- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-230-531/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Linas Songaila
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs advokato Lino Songailos, atstovaujančio A. P., Y. O. ir S. S. (toliau – pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Rimkaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje (Panevėžys) 2018 m. kovo 19 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str., padarymo.
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 7 p., 170 str. 4 d. 3 p., 212 str. 1 p., 214 str., 216 str., BK 29 str. 1 d., 30 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį apskundė Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kuri skundą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūrai.
3. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“ pareiškėją informavo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jo atstovaujamiesiems A. P., Y. O. ir S. S. nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, jie nelaikytini proceso dalyviais, galinčiais turėti įgaliotąjį atstovą BPK 55 str. prasme ir teikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės atsakymu su skundu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, kuriame prašė panaikinti tiek minėtą vyriausiosios prokurorės raštą, tiek 2018 m. rugpjūčio 9 d. prokuroro nutarimą.
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas - A. P., Y. O. ir S. S. atstovas advokatas L.Songaila, skundu prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2018 m. spalio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros sprendimą ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).
5.1. Paaiškina, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str., kuriame jo atstovaujamieji yra pripažinti nukentėjusiaisiais, sužinojo, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., kuris buvo nutrauktas. Nurodo, kad nors ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas siekiant įvertinti policijos pareigūnų, panaudojusių šaunamąjį ginklą, ko pasekoje įvyko trims asmenims sunkius sveikatos sutrikdymus lėmęs eismo įvykis, veiksmų teisėtumą, tačiau šio ikiteisminio tyrimo metu jo atstovaujami ir tiesiogiai tiriamos veikos metu nukentėję asmenys net nebuvo apklausti, maža to, jie net nebuvo informuoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, jie nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, taip apribojant jų teisę reikalauti žalos atlyginimo, paduoti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų bei sprendimų ir pan. Nors 2018 m. spalio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros sprendime ir skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje konstatuojama, kad jo atstovaujami asmenys nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir dėl to neturi procesinės teisės skųsti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau formalios procedūros negali paneigti asmenų teisių baudžiamajame procese – tame tarpe ir vienos iš fundamentaliausios baudžiamojo proceso teisės – reikalauti kaltininko baudžiamosios atsakomybės už nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką. Pažymi, kad nukentėjusiojo statusą visų pirma lemia faktinės bylos aplinkybės, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju yra tik šio statuso formalus materializavimas. Tai, kad jo atstovaujamieji kėlė pareigūnų atsakomybės klausimą ir akivaizdžiai laikė save nukentėjusiaisiais nuo pareigūnų veiksmų, patvirtina dar 2018 m. kovo 5 d. Vidaus reikalų ministrui pateiktas prašymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir, nusikaltimo požymiams paaiškėjus, ikiteisminio tyrimo inicijavimo. A. P., Y. O. ir S. S. nuo proceso pradžios laikė save nukentėjusiaisiais, nes dėl pareigūnų veiksmų patyrė neigiamas pasekmes ir dėl to kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, siekiant įvertinti pareigūnų veiksmų atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjo nuomone, minėtas pareiškimas šiuo atveju turėjo būti prijungtas prie pagal D. G. 2018 m. kovo 14 d. pareiškimą pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes tiek D. G., tiek A. P., Y. O. ir S. S. pareiškimai buvo iš esmės dėl to paties dalyko – pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų sukeliant eismo įvykį įvertinimo. Tačiau, nagrinėjamu atveju, pagal D. G. pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, o jo atstovaujamųjų pareiškimas liko ignoruotas ir jie net nebuvo informuoti apie jo atlikimą.
5.2. Pažymi, kad prokuratūra neatsisakė pradėti ikiteisminio tyrimo dėl pareigūnų veiksmų, nes įvykio aplinkybės rodė tai, kad būtent pareigūnų priimtas sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą galėjo sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą jo atstovaujamiesiems. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas neįvertinus visų objektyvių duomenų ir neatsižvelgus į šiuo klausimu išplėtotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. Dėl to A. P., Y. O. ir S. S. savo pažeistas teises siekia apginti dalyvaudami ikiteisminiame tyrime dėl pareigūnų veiksmų, o kadangi jiems ši teisė buvo apribota, todėl skundžia sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
5.3. Teigia, kad faktinės įvykio aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad policijos pareigūnams vykdant (duomenys neskelbtini) vairuotojo sulaikymą ir tuo tikslu naudojant šaunamąjį ginklą, buvo pažeistos Policijos įstatymo nuostatos, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, nuostatos, taip pat buvo netinkamai įvertinta situacija, o šaunamojo ginklo panaudojimas buvo neadekvatus esamoms aplinkybėms, neproporcingas esamam pavojui ir tiesiogiai įtakojo eismo įvykio kilimą ir jo atstovaujamųjų sveikatos sunkų sutrikdymą. Šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių. Policijos pareigūnai tikslą sulaikyti vogto automobilio vairuotoją bet kokia kaina, iškėlė aukščiau niekuo dėtų įvykio dalyvių saugumo, elgėsi itin skubotai, rizikingai ir neapgalvotai.
5.4. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atlikus ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkus visus svarbius ir reikšmingus duomenis, dėl jo atstovaujamų asmenų sveikatos sutrikdymo kaltinamasis aktas buvo surašytas D. G., o ne policijos pareigūnų atžvilgiu. Nepaisant tokios išvados, apylinkės teismas neatmeta prielaidos, kad policijos pareigūnai savo veiksmais viršijo įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliojimus, tačiau dėl to bus galima spręsti bylą nagrinėjant teisme, t. y. nustačius pareigūnų neteisėtus veiksmus bus galima atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad toks apylinkės teismo dviprasmiškas abiejų ikiteisminių tyrimų vertinimas kelia abejonių ar prokuroras nutarimu ir apylinkės teismas nutartimi priėmė teisėtą sprendimą, ištyrė visas reikšmingas aplinkybes. Be to, šie skundžiamos nutarties argumentai yra prieštaraujantys BPK 255 str. Teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, spręsdamas dėl kaltinamojo atsakomybės klausimo negali išeiti iš kaltinimo ribų ir spręsti dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, įvertinus tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu surinkti duomenys bus nagrinėjami teisiamajame posėdyje, visiškai nebuvo tiriami ir vertinami pareigūnų veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Skundžiamoje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatuota, kad advokato L. Songailos atstovaujamieji – A. P., Y. O. ir S. S., ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nebuvo pripažinti jokiais proceso dalyviais, su jais nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai, todėl jie neturėjo teisės skųsti 2018 m. rugpjūčio 9 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, o 2018 m. spalio 15 d. vyriausiosios prokurorės informacinio pobūdžio atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“ yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Pareiškėjo pateiktame skunde su tokiomis ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis nesutinkama ir teigiama, kad vien tik tai, kad A. P., Y. O. ir S. S. formaliai baudžiamajame procese nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, negali paneigti asmenų teisių baudžiamajame procese, o nukentėjusiojo statusą visų pirma lemia faktinės bylos aplinkybės, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar 2018 m. kovo 5 d. Vidaus reikalų ministrui buvo pateiktas prašymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir, nusikaltimo požymiams paaiškėjus, ikiteisminio tyrimo inicijavimo, taigi A. P., Y. O. ir S. S. nuo proceso pradžios laikė save nukentėjusiaisiais, o šis prašymas privalėjo būti prijungtas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo.
8. Pagal BPK 28 str. 1 d. nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
9. BPK 166 str. 1 d. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą arba pranešimą apie nusikalstamą veiką (1 p.); prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (2 p.). To paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui.
10. BPK 214 str. 3 d. įtvirtinta, kad apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.
11. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vyriausiosios prokurorės raštą, pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį skundo ribose, ir atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal D. G. 2018 m. kovo 14 d. pareiškimą. Šiame tyrime, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, pareiškėjo atstovaujamiesiems A. P., Y. O. ir S. S. joks procesinis statusas suteiktas nebuvo, todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad jie neturi teisės skųsti prokuroro priimto nutarimo dėl minėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Vien tik tai, kad patys pareiškėjai save laiko nukentėjusiaisiais šios teismo išvados nekeičia, kadangi BPK 28 str. 1 d. nuostata įtvirtina, kad asmuo byloje gali būti laikomas nukentėjusiuoju tik tuo atveju kuomet dėl to yra priimtas kompetentingo subjekto sprendimas.
13. Teisės skųsti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo nesuteikia ir tai, kad A. P., Y. O. ir S. S. 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą su prašymu dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, kadangi toks kreipimasis yra laikytinas vada pradėti vidinį patikrinimą ir tik nustačius BK įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius kyla pagrindas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo sprendimo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Policijos departamentas 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo apie tai, jog 2018 m. vasario 6 d. tarnybinis patikrinimas jau buvo pradėtas, taigi akivaizdu, kad tuo pačiu pagrindu pradėti dar vieną tarnybinį patikrinimą nebuvo prasmės. Be to, kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ne atlikto tarnybinio patikrinimo, o D. G. pareiškimo pagrindu, todėl, vadovaujantis BPK 166 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo institucijai nekilo pareiga pareiškėjo atstovaujamųjų informuoti apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra išimtinė prokuroro kompetencija ir teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog 2018 m. kovo 5 d. prašymas privalėjo būti prijungtas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuris vėliau buvo nutrauktas, atmetami.
14. Adv. L. Songailos skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada, jog D. G. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vis dėl to nustačius pareigūnų neteisėtus veiksmus bus galima atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), yra prieštaraujanti BPK 255 str., kadangi teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą negali išeiti iš kaltinimo ribų ir spręsti dėl minėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Be to, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nebuvo tiriami ir vertinami pareigūnų veiksmai. Skundą nagrinėjantis teismas atmeta ir šiuos pareiškėjo skundo argumentus. Pažymėtina, kad BPK 257 str. 1 d. nustato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi, jei D. G. baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nustatytų, jog įvykęs eismo įvykis galimai kilo būtent dėl pareigūnų veiksmų, viršijant jiems teisės aktuose įtvirtintus įgaliojimus, jis galėtų apie tai pranešti prokurorui, kuris tokiu atveju spręstų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo klausimą.
15. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, konstatavus, jog advokato L. Songailos atstovaujamieji – A. P., Y. O. ir S. S. neturi teisės skųsti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, aukštesnysis teismas, dėl kitų skunde keliamų klausimų, susijusių su jo vykdymu ir nutraukimo pagrįstumu, nepasisako.
16. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
Pareiškėjo advokato Lino Songailos, atstovaujančio A. P., Y. O. ir S. S., skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.