- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1Sk-458
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gedimino Milevičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-10-20 nutarties, kuria A. B. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2002-06-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, BK 111 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių 2-uose pataisos namuose, bausmės pradžia – 2002-02-21, bausmės pabaiga - 2015-02-21.
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracija pateikė teikimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui dėl A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-10-20 nutartimi tenkino Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimą ir A. B. lygtinai paleido iš pataisos įstaigos neatlikus jam 4 metų 4 mėnesių 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei skyrė pareigas: keturis kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančio organo leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms, o taip pat uždrausta lankytis viešose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais juos išpilstant, jeigu tai nesusiję su darbu. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir yra atlikęs ½ laisvės atėmimo bausmės, savo elgesiu įrodė, kad taisosi, bausmės atlikimo metu 2 kartus pažeidė režimą, 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinė nuobauda 2004-08-02), vienuolika kartų skatintas, dirba, dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Šalies argumentai
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundu prašo teismo nutartį panaikinti, pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į A. B. padarytų veikų sunkumą, pavojingumą ir aktualumą visuomenei, kad padarytos veikos pasekmės negrįžtamos ir likusi bausmės dalis per daug didelė, kad būtų galima teigti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti lygtinai A. B. paleidus iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistasis ruošiasi grįžti į tą patį kaimą, kur buvo padaryti nusikaltimai, todėl laikytina, kad bausmės tikslai dar nepasiekti ir nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
Atsikirtimuose nuteistasis A. B. prašo prokuroro pavaduotojo skundą atmesti. Nurodo, kad išvadas padarė, pasikeitė, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pataisos namų administracija pateikė išvadą, kad jį galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Prašo atsižvelgti į jo amžių ir sveikatos būklę.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas atmestinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nuteistasis A. B. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, atliko įstatymo numatytą skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – ½, per visą bausmės atlikimo laiką padarė 2 režimo pažeidimus, 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau paskutinė nuobauda skirta 2004-08-02, per paskutinius 6 metus drausminėmis nuobaudomis nebaustas, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 11 kartų, dirbo, socialiniai ryšiai su artimaisiais geri. Taip pat pažymėtina, kad atlikta didelė paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis - daugiau nei 8 metai. Be to svarbi ta aplinkybė, kad A. B. ankščiau nebuvo teistas, nusikaltimu padarytą žalą visiškai atlygino ir priteistą civilinį ieškinį padengė, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirbo valstybinėje įmonėje, administracijos charakterizuojamas teigiamai, pateikta išvada apie nuteistojo teigiamą integraciją į visuomenę. Charakteristikoje teigiama, kad atliekant bausmę, nuteistasis teigiamai reaguoja į taikomas socialines reabilitacijos ir drausminio poveikio priemones, stengiasi laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų ir savo dorovines nuostatas orentuoja teigiama linkme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad itin svarbią reikšmę turi pozityvus nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos vertinimas. Būtent ši institucija - tai pataisos namų administracija, kuri tiesiogiai turėjo galimybę stebėti nuteistąjį, dalyvauti jo pataisyme, administracija teikimu siūlė ir tarpininkavo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, išsakė savo nuomonę ir padarė išvadą dėl nuteistojo galimybės toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Prokuroro skunde nurodytos aplinkybės dėl nusikaltimo sunkumo, pavojingumo, pasekmių taip pat svarbios sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau jos vertinamos kitų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, visumoje. Sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo lemiamą reikšmę turi būtent nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuris teismui leistų spręsti, kad asmuo jau pakankamai pasitaisė ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Padarytos veikos sunkumas, pavojingumas, pasekmės lemiamą reikšmę turi skiriant ir individualizuojant bausmę, o tai jau padaryta nuosprendžiu. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo jos vertinamos kitų aplinkybių visumoje, todėl šiuo atveju atsižvelgiant į visas kitas teismo įvertintas aplinkybes - atliktos bausmės laiką, padarytus pažeidimus, skatinimus, kitas nuteistojo elgesį pataisos namuose charakterizuojančias aplinkybes, negali būti laikomos pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.
Nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas, jog ta aplinkybė, kad nuteistasis ruošiasi grįžti į savo gyvenamąją vietą, į tą patį kaimą, kur buvo padarytas nusikaltimas, trukdytų pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas įvertino visas svarbias aplinkybes sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog taisosi, jis gali būti lygtinai paleistas ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bet prižiūrimas.
LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybes: tai, kad atliktos bausmės dalis yra didelė - daugiau nei 8 metai, nuteistasis skatintas net vienuolika kartų, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau paskutinį kartą prieš šešis metus, o per šį laiką naujų pažeidimų nepadarė, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, pataisos namų administracija tarpininkauja dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, jo socialiniai ryšiai geri, net ir įvertinus neatliktos bausmės dalį, nusikaltimų sunkumą, duoda pagrindą manyti, kad A. B. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir tuo nebus pažeisti bausmės tikslai. Be to, lygtinis paleidimas nelaikytinas nuteistojo atleidimu nuo likusios bausmės dalies, nes bausmės tikslų realizavimas užtikrinamas nustatomais draudimais ir įpareigojimais.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistąjį A. B. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas tenkintas pagrįstai, tenkinti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gedimino Milevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.