Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-304-356/2018, pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė N. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

S. Š. gimė (duomenys neskelbtini) (6-7 b.l.), jos motina – N. Š., duomenys apie tėvą gimimo įraše nenurodyti.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-12 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. Š. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (51 b.l.). Iš Utenos rajono socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos (45-46 b.l.) matyti, kad nuo socialinių paslaugų teikimo pradžios buvo užfiksuoti atvejai, kai atsakovė vartojo alkoholį, jos namuose lankėsi pašaliniai asmenys, ji elgėsi neadekvačiai, valkatavo, būdavo randama lindynėse su asocialiais asmenimis. Dukrą palikdavo močiutės priežiūrai. Dirbant socialinį darbą su atsakove, ji buvo nukreipta pas įvairių sričių specialistus, t.t. pas psichiatrą, psichologą, 2014 metais situacija pagerėjo, atsakovė rūpinosi dukra, tačiau 2016 m. išėjo iš namų, paliko dukrą ir negrįžo. Atsakovė 2016 m. balandį parašė (47 b.l.) tokio turinio raštelį: „ Aš daugiau taip nebegaliu išeinu; po kurio laiko susirasiu butą pasiimsiu ir vaiką. Galit neskambint neieškot.“. Esant tokiai situacijai, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-14 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiai be tėvų globos S. Š. nuo 2016-04-05 nustatyta laikinoji globa, jos globėju paskirtas G. D., nustatyta globos vieta – (duomenys neskelbtini) (32 -33 b.l.).

Nuo tada atsakovė, kaip nurodė ieškovas ir trečiasis asmuo, negrįžo, savo gyvenamosios vietos nepranešė, su vaiku nebendrauja, neišlaiko (49-50 b.l.). Pateikti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad nuo 2016 m. birželio atsakovė įvairiuose Lietuvos miestuose iš parduotuvių vogė alkoholinius gėrimus, važiavo be bilieto, už ką buvo bausta, o taip pat ir už tai, kad girta pasirodė viešoje vietoje (56-64 b.l.), teista nebuvo (55 b.l.). Nagrinėjamoje byloje 2017-06-30 buvo paskelbta atsakovės paieška, tačiau ji rezultatų nedavė (75-76, 83, 87, 90, 94-95 b.l.).

Ieškovas pateikė išvadą (64 b.l.), kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas dukros atžvilgiu, nes ja visiškai nesirūpina, nebendrauja, neišlaiko, nesiekia susigrąžinti, vaiku nuolat rūpinasi tik globėjas. Duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, nėra, todėl motinos valdžią siūlė apriboti neterminuotai, o G. D., kuris tinkamai atlieka globėjo pareigas, paskirti S. Š. globėju ir turto administratoriumi, kartu su juo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis jau minėtu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta (64 b.l.) išvada dėl ginčo (CK 3.184 straipsnis), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes dukra visiškai nesirūpina, nebendrauja, neišlaiko, nesiekia susigrąžinti ir nėra jokios vilties, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys), todėl atsakovės atžvilgiu motinos valdžia apribotina neterminuotai, ieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas. Atsakovei sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ( CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nors Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau atsakovės dukra S. yra mažametė, todėl jos nuomonė tiesiogiai teisme nebuvo išklausyta.

Nesant galimybės šiuo metu atsakovės dukrą S. grąžinti motinai, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, t.y. turint mintyje tai, kad atsakovės dukra beveik nuo gimimo gyvena kartu su artimaisiais giminaičiais iš motinos pusės, kad jau nuo 2016 m. yra nuolat globojama trečiojo asmens, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, o šiuo metu motina negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (CK 3.248 straipsnio 1dalis) numatytą globos tikslą – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, S., ją įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 punktas) atskyrus nuo vienintelio iš tėvų ir jai likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jos interesus (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406-407 straipsniai).

G. D. yra S. giminaitis iš motinos pusės, jam sutikus nuolatinai globoti S., kartu gyvenančiai O. D. ne tik neprieštaraujant, bet ir padedant rūpintis vaiku (išreikšta raštu, 9, 34 b.l.), vaikui nuolatinai gyvenant kartu su globėju nuo 2016 m., institucijai savo išvada rekomenduojant (64 b.l.), yra pagrindas vaiko nuolatiniu globėju paskirti G. D.. Teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, S. globėju bei jos turto administratoriumi paskiriant G. D., kartu su juo nustatant S. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.268 straipsnis, 3.269 straipsnis, 3.275 straipsnis). Nėra duomenų, kad G. D. negalėtų būti vaiko globėju (CK 3.269 straipsnis), įstatymų nustatyta tvarka yra patikrinta ir ieškovo 2017-03-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad G. D. gali atlikti vaiko globėjo pareigas ( 22-31 b.l.). S. Š. pagal sveikatos būklę gali būti globojama, o G. D. pagal savo sveikatos būklę tokio amžiaus vaiką globoti gali, tai patvirtina medicininiai pažymėjimai (8, 16 b.l.). G. D. savo šeimos nėra sukūręs, dirba ir gauna pastovias pajamas (18, 113 b.l.), nors nuosavo gyvenamojo būsto neturi, jis gyvena O. D. priklausančiame gyvenamajame name (19-21 b.l.), kur S. yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos gyventi (11-12 b.l.), jis nėra teistas ir nebaustas administracine tvarka (15, 17 b.l.), yra sudaręs visas sąlygas S. ir toliau kartu gyventi, harmoningai vystytis ir tobulėti, tarp jų yra tarpusavio ryšys, jį S. vadina dėde (38-44 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Atsakovė nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad būtų atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti vaiką vykdymo, ar kad šią pareigą vykdo. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsakovė negali būti atleista nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo.

CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovės dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina globėjas ir artimoji giminaitė O. D., S. savo turto neturi, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis, darytina išvada, kad labiausiai atsakovės nepilnametės dukros poreikius patenkintų išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovo nuomone, atsakovė turi galimybę kas mėnesį dukrai mokėti 120 EUR dydžio periodines išmokas iki jos pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2016-01-01 buvo 350 EUR, nuo 2016-07-01 – 380 EUR, o nuo 2018-01-01 yra 400 EUR, taigi ieškovo prašoma iš atsakovės priteisti išlaikymo suma – 120 EUR neviršija ½ MMA.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovės dukra S. turėtų specialių poreikių.

Atsakovė savo nuomonės dėl vaikams priteistino išlaikymo formos ir dydžio bei laikotarpio nepareiškė. Ieškovas prašė išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos nustatymo S. dienos, nes nuo tada atsakovė visiškai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, todėl su šia data – 2016-04-05 sietinas reikalavimo teisės atsiradimas (CK 3.200 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovė turi pareigą išlaikyti tik vieną vaiką, nėra duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga, tačiau VSDFV duomenų apie tai, kad ji dirbtų, nėra, bedarbio statusas nesuteiktas (53 -54, 73, 123-125 b.l.), nuosavybės teise valdomo registruotino turto, t.t. nuosavo gyvenamojo būsto, neturi (127 b.l.). Atsakovės turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant labai sunkia, nes ji nėra nedarbinga, todėl turi galimybę gauti pajamų iš darbinės veiklos, tačiau, kaip leidžia spręsti sprendime jau minėti įrodymai, atsakovė sąmoningai pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris nėra suderinamas su motinos pareigų vykdymu.

Vadovaujantis atsakovės nepilnametės dukros interesais, priteistinas išlaikymas iš atsakovės ieškovo nurodytos formos ir dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t.y. periodinėmis išmokomis po 120 EUR kas mėnesį nuo 2016-04-05 iki S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2016-04-05 iki ieškinio pareiškimo 2017-06-07 yra 1 688 EUR.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2017-06-07 nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškinys tenkinamas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovas nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 punktu, 7 dalimi, ieškinio reikalavimas dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo ir su juo susijusių reikalavimų nustatyti vaiko nuolatinę globą, gyvenamąją vietą, paskirti globėją ir turto administratorių, turi būti apmokėtas 75 EUR žyminiu mokesčiu, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – 32 EUR (120 EUR x 12 mėn. = 1 440 EUR x 3 proc. = 43,20 EUR x 75 proc. = 32 EUR (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį), byloje susidarė 10,03 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės valstybei priteistina iš viso 107 EUR žyminio mokesčio ir 10,03 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyta tvarka nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su juo nustatyti S. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2017-06-07 iki S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 688 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2016-04-05 iki 2017-06-06.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2017-06-07 priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 107 EUR žyminio mokesčio, 10,03 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nustatyta tvarka ir terminais nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.