Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. B. (A. B.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2024 m. liepos 4 d., apie 23.41 val., automobilių stovėjimo aikštelėje šalia namo adresu Vilnius, A. P. Kavoliuko g. 9, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu sugadino automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dvi galines padangas, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 411,57 Eur turtinę žalą. Taip A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, įmonės atstovo atsiprašė, žalą savanoriškai atlygino. Tai yra jo ir įmonės asmeniniai reikalai, apie kuriuos nenori kalbėti.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. L. pareiškimo matyti, kad 2024 m. liepos 4 d., paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 9. Apie 23.40 val. išgirdo iš padangų leidžiamą orą. Pamatė įtartiną asmenį, einantį nuo įmonės automobilio. Tikrinant automobilį dėl padarytos žalos, pastebėjo dvi pradurtas galines padangas.

Apklausiamas liudytojas R. L. papildomai parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje yra vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašuose pastebėjo, kaip 23.40 val. vyras (apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkintis juodos spalvos striukę, užsimovęs pilkos spalvos sportines kelnes, avintis tamsios spalvos batus) atėjo nuo bromo pusės prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairiojo rato ir pasilenkęs ranka tarsi atliko dūrino veiksmą, po ko, tuos pačius veiksmus pakartojo prie galinio dešiniojo rato. Įtaria, kad automobilį sugadinti galėjo buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. B., nes tarp jų buvo kilęs konfliktas.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. L. pateikė du vaizdo įrašus ir keturias automobilio valstybinio numerio fotonuotraukas.

Vaizdo įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų daugiabučio namo kieme adresu Vilnius, A. P. Kavoliuko g. 9, apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrint vaizdo įrašą matyti, jog 2024 m. liepos 4 d. 23.41.27 val. daugiabučio namo kieme pasirodė vyras (rusvų, trumpai kirptų plaukų, ant pakaušio praplikęs, apsirengęs tamsios spalvos džemperiu, šviesios spalvos kelnėmis, apsiavęs tamsiais batais, eidamas užsidėjo džemperio gobtuvą), kuris 23.41.41 val. priėjo prie baltos spalvos automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato, pasilenkė ir atliko kažkokius veiksmus, po to, priėjo prie kito automobilio galinio rato, pasilenkė ir taip pat atliko kažkokius veiksmus.

Iš automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad nustatytos dvi išilgos 2,5 cm ilgio žymės, viena dešinėje pusėje galinėje padangoje ties kairės pusės šonu, kita kairėje pusėje galinėje padangoje ties dešinės pusės šonu; abiejų padangų apačios nuleistos. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.

Iš 2024 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. L. informavo, jog su juo susisiekė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. B., kuris prisipažino, kad apgadino automobilio padangas, jie susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo.

Iš 2024 vasario 21 d. sąskaitos faktūros matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko dvi automobilio padangas už 411,57 Eur.

Motyvuojamoji dalis

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra, be kita ko, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė sugadinus svetimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias nedidelės 411,57 Eur vertės dvi automobilio padangas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo A. B. parodymų matyti, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojama nusikalstamą veiką. Be A. B. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, liudytojo R. L. pareiškimas ir parodymai, iš kurių matyti, kad įmonei priklausančio automobilio abu galinius ratus pradūrė galimai buvęs darbuotojas A. B., nes tarp jų buvo kilęs konfliktas; vaizdo įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų apžiūros protokolas, kuriame objektyviai užfiksuoti vyro veiksmai, pasilenkus prie įmonės automobilio galinių ratų; apgadinto įmonės automobilio apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė, kuriuose objektyviai užfiksuoti automobilio apgadinimai; tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad A. B. R. L. prisipažino apgadinęs įmonės automobilio padangas; sąskaitos faktūros išrašas, kuriame nurodyta iki įvykio automobiliui pirktų dviejų padangų kaina; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vienas kitą papildo. Padangų vertė (411,57 Eur) atitinka nedidelę turto vertę (viršija 150 Eur dydžio sumą, bet neviršija 500 Eur dydžio sumos), todėl jų sugadinimas A. B. užtraukia baudžiamąją atsakomybę. A. B. suvokė, kad gadina svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio padangas, numatė, jog dėl to įmonė patirs nuostolius, ir tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, prašė leisti baudą sumokėti per vienerius metus.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. B. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, keršydamas dėl kilusio konflikto su įmonės vadovu, nusikalstama veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 411,57 Eur turtinė žala, kuri yra atlyginta. A. B. yra išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, praeityje teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas. Tai A. B. asmenybę apibūdina daugiau neigiamai, leidžia įžvelgti tam tikrą jo polinkį elgtis nusikalstamai, todėl nagrinėjama nusikalstama veika negali būti laikoma, kaip padaryta visiškai atsitiktinai. A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

A. B. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į A. B. prašymą nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, į tai, kad šis prašymas niekuo nepagrįstas, taip pat į tai, jog A. B. yra darbingo amžiaus, o skirtinos baudos dydis yra santykinai nedidelis, jam nustatytinas trijų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Teismo vertinimu, ilgesnis terminas prieštarautų bausmės paskirčiai ir A. B. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 21 MGL dydžio (1 050 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. B. (A. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 14 MGL dydžio (700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, A. B. (A. B.) nustatyti trijų mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

A. B. (A. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. B. (A. B.), kad paskirta bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3129-1223/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke (buvęs Medicinos bankas), banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.