Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-22 · Civilinė byla Nr. 2-366/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-22
Bylos Nr.
2-366/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
G. P.
Ieškovas
A. B.
Trečiasis asmuo
J. E. P., Vilniaus
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-366/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, civilinėje byloje Nr. 2-1759-54/2008 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei G. P. , tretiesiems asmenims J. E. P., Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės D. Bieliūnaitės patvirtintą 2007 m. birželio 15 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovės G. P. 38 484 Lt turėtas sutarties sudarymo išlaidas bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nesąžininga, todėl yra didelė tikimybė, kad ji gali bandyti įsigytą turtą kuo skubiau perleisti. Nepritaikius buto arešto, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taip pat tai gali pareikalauti iš atsakovės papildomų išlaidų ir naujų bylų užvedimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovei G. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti šio buto vertę.

Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo yra pagrįstos. Ieškinio suma – 8 588 484 Lt – yra itin didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškinio matyti, kad ginčas yra kilęs dėl buto nuosavybės teisės. Ieškinį patenkinus, 2007 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia ir minėtas butas būtų grąžintas ieškovo nuosavybėn. Tačiau, atsakovei G. P. perleidus turtą ar apsunkinus jį kitais sandoriais, sprendimą būtų sudėtinga arba neįmanoma įvykdyti. Teismo nuomone, pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei gali sutrukdyti jų taikymui arba padaryti jų taikymą neįmanomą.

Šalies argumentai

Atsakovė G. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį ir 148 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu metu vykstančiose skirtingose teisenose yra nepagrįstai dukart užtikrinti to paties asmens interesai, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat buvo pažeistas teisingumo principas ir šalių interesų pusiausvyra, nes poveikio priemonės negali varžyti asmens labiau, nei to reikia tikslams pasiekti. Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ginčo buto įsigijimo apgaule, o prokuroras 2008 m. kovo 19 d. nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teises į jai priklausantį bylą.

2. Teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovei, nors realios grėsmės, kad gali būti sutrukdytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas arba jų taikymas taps neįmanomas, nebuvo, o ir ieškovas jų nenurodė.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą ieškovo atstovės prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti atsakovei G. P. priklausantį ginčo butą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti šio buto vertę. Kaip matyti iš Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2008 m. kovo 19 d. nutarimo nuorašo (b.l. 18), prokuroras ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00049-08 dėl A. B. didelės vertės turto įgijimo apgaule nutarė galimam turto konfiskavimui bei civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apriboti nuosavybės teises į G. P. priklausantį ginčo butą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 116 straipsnį proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

Remiantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 str. 8 d.).

Sistemiškai aiškinant CPK ir BPK nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas skirtinguose procesuose nustato galimybes ir pagrindus taikyti tam tikrus suvaržymus asmenims, dėl kurių galimai neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų yra pradėta byla ar ikiteisminis tyrimas. Tiek CPK, tiek BPK nustato skirtingas sąlygas ir tvarką taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar laikiną nuosavybės teisių apribojimą ar juos panaikinti.

Ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.), o laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, esant galimybei jį pratęsti konkrečiam laikui. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškeltoje civilinėje byloje, o ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojoje byloje panaikinus taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą yra reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. O tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Skirtinguose procesuose taikytų suvaržymų negalima vertinti kaip šalių interesų pusiausvyrą pažeidžiančių priemonių, kadangi šiuo atveju minėtos priemonės buvo taikytos tam pačiam asmeniui priklausančiam turtui, t.y. ginčo butui. Skirtinguose procesuose taikyti suvaržymai negali būti laikomi papildomais ir pertekliniais, kadangi jų taikymą numato įstatymai.

CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą, nepranešęs atsakovei, kadangi, ieškinys pareikštas dėl didelės vertės turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovei G. P. apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis