl analogiško kaltinimo, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 1- 584-1170/2023). Priežiūros laikotarpiu Probuojamasis nevykdė teismo skirto įpareigojimo atlyginti žalą, tačiau per teikimo nagrinėjimo pertraukas šį įpareigojimą įvykdė.
Probuojamasis padarė administracinius nusižengimus, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą su teikimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkintas. ANR registro duomenimis asmuo ne kartą baustas administracine tvarka – 2022 m. rugpjūčio 4 d. priimtas nutarimas, kuriuo paskirta 600 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą; 2022 m. lapkričio 10 d. priimtas nutarimas, kuriuo paskirta 70 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 2 dalyje, padarymą (informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą asmens byloje nėra); taip pat, matyti, kad yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu (ANK 424 straipsnio 4 dalis; 416 straipsnio 2 dalis; 417 straipsnio 3 dalis, 424 straipsnio 3 dalis, padarymą). Paskutinieji nutarimai priimti 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. sausio 19 d. (b. l. 36, asmens bylos l.28-40).
Nevykdė pareigos atvykti į Probacijos tarnybą bei būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir teikimo nagrinėjimo metu, t. y. neatvyko į Probacijos tarnybą 2023 m. sausio 19 d., o namuose nerastas 2022 m. spalio 8 d. 00.38 val., 2022 m. spalio 24 d. 23.02 val. bei 2023 m. sausio 5 d., 23:27 val. (b. l. 25, asmens bylos l. 23 (reversinė pusė)).
Patikrinus SODROS duomenis nustatyta, kad nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.
Iki teikimo teisme gavimo dienos L. V. nebuvo įvykdęs įpareigojimo atlyginti nukentėjusiųjų patirtas žalas. Visgi, po pertraukų, Probuojamasis nukentėjusiesiems padarytas žalas atlygino, t. y. įvykdė įpareigojimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 43-51).
Vertindamas šiuos Nuteistojo pažeidimus teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.
Dėl aptarto reglamentavimo bei įvertinus L. V. elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra pagrindas konstatuoti, kad pastarojo padaryti administraciniai nusižengimai ir probacijos sąlygų nevykdymas sudaro pagrindą teikimą tenkinti. Visgi, įvertinęs Probuojamojo gan nemažas pastangas įvykdant nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą dėl žalų nukentėjusiesiems atlyginimo, bei pažadą laikytis probacijos sąlygų bei nebenusikalsti ir nedaryti administracinių nusižengimų, Probuojamajai suteikiama galimybę įrodyti jo duoto pažado vertę. Minėtina, kad probacijos pabaiga 2024 m. vasario 4 d., o ir yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji bylą dėl galimai Probuojamojo padarytų sukčiavimų 2021 – 2022 metais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.