- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 1-1602-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30587-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- T. P.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamos vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti įstaigose, kuriose lošiami azartiniai žaidimai, tame tarpe kazino, gydytis nuo priklausomybės azartiniams žaidimams,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.00 val. Prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo įgijo A. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neturėdamas teisėto pagrindo laikė prie savęs ir panaudojo 2015 m. rugpjūčio 29 d. 9.06 val. AB „SEB banko“ Dainavos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikdamas banko darbuotojai tikslu sužinoti A. R. banko sąskaitos numerį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 29 d. 10.32 val. prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, informacijos skyriuje šią asmens tapatybės kortelę, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo pateikdamas darbuotojai tikslu sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų paskolos, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 29 d. 10.42 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Kaune, šią asmens tapatybės kortelę, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo pateikdamas parduotuvės darbuotojai tikslu sudaryti tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S6“ įsigijimo, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 29 d. 11.32 val. AB „SEB banko“ Dainavos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, šią asmens tapatybės kortelę, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo pateikdamas banko darbuotojai kartu su prašymu iš A. R. banko sąskaitos išmokėti 500 eurų, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą.
Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. rugpjūčio 29 d. 10.32 val. prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, informacijos skyriuje, neteisėtai panaudodamas A. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatydamas A. R., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų paskolos, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pasirašė A. R. vardu, po ko 500 eurų paskolos sumą pervedus į A. R. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 29 d. 11.32 val. AB „SEB banko“ Dainavos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai panaudodamas A. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir prisistatydamas A. R., pateikė prašymą iš A. R. banko sąskaitos išmokėti 500 eurų, šiame prašyme bei nurodyme išmokėti grynuosius pinigus pasirašė A. R. vardu, ko pasėkoje jam iš A. R. sąskaitos buvo išmokėta 500 eurų suma, tokiais veiksmais suklastojo tikrus dokumentus – paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymą išmokėti grynuosius pinigus bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 500 eurų, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 eurų turtinę žalą.
Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. rugpjūčio 29 d. 10.42 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai panaudodamas A. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatydamas A. R., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S6“ įsigijimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pasirašė A. R. vardu, ir šios sutarties pagrindu įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ 556,90 eurų vertės, tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą – vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 556,90 eurų turtinę žalą.
Be to, jis 2015 m. gruodžio 7 d. 12.13 val. AB „SEB banko“ Dainavos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, banko darbuotojai pateikdamas savo brolio P. P. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo sąskaitos sutarties P. P. vardu sudarymą, užpildydamas bei pasirašydamas „Fizinio asmens anketą“ P. P. vardu, tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą – AB „SEB banko“ „Fizinio asmens anketą“.
Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai padaręs visas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas ir parodė, kad su brolio P. P. pasu tai buvo tokia situacija, jog jis broliui buvo skolingas. Tai su jo žinia nuvažiavo ir užpildė anketą. Su A. R. kortele buvo taip, kad žaidė kazino ir susigundė, nes reikėjo pinigų, todėl pasisavino jo asmens tapatybės kortelę. A. R. kortelę paėmė, kai jis piniginę pasidėjo pas jį mašinoje. Kitą dieną paėmė kreditą „Hyper maxima“, o Bitės salone pasiėmė telefoną Samsung Galaxy S6. Jis sąskaitos numerį paklausė SEB banke, nes nežinojo jo. Banke tikrino jo dokumentą. Pasirašė A. R. vardu, imitavo jo parašą. Suteikė 500 Eur kreditą, bet A. sužinojo, todėl atidavė jam jam ir jis padengė kreditą. „Spainetoje“ irgi pasirašė už A.. Išperkama nuomos sutartis buvo už 550 Eur. Telefoną pardavė už 400 Eur ir nuėjo žaisti į kazino, tačiau pralošė visus pinigus. Brolis darbo metu neturėjo laiko nueiti ir atsidaryti banko sąskaitos, todėl jis nuėjo. Brolis žinojo, kad jis eis į banką, nes viską darė su jo žinia. Brolis jam pretenzijų neturėjo, kad atidarė sąskaitą. Šiuo metu gydosi nuo to. Civilinį ieškinį jis atlygino. Tyrėja jo nereikalavo mokėjimo kvito. Sumokėjo visas įmokas. Iš viso sumokėjo 640 Eur. Yra sumokėjęs 300 Eur, 240 Eur ir 93 Eur su centais.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. ryte pasigedo savo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės, bet pagalvojo, kad pametė. Planavo eiti į policiją pranešti. Apie pietus patikrinęs bankomate savo banko sąskaitą pastebėjo, kad joje per daug pinigų. Grįžo į namus, prisijungė prie savo elektroninės bankininkystės ir pamatė, kad į jo sąskaitą pervesti 500 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Internetinė bankininkystė parodė, kad kol suvaikščiojo nuo bankomato į namus, jau buvo nuimti 500 eurų nuo sąskaitos. Nuvyko į AB „SEB“ banką, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pasiaiškinti. Banko darbuotoja paaiškino, kad buvo atėjęs asmuo, prisistatė jo vardu, pateikė jo asmens tapatybės kortelę ir nuėmė nuo sąskaitos 500 eurų. Nurodė, kad šis asmuo turėjo ant kojos tatuiruotę. Pagalvojęs prisiminė, kad T. P. turi tatuiruotę ant kojos. Išėjęs iš banko susisiekė telefonu su T. ir susitarė susitikti. Jie susitiko prie banko, paklausė jo, kas čia darosi, o T. iš karto jam padavė 500 eurų grynaisiais. T. jo atsiprašė, paaiškino, kad turėjo problemų. Jis T. atleido, jie draugiškai pasikalbėjo. Jis atsiėmė savo asmens tapatybės kortelę. Kreditą apmokėjo, AB SEB bankui pranešė, jog viską susitarė pats, pretenzijų niekam neturi, pareiškimą atsisako rašyti. 2016 m. kovo 23 d. gavo laišką iš Kauno apylinkės teismo, kuriame buvo Kauno apylinkės teismo pranešimas ir Teismo įsakymas dėl to, kad jis yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 650 eurų, jo vardu 2015 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimta paskola. Jis jokios paskolos niekada nėra ėmęs, o paskola buvo paimta būtent tada, kai jo asmens tapatybės kortelę buvo pasisavinęs be jo žinios pažįstamas T. P.. Pamena, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. po pietų jis susitiko su pažįstamu T. P., jam rodė savo naują piniginę. Mano, kad apžiūrinėdamas piniginę T. P. galėjo nematant iš jos paimti asmens tapatybės kortelę. Kadangi praėjo daug laiko, tai jis jau tiksliai nepamena nei laiko, nei vietos, kur buvo susitikęs su T. P.. Kai paaiškėjo, kad T. P. jo vardu buvo paėmęs paskolą, jie susitiko ir T. P. patikino, kad daugiau jokių paskolų jo vardu nėra paimta. T. P. 2016 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo paimta jo vardu paskola iš Credit24, jis tikrai nedavė savo telefono, nes jie susitiko tik tą dieną po pietų, bet tada jau buvo paimta ir išgryninta 500 eurų paskola. Kodėl Credit24 nurodė jo telefono numerį, jis negali paaiškinti, galbūt įsivėlusi kažkokia klaida, nes tą dieną iki pietų jis tikrai nebuvo susitikęs su T. P., buvo namuose apie 11 val. Jis tikrinosi per SEB banko elektroninę bankininkystę savo banko sąskaitą iš kompiuterio (1 t., b. l. 46-47, 49-50, 52-53).
L. P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad galėjo būti, jog 2015 m. gruodžio mėnesį broliui T. P. buvo davęs jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kad jo brolis juo naudojosi pretenzijų neturi ir neturės. Pareiškimą rašyti atsisako (1 t., b. l. 63).
Liudytojos M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba info centre, suteikia kreditus. T. P. ji nepažįsta. Sutarties, kuri buvo pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 29 d. ji tikrai nepamena, tai buvo tiesiog eilinis paskolos suteikimas. Per dieną vidutiniškai būdavo suteikiamos panašiai 5 paskolos, tačiau ateidavo ir šiaip interesantai, kurie tik domisi, ar galėtų gauti paskolą. Be to, ateina nuolat daug žmonių kitais jiems rūpimais klausimais, tad jos darbas info centre vyksta labai greitai. Kiek dirba, tai niekada nėra taip buvę, kad paaiškėtų, jog paskola imama kito asmens vardu. Nuo 2016 m. sausio 1 d. kredito išdavimo tvarka sugriežtėjo, dabar reikalingi ir papildomi dokumentai, kito sutuoktinio sutikimas, patikrinimas dėl paskolos išdavimo užtrunka nuo kelių valandų iki paros laiko (1 t., b. 1. 65-66).
Liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad maždaug 2015 m. vasara atėjo jaunuolis, kuris turėjo didelę tatuiruotę ant kojos blauzdos. Jis buvo vienas iš pirmųjų klientų. Jis atėjęs jai padavė asmens tapatybės kortelę ir paprašė neva savo banko sąskaitos numerio. Iš pradžių ji patikrino jo asmens tapatybės kortelę, ji buvo galiojanti, be to, nuotrauka tikrai buvo labai panaši į atėjusį jaunuolį, jai nesukėlė absoliučiai jokio įtarimo, buvo ramus, todėl ji jam ant lapelio užrašė A. R. banko sąskaitos numerį. Kad pas jį atėjęs asmuo yra visai ne Ą. R. ji net neįtarė. Tik vėliau tą pačią dieną, po pietų, kai ji vėl pamatė atėjusį tą patį jaunuolį į banką, jai kilo įtarimas. Bet tuo metu jį aptarnavo jos kolegė J. M., tad ji toliau dirbo su kitais klientais. Tą pačią dieną, jau po to, kai tas pats nepažįstamas jaunuolis išėjo iš banko pabendravęs su J. M., jai paskambino iš SEB banko kontaktų centro ir pasakė, kad iš tiesų ne A. R. buvo atėjęs į banką tą dieną. Tuomet ir suprato, kad kažkoks kitas asmuo pasinaudojo A. R. asmens tapatybės kortele. Po kurio laiko, vis dar tapačią dieną, pas ją į banką atvyko pats A. R. su savo mama ir atsinešė bSodros pažymėjimą, nes kito asmens dokumento jis neturėjo. Sulyginus nuotraukas pamatė, kad tai yra tikrasis A. R.. Kai jam apibūdino jaunuolį, kuris buvo atėjęs į banką, A. R. pagal tatuiruotę ant kojos iš karto suprato jog tai jo pažįstamas. A. R. jai parodė to draugo nuotrauką ir ji atpažino, kad tas pats jaunuolis buvo atėjęs tą dieną į banką. Taip pat tą dieną A. R. surašė pretenziją bankui (1 t., b. 1. 68-69).
Liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad buvo 2015 m. rugpjūčio mėnuo, dirbo SEB banke su klientais. Tikslaus laiko nepamena, bet jai atrodo buvo apie pietus, pas ją atėjo tamsių plaukų aukštas jaunuolis. Daugiau kažkokių išskirtinų bruožų nepastebėjo, neįsidėmėjo, tą dieną buvo labai daug žmonių. Atėjęs vaikinas iš pradžių pateikė asmens tapatybės kortelę, kurią ji patikrino sistemoje, ji buvo galiojanti, papildomai paklausė gyvenamosios vietos adreso, jaunuolis pasakė. Ji sistemoje pamatė, kad A. R. vardu buvo išduota banko kortelė, todėl atėjusio jaunuolio dar paklausė, kodėl jis pinigų neišsigrynina iš banko kortelės, tuomet jis atsakė, kad neva ją paliko namuose. Jis pageidavo išsigryninti 500 eurų. Kortelėje buvo ir daugiau lėšų, bet jis pageidavo tik 500 eurų. Užpildžius nurodymą išmokėti grynuosius pinigus, davė jam 500 eurų ir jis išėjo. Jaunuolis nesukėlė visiškai jokio įtarimo, nes tiek nuotraukoje asmens tapatybės kortelėje, tiek atėjęs jaunuolis buvo labai panašūs, be to, jis buvo visiškai ramus, nesinervino, todėlnesukėlė jokio įtarimo, kad jis galėtų naudotis ne savo asmens tapatybės kortele. Tą pačią dieną po pietų kolegei R. M. paskambino iš kontaktų centro ir pasakė, kad tą dieną buvo pasinaudota A. R. kortele ir pinigai išmokėti kitam asmeniui, kuris neteisėtai ir pasinaudojo jo kortele. Tą pačią dieną, kai ji pietavo, į SEB banką atėjo tikrasis A. R.. Jis pildė pretenziją bankui. Jai kolegė R. M. pasakė, kad jaunuolis, kuris pasinaudojo A. R. dokumentu, turėjo tatuiruotę ant kojos, A. R. suprato, kad jo dokumentu pasinaudojo jo pažįstamas. Atrodo, kad A. R. dar parodė R. M. nuotrauką savo pažįstamo ir kolegė atpažino, kad tai buvo tas pats jaunuolis, kuris tą dieną pasinaudojo o A. R. išduota asmens tapatybės kortele (1 t., b. 1. 71-72).
Liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba AB SEB banko Dainavos skyriuje klientų aptarnavimo specialiste, dirba su fiziniais ir juridiniais asmenimis, atlieka įvairias grynųjų ir negrynųjų pinigų operacijas. Nepamena tikslios datos, bet tai buvo 2015 m. pabaiga, pas ją atėjo jaunuolis, pateikė pasą. Kieno vardu jis buvo išduotas, ji tikrai nepamena. Patikrinus pasą įtarimą sukėlė skirtumai fotonuotraukoje ir realybėje, be to, paso galiojimas buvo besibaigiantis, todėl ji paprašė, kad galbūt jis galėtų pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jaunuolis pasakė, kad paliko jį automobilyje, o pastarasis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) pr. Maximos. Kadangi atstumas gana didelis nuo banko iki parduotuvės, tai uždavė įvairius papildomus klausimus, kad nereikėtų jam eiti atsinešti vairuotojo pažymėjimo. Vaikinas bendravo laisvai, atsakė į visus pateiktus klausimus. Tuomet pabendravus aptarė, kokios banko sąskaitos jam reikėtų ir galop nusprendė, jog jam reikalinga kreditinė kortelė. Padavusi užpildyti kreditinės kortelės paraišką jautė, kad kažkas negerai. Pastebėjo, kad jis rašydamas neva savo asmens kodą paraiškoje suklydo. Tada galutinai įsitikino, kad kažkas negerai. Pasakė jam nueiti iki automobilio ir atnešti vairuotojo pažymėjimą. Paso jam neatidavė, todėl vaikinui išėjus, ji paskambino į Prevencijos skyrių, paaiškino visą situaciją. Po kiek laiko sugrįžęs vaikinas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi automobilyje, neva paliko namuose. Pasiėmė iš jos anksčiau pateiktą pasą, pasakė, kad ateis kitą dieną. Kreditinė kortelė vaikinui nebuvo užsakyta, jis spėjo tik užpildyti paraišką. Taip pat buvo užpildyta fizinio asmens anketa. Buvo tik atidaryta pateiktame pase nurodyto asmens pavarde SEB banko sąskaita, tačiau apie jos atidarymą vaikinas net nežinojo, jokie dokumentai nebuvo pasirašyti. Banko sąskaita automatiškai atsidarė, kai pradėjo bendrauti su juo, tačiau vėliau ji buvo uždaryta. Daugiau tas vaikinas nebebuvo grįžęs į banką (1 t., b. 1. 74-75).
Liudytojos A. L. parodymais, kad Hyper Maximoje, esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (Bitės salone), dirba pardavimų ir klientų aptarnavimo vadybininke. Jos darbo pobūdis – telefonų pardavimas, sutarčių sudarymas ar nutraukimas, tiesiog klientų aptarnavimas ir pardavimai. Kai asmuo nori pirkti telefoną išsimokėtinai, tuomet pirmiausia išsiaiškina, kokio telefono nori ir tuomet, kai asmuo pateikia savo asmens dokumentą, vizualiai apžiūri atėjusį asmenį ir asmenį, kurio fotonuotrauka pavaizduota dokumente. Po to, asmens kodas suvedamas į sistemą ir sistema automatiškai patikrina, ar su asmeniu viskas gerai ir su juo galima sudaryti sutartį telefono pirkimo išsimokėtinai. Aišku vizualiai visada įvertina patį asmenį, ar jis nesukelia įtarimų. Paties įvykio nepamena, tačiau sprendžiant pagal tai, jog sutartis buvo sudaryta su asmeniu, reiškia, kad jis jai jokio įtarimo nesukėlė, nesukėlė jokių abejonių, kad pateiktas dokumentas yra ne to asmens, kuris pas ją atėjo (1 t., b. 1. 77-78).
AB „SEB“ banko pranešimu dėl nusikalstamos veikos, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. į šio banko skyrių kreipėsi A. R., kuris nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 29 d. be jo žinios ir sutikimo, jam nedalyvaujant, jam priklausančioje sąskaitoje buvo atliktos neteisėtos finansinės operacijos. 2015 m. rugpjūčio 29 d. 10.48 val. į jam priklausančią sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Credit24) 500 Eur greitojo kredito įskaitymas ir 11.31 val. 500 Eur išgryninimas. Nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. 9.06 val. į banko Dainavos skyriaus darbuotoją R. M. kreipėsi A. R. prisistatęs asmuo, kuris pateikęs asmens tapatybės kortelę sužinojo A. R. priklausančios banko sąskaitos numerį. 11.31 val. į minėtą banko darbuotoją kreipėsi tas pats A. R. prisistatęs asmuo, kuris naudodamasis asmens tapatybės kortele pateikė prašymą iš A. R. priklausančios sąskaitos išmokėti 500 Eur, kurie buvo išmokėti. Palyginus banko vaizdo stebėjimo sistemoje užfiksuotą vaizdo medžiagą matyti, kad operacijas atliko ne A. R., o kitas asmuo – T. P. (1 t., b. l. 2-4, 41).
Mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. A. R. AB „SEB“ bankas išmokėjo 500 Eur grynais (1 t., b. l. 5, 6, 102).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. pranešimu civilinėje byloje Nr. L2-6771-528/2016, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. R. buvo priteista 630,24 Eur skolos ir kitos pinigų sumos (1 t., b. l. 80-81).
AB „SEB“ banko A. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. į šią sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 500 Eur, tą pačią dieną ši suma išmokėta A. R. (1 t., b. l. 83).
AB „SEB“ banko pateiktame kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kaip T. P. 2015 m. rugpjūčio 29 d. UAB „SEB“ banko Dainavos skyriuje pateikia banko darbuotojai asmens tapatybės kortelę, priklausančią A. R., pasirašo ant dokumento bei pasiima grynuosius pinigus, fotolentelėmis (1 t., b. l. 86-87, 88-90).
AB „SEB“ banko pateiktame kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kaip T. P. 2015 m. gruodžio 7 d. AB SEB banko Dainavos skyriuje pateikia banko darbuotojai P. P. pasą, pradeda pildyti dokumentus, fotolentelėmis (1 t., b. l. 91-92, 93-94).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota fizinio asmens anketa ir AB SEB banko kredito kortelės paraiška, nustatyta, kad jie surašyti ir pasirašyti 2015 m. gruodžio 7 d. P. P. vardu, pateikiant P. P. vadu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą (1 t., b. l. 9-12, 96-97, 98-99, 100, 101,103-105).
AB „SEB“ banko nurodymu išmokėti grynuosius pinigus, iš kurio matyti, kad jis pasirašytas 2015 m. rugpjūčio 29 d. 11.32 val. A. R. vardu, prašoma išmokėti suma – 500 Eur (1 t., b. l. 96-97, 98-99, 102).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Kaune, (duomenys neskelbtini), su asmeniu prisistačiusiu A. R., sudaryta tikslinės paskolos (vaitojimo kredito) sutartis Nr. KAA50829JBPA dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S6“ įsigijimo. Pagal sutartį finansuota suma 556,90 Eur, bendras įsipareigojimas pagal sutartį 630,24 Eur. Asmuo, sudarydamas sutartį, pateikė A. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 25 d. A. R. kreipėsi į bendrovę nurodydamas, kad šios sutarties nesudarė, o jo asmens tapatybės kortelė buvo pavogta. Išsiaiškinęs, kad dokumentą pavogė T. P., 2015 m. rugpjūčio 29 d. jį atsiėmė. (1 t., b. l. 107).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad ji sudaryta 2015 m. rugpjūčio 29 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. R. dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S 6“, paskolos suma 556,90 Eur, bendra įmokų suma 630,24 Eur. Sudarant šią sutartį pateikta A. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 108-112).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. 10.32 val. buvo gauta asmens, prisistačiusio A. R., paraiška 500 Eur sumai. Paraiška užpildyta prekybos centro „Maxima“ informacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), Kaune. Paraiška patvirtinta ir 500 Eur pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos apmokėjimas gautas 2015 m. rugpjūčio 29 d., su paskolos gavėju atsiskaityta, žala nepadaryta. (1 t., b. l. 126-127).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog ji sudaryta 2015 m. rugpjūčio 29 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. R., paskolos suma 1500 Eur. Sudarant šią sutartį pateikta A. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119-124, 129-134, 138).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pokalbis taip konsultantės ir asmens, prisistačiusio A. R. (l t., b. l. 140-141).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, iš kurio matyti, kad T. P. civiliniam ieškovui visą turtinę žalą atlygino (2 t., b. l. 68-69, 73-74).
Civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad civilinis ieškinys atlygintas visiškai, pretenzijų kaltinamajam nebeturi, prašo atlyginti kelionės išlaidas.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 str. atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 str. dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šį nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais.
Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis iš A. R., P. P. paimti jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso neturėjo jokio teisėto pagrindo. Kaip parodė nukentėjusysis A. R., kaltinamasis jo asmens dokumentą galėjo paimti jam iš piniginės. Pats kaltinamasis parodė, kad apžiūrint A. R. piniginę, iš jos iškrito asmens tapatybės kortelė, kurią ir sugalvojo paimti minėtam asmeniui nežinant. Brolio P. P. pasą paėmė dėl to, kad norėjo jam atiduoti skolą, dėl to reikėjo atidaryti sąskaitą banke. Kaip parodė kaltinamasis, po to, kai įgijo A. R. asmens tapatybės kortelę, jis pristatė save nukentėjusiojo vardu bei atitinkamai pateikė nukentėjusiojo dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę (asmens tapatybės kortelę), tokiu būdu veikdamas nukentėjusiojo vardu kaltinime nurodytais atvejais 2015 m. rugpjūčio 29 d. 10.32 val. sudarė paskolos sutartį, 11.32 val. pateikė prašymą iš A. R. banko sąskaitos išmokėti 500 Eur, kurie jam buvo išmokėti, tos pačios dienos 10.42 val. sudarė vartojimo kredito sutartį dėl mobilaus ryšio telefono, pasirašydamas A. R. vardu. Be to, jis 2016 m. gruodžio 7 d. AB SEB banko darbuotojai pateikdamas P. P. vardu išduotą pasą iniciavo sąskaitos sutarties P. P. vardu sudarymą.
Tuo pačiu metu buvo suklastotos visos šios kaltinamojo pasirašytos sutartys, nes kaltinamasis jose pasirašė nukentėjusiųjų vardu, imituodamas jų parašus. Taip kaltinamasis veikė apgaule, nes pristatė save kitais asmenimis. Tokios įrodymais nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti kaltinamąjį sukčiavus visais kaltinime nurodytais atvejais. Tuo pačiu kaltinamasis visais atvejais neteisėtai panaudojo minėtų asmenų dokumentus bei veikė jų vardu.
Tokiu būdu ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad visais kaltinime nurodytais atvejais paskolos dokumentuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, jog sutartis pasirašė neva tai A. R., sutartį pasirašė neva tai P. P.. Šiais įrodymais nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, kuri suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo paima jų asmens dokumentus tam, kad vėliau jų vardu gautų paskolą, atidarytų sąskaitą, rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos neteisėtumą bei pavojingumą, numatė dėl tokios veikos kilsiančius padarinius bei jų norėjo ir atkakliai siekė, nes suprato, jog nukentėjusiųjų dokumentai bus įgyti ir panaudoti neteisėtai tam, kad apgaule užvaldyti kredito bendrovėms priklausančius pinigus, telefoną, kai jie bus išmokėti, perduoti.
Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes. Nusikalstamos veikos, padarytos 2016 m. rugpjūčio 29 d. 10.32 val. ir 11.32 val., 10.42 val. kiekviena kurių turi būti kvalifikuotina iš idealiosios sutapties kaip sukčiavimas ir dokumentų suklastojimas.
Nusikaltimai – dokumentų suklastojimas bei neteisėtas fizinių asmenų dokumentų įgijimas, laikymas bei panaudojimas visais atvejais atitinka nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas, nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, atitinkančias nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kvalifikaciją, visus nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, būdamas jau anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, baustas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmių dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kadangi T. P. visas nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio priėmimo, tai vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės privalės būti subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Sprendžiant, ar bausmės tikslai T. P. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dirba, atlygino turtinę žalą civiliniam ieškovui. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju jo atžvilgiu bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl T. P. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 630,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61).
Tačiau iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto (2 t., b. l. 68-69, 73-74) matyti, tą patvirtino ir posėdžio metu apklausta bendrovės įgaliota atstovė, kad T. P. atlygino padarytą turtinę žalą, sumokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 630,24 Eur. Tai rodo, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala yra visiškai atlyginta. Todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio šioje byloje nutrauktinas (BPK 107 str.).
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė pateikė prašymą atlyginti kelionės išlaidas, kurios sudaro 27,34 Eur (2 t., b. l. 79). Tačiau teismo buhalterijos paskaičiuota kelionės išlaidų suma sudaro 17,78 Eur, kuri iš buvo išmokėta įgaliotai atstovei. Taigi, civilinio ieškovo įgaliotos atstovės kelionės išlaidoms atlyginti Kauno apylinkės teismo išmokėta pinigų suma – 17,78 Eur pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina valstybės naudai iš T. P. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
T.P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, kurios sąlygos buvo pakeistos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (2 t., b. l. 22-24, 37-39), pakeistina į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai (2 kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga ir 1 kompaktinis diskas su garso įrašu) (1 t., b. l. 7, 13, 135) su informacija, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Vokas su dokumentų originalais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartis, AB „SEB“ banko fizinio asmens anketa, nurodymas išmokėti grynuosius pinigus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (trys veikos) ir 302 straipsnio 1 dalyje (viena veika) ir nuteisti jį:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 29 d. veika 10.32 val.) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 29 d. veika 10.42 val.) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 29 d. veika 10.32 val.) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 29 d. veika 10.42 val.) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 7 d. veika) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 29 d. veikos 10.32 val.), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 29 d. veikos 10.42 val.), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, visas šias apėmimo būdu subendrintas bausmes ir bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti T. P. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, ir T. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 8 ir 9 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti T. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. nesilankyti kazino ir kitose azartinių lošimų ir žaidimų vietose.
Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį.
Byloje procesą dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 straipsnis).
Civilinio ieškovo įgaliotos atstovės kelionės išlaidoms atlyginti Kauno apylinkės teismo išmokėtą pinigų sumą – 17,78 Eur (septyniolika eurų 78 ct) pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybės naudai iš T. P. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus su informacija, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su dokumentų originalais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį, AB „SEB“ banko fizinio asmens anketą, nurodymą išmokėti grynuosius pinigus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
T. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, kurios sąlygos buvo pakeistos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, pakeisti į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžios. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.