- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-496-48-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevicius (pirm.), Kestutis Dargužis, Regina Cemnolonskiene
- Nukentėjusysis
- M. T.
- Nuteistasis
- G. B., M. P., ir G
- Advokatai
- Alvyda Medišauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikeviciaus, teiseju Kestucio Dargužio ir Reginos Cemnolonskienes, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šeckuvienei, gynejai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentejusiajai M. T., nuteistajam G. B., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. P. apeliacini skunda del Alytaus rajono apylinkes teismo 2006m. birželio 16d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d., laisves atemimo bausme 2 metams 7 menesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1d. 3d., prie paskirtosios bausmes iš dalies prideta bausme, neatlikta pagal 1999-02-19 Kauno apygardos teismo nuosprendi, subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 3 metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Minetu nuosprendžiu yra nuteistas ir G. B., taciau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. P. nuteistas už tai, jog jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su G. B., 2004m. rugpjucio 21d. apie 23 val. Alytaus rajone, Aloves seniunijoje, Domantoniu kaime, panaudodamas fizini smurta prieš nukentejusiuosius A. T. ir M. T., del ko nežymiai sutrikde nukentejusiojo A. T. ir nesunkiai sužalojo nukentejusiosios M. T. sveikata, savavališkai vykde A. T. gincijama, bet nerealizuota savo teise-priversti nukentejusiji A. T. gražinti neatlyginta turtine žala už autoivykio metu sugadinta Audi 100 automobili.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nuosprendis nepagristas, jame išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Teigia, jog teismas, išnagrinejes byla, nepašalino prieštaravimu tarp nuteistojo G. B., nukentejusiuju, nuteistojo M. P., liudytoju parodymu, todel mano, jog teismo padarytu išvadu negalima laikyti pagristomis. Nuteistasis taip pat teigia, jog G. B., D. M. ir A. B. nusikaltimo vakara girtaudami galejo ivykdyti nusikaltima, taciau prokuroras neištyre ju veiksmu. D. M., apklaustas kaip liudytojas, nesažiningai teige, kad pas A. B. nusikaltimo vakara nebuvo. Nuteistasis nurodo, jog A. B. ir G. B. teismui pripažino, kad susitikinejo su D. M., palaike ryši, tarpusavyje derino parodymus, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybes, ji apkalbejo. Apeliantas mano, jog G. B. teiginius, kad nusikaltima jis padare kartu su M. P., paneigia jo parodymu nenuoseklumas ir prieštaringumas, taciau teismas jo parodymuose esanciu prieštaravimu nepašalino ir nepagristai jais remesi kaip irodymais, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinejimo teisme metu G. B. teige, kad jis mušesi su A. T., o M. P. su T., taip pat tvirtino, kad jis reikalavo pinigu, o M. P. nekalbejo, kad ne P., o jis pasiule užvažiuoti pas T., taciau teismas tokius jo parodymus ivertino priešingai. Nuteistasis nurodo, jog nukentejusiuju T. parodymai yra nenuoseklus, prieštarauja G. B. parodymams ir kitiems irodymams. Nuteistasis M. P. nurodo, jog nukentejusysis A. T. tvirtino, jog jam sužalojimus kaktoje padare butent jis, taciau teismas neivertino, jog jam šie sužalojimai buvo padaryti iki nusikaltimo. Teigia, jog nukentejusieji nurode aplinkybe, kad užpuolikai buvo be galvos apdangalu, o G. B. tvirtino, jog jis turejo galvos apdangala. Apeliantas taip pat nurodo, jog liudytojai A. B. ir D. M. savo parodymus dažnai keite, taciau teismas šiems liudytojams baudžiamosios bylos neiškele, kas nuteistajam duoda pagrinda manyti, jog teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas nepagristai atmete liudytoju: S. B., A. Z., R. U. parodymus. Teigia, jog mineti liudytojai nera jo giminaiciai, jie nera suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas neivertino liudytojo S. B. parodymu, kad jis mate nuteistaji su užklijuota kakta, o šie jo parodymai neprieštarauja nuteistojo G. B. parodymams, kuriuos teismas laike teisingais, ir visiškai sutampa su liudytojo D. G. parodymais. Mano, jog teismas nepagristai nesireme ir liudytojo E. K. parodymais, kuris mate ant nuteistojo veido sumušimus dar iki nusikaltimo. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklus, logiški. Jis nusikaltimo, kuriuo yra apkaltintas ir nuteistas, nepadare. Jo nekaltuma irodo ir specialisto išvada, kurioje teigiama, jog ant A. T. megztinio ir ant M. T. marškineliu yra vyriškos lyties kraujas, kuris nepriklauso nuteistajam M. P.. Nurodo, jog teismas nepagristai atmete jo prašyma paskirti DNR ekspertize tikslu nustatyti, ar ant nukentejusiuju drabužiu palikti pedsakai nepriklauso D. M. ir A. B.. Prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendi panaikint ir ji išteisinti bei atlikti irodymu tyrima.
Nuteistojo gynejas praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis, neigdamas savo kalte, kritikuoja byloje surinktus irodymus, ju vertinima bei pateikia savus motyvus del kaltes.
Pirmos instancijos teismas padare teisinga išvada, jog nuteistasis ivykde nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 294str. 2 d., ir teisingai kvalifikavo veika.
Nuteistojo M. P. kaltumas, padarius baudžiamojo istatymo uždrausta veika, irodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagristas irodymais, išnagrinetais teisiamajame posedyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo teiginius, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadare, paneigia teismo aptarti irodymai, kurie ivertinti laikantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimu. Teismo išvados del savavaldžiavimo panaudojant prieš nukentejusiuosius T. fizine prievarta, paremtos nukentejusiuju A. T. ir M. T., nuteistojo bendrininko G. B., liudytoju A. B., D. M. bei T. T. parodymais, medicinos specialisto išvada, kitais duomenimis.
Nukentejusieji A. T. ir M. T. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla teisme vienodai nurode, jog ivykio metu juos užpuole nuteistasis M. P. ir kitas, ju neatpažintas asmuo. Jie nuosekliai teige, jog smugius sudave abu nuteistieji. Nukentejusysis A. T. teisme parode, kad jie abu eme ji mušti kumšciais, kojomis. Jis jaute, kad gauna smugius rankomis ir kojomis. M. P. vis sake-kada bus pinigai (3t. b.l. 151). Aplinkybe, kad nuteistasis M. P. muše nukentejusiuosius ir reikalavo iš nukentejusiojo A. M. pinigu, patvirtino nukentejusioji M. T. ir nuteistasis G. B.. M. T. teisme parode, kad smugius jai sudave abu asmenys, vienas muše iš vienos puses, kitas iš kitos. M. P. klause, kada bus pinigai (3t. b.l. 109). Nuteistasis G. B. tiek ikiteisminio tyrimo teisejai, tiek byla nagrinejant teisme, nuosekliai parode, jog pagasdinti T., kad greiciau atlygintu žala, pasiule M. P.. Jis teisme parode, kad tamsoje nemate ar M. P. sudavinejo smugius. Jis buvo šalia, buvo judesyje. M. T. gyne broli, jie visi 4 stumdesi. M. T. šauke, kad muša banditai, praše gelbeti (3t. b.l.104). Toliau teisme jis tvirtino, jog po ivykio kalbejosi su M. P. apie tai, jog negerai išejo, kad kilo muštynes, reikejo tik pagasdinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentejusieji atpažino nuteistaji M. P.. M. T. ir A. T. atpažino M. P., kaip viena iš padariusiu nusikaltima. M. T. teisme patvirtino, jog M. P. atpažino iš balso, iš ugio ir kuno sudejimo, mate jo veida. Nukentejusysis A. T. teisme parode, kad M. P. pažino iškart, iš jo žodžiu „Sveikas, Antanai“, o be to i jo veida krito šviesa (3t.b.l. 152).
G. B., apklausiamas teisme, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminius parodymus dave netikslius, taciau, priremtas negincijamu irodymu, patikslino, tokius savo parodymus patvirtino ir teisme. Teismas pagristai tikejo nuosekliais G. B. parodymais ir jais grinde nuteistojo M. P. kalte.
Liudytoju A. B., D. M. ir T. T. parodymai yra išvestiniai, jie apie ivykio aplinkybes sužinojo iš kitu asmenu. Nors liudytojas A. B. ivykio nemate, taciau jis parode, jog grižes G. B. papasakojo, kad jis kartu su M. P. buvo pas T. ir juos pamoke už M. P. sudaužyta automobili. D. M. teisme tvirtino, jog pamate G. B. praskelta lupa, o pastarasis pasake, kad susimuše su kažkokiais seniais. Minetu liudytoju parodymais buvo irodinejamos ne konkrecios nusikaltimo aplinkybes, o pagrindžiamos ir patvirtinamos tiesioginiais irodymais nustatytos bylos aplinkybes.
Teismas pagristai šiuos liudytoju parodymus vertino visos bylos kontekste, kadangi ju parodymai sutampa su kitais byloje esanciais irodymais.
Nuteistasis G. B. teisme patvirtino, jog ivykio metu ant galvos buvo užsidejes kapišona. Šia aplinkybe patvirtino ir abu nukentejusieji. Todel nuteistojo M. P. skundo argumentas, kad nukentejusieji nurode, jog užpuolikai buvo be galvos apdangalu, atmetamas kaip išgalvotas. Nepasitvirtino ir apelianto skundo argumentai, kad iki ivykio M. T. turejusi sveikatos problemu, klausos sutrikimu. Šie jo argumentai paneigti bylos medžiaga. Ji teisme parode, kad ji gerai girdi abiem ausimis, kai sumuše, ji tik tada neprigirdejau, o iki šio ivykio ji gerai girdejo ( 3t.b.l.111).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagristas irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str., ir nenustatyta, kad buvo pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Ju visetas leido teismui padaryti išvada del M. P. kaltes irodytumo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestyti irodymai su išsamia ju analize, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus: nuteistojo M. P. ir liudytoju V. G., D. G., O. A., M. P., D. P., J. P., K. P., G. G.. Teismo išvada apie nuteistojo M. P. kalte, padarius inkriminuota veika, pagrista aukšciau jau paminetais nuosekliais nukentejusiuju, nuteistojo G. B., liudytoju A. B., D. M., T. T. parodymais, specialistu išvadomis, ivykio vietos apžiuros protokolais ir kitais irodymais. Šie faktiniai duomenys, kaip irodymu šaltinis, gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso istatymo nustatyta tvarka. Ju patikimumas LR BPK numatytomis priemonemis patikrintas.
Nuteistasis M. P. kritikuoja teismo nuosprendi, teigdamas, kad G. B. parodymuose yra prieštaravimu, nukentejusiuju parodymai yra nenuoseklus, prieštarauja G. B. parodymams, o teismas remesi jais be pagrindo.
Kaip jau buvo mineta, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta išsami bylos aplinkybiu ir proceso metu gautu duomenu analize. Teismas remesi tik tais bylos duomenimis, kurie yra patvirtinami kita bylos medžiaga. Bet koks irodymu vertinimas yra tam tikru santykiu susijes su visais bylos duomenimis, tarp kuriu gali buti kai kuriu nesutapimu ir prieštaravimu. Teismo uždavinys yra isitikinti proceso metu gautu duomenu patikimumu, baudžiamojo proceso priemonemis pašalinti esminius prieštaravimus, kurie atsirado proceso eigoje. Kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, teismas atliko ikiteisminio bylos tyrimo medžiagos ir teismo posedžio metu gautu duomenu lyginamaja analize, aiškinosi kai kuriu nukentejusiuju ir liudytoju parodymu pasikeitimu priežastis, kurie buvo paaiškinami praejusio laiko tarpo itaka. Pažymetina, kad teismas vertino tik juridiškai reikšmingus bylos duomenis, kuriu visuma sudaro nuoseklia logine grandine.
Teismas nuteistojo G. B. parodymus pagristai pripažino nuosekliais, o nežymus neatitikimai tarp G. B. ir nukentejusiuju parodymu nagrinejant byla teisme buvo pašalinti.
Kaip bylos aplinkybiu neišsamu, nevisapusiška ir šališka išnagrinejima apeliantas M. P. nurodo tai, kad teismas remesi nukentejusiuju, liudytoju A. B. ir D. M. parodymais, ignoruodamas liudytoju S. B., A. Z., R. U. parodymus, patvirtinancius, kad nuteistojo M. P. kakta buvo sužalota ir užklijuota pleistru dar iki ivykio.
Medicinos specialisto išvadoje Nr.G-8432/049 (06) pažymeta, kad nuteistajam M. P. paviršinis odos nubrozdinimas galejo buti padarytas kieto buko daikto poveikyje. G. B. teisme parode, kad nukentejusysis kažkokiu daiktu jam trenke stipru smugi i nugara. Nukentejusysis A. T. teisme tvirtino, jog M. P. i kakta sudave pagaliu, kai jie abu veržesi i virtuve. Jis parode, kad dave i kaire kaktos puse vidutiniškai stipriai (3t.b.l.153). Šios faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismo buvo pakankamai ivertintos irodymu visete.
Teiseju kolegija pažymi, kad netgi tuo atveju, jeigu ir butu nustatyta, kad nuteistajam M. P. kakta buvo sužalota dar iki ivykio, ši aplinkybe reikšmes, kvalifikuojant nuteistojo veika ir skiriant bausme, neturi. Jo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme irodytas kitais, teismo nuosprendyje išvardintais, negincijamais irodymais.
Nuteistojo skundo teiginiai, kad nusikaltima G. B. galejo padaryti su D. M. arba su A. B. bei kad A. B. su G. B. ji apkalbejo tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybes, paneigti baudžiamosios bylos medžiaga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinejimo metu buvo imtasi visu reikalingu procesiniu priemoniu, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Butinumo skirti ekspertize nebuvo, nes byloje surinkta pakankamai irodymu, leidusiu nustatyti esmines bylos aplinkybes, todel teismas pagristai atmete nuteistojo M. P. prašyma paskirti DNR ekspertize tikslu nustatyti, ar ant nukentejusiuju drabužiu palikti pedsakai nepriklauso D. M. ir A. B..
Bausme nuteistajam M. P. paskirta teisingai. Skirdamas bausme apylinkes teismas bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide (BK 54 str.). Teismas, atsižvelgdamas i nuteistojo asmenybe, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima, i jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, i tai, kad nusikaltima padare bendrininku grupeje, i tai, kad padarytas tycinis smurtinis apysunkis nusikaltimas ir ji padare lygtinio paleidimo iš pataisos namu metu, kas duoda pagrinda manyti, jog išvadu iš praeities nepadare, i tai, jog yra recidyvistas, turi 2 neišnykusius teistumus, taip pat i tai, jog neprisipažino padares nusikaltima ir taip klaidino ikiteisminio tyrimo pareigunus bei teisma, nukentejusiesiems žalos neatlygino, teisingai paskyre bausme, didesne nei numatytas sankcijoje bausmes vidurkis.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žala, padaryta asmeniui, turtui, o istatymu numatytais atvejais ir neturtine žala privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, išspresdamas civilinio ieškinio klausima bei priteisdamas iš nuteistuju solidariai civilini ieškini nukentejusiesiems po 5000 litus neturtinei žalai atlyginti ir atitinkamai 146,11 Lt M. T. ir 438 Lt A. T. turtinei žalai atlyginti, istatymo reikalavimu nepažeide.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, pagristas ir ji keisti ar naikinti teisiniu argumentu nera.
Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1p.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo M. P. apeliacini skunda atmesti.