Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

1) 2013 m. vasario 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 30 valandų, bausmė atlikta;

2) 2015 m. rugsėjo 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 ir 290 straipsnius, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausme – 6 MGL (225,96 Eur) bauda, bauda nesumokėta;

3) 2017 m. vasario 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, ir per tris mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų;

5) 2018 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, arešto bausme 60 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 40 parų; paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – areštas 90 parų ir 75,32 Eur bauda, arešto bausmė atlikta 2019 m. sausio 10 d.;

6) 2021 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, areštu 45 paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 30 parų. paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – areštas 30 parų ir 75,32 Eur bauda, arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje;

S. I., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. 2021 m. spalio 22 d. apie 18 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie 3 buto, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. I., tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų medine lazda smogė A. G. į įvairias kūno vietas, po ko pastarajam pargriuvus ant grindų S. I. spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų A. G. į įvairiais kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nukentėjusiajam A. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešiniojo XII šonkaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

S. I. 2021 m. spalio 22 d. apie 18 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie 3 buto, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. L., S. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų medine lazda smogus A. G. į įvairias kūno vietas, A. G. pargriuvus ant grindų, jis tyčia spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų suklupusiam A. G. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nukentėjusiajam A. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešiniojo XII šonkaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).

Nusikaltimo vykdymo bendrininkas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir taip toliau. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas daugiabučio namo laiptinėje kilo dėl to, jog nukentėjusysis A. G. atėjęs pas R. B., atsukinėjo laukutinių buto durų vyrius, ketindamas išimti duris. Tai, jog konfliktas kilo būtent dėl ketinimo paimti duris patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. ir liudytojas R. B., kuris atėjęs pas S. I. prašė sudrausminti A. G., kad šis neišimtų buto durų. Kaltinamasis S. L. pripažino, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam A. G. su lazda tiek per ranką, kad išmuštų rankoje laikytą atsuktuvą, tiek ir per kitas kūno dalis. Pripažino, kad dėl jo suduotų smūgių lazda nukentėjusiajam galėjo lūžti šonkaulis. Kaltinamasis S. I. taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl spyrių koja nukentėjusiajam A. G., bei tai, jog spyriai koja į nukentėjusiojo nugarą galėjo būti priežastimi dėl ko lūžo šonkaulis. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek nuo smūgių lazda, tiek ir spyrio metu, nes šie abu veiksmai priskiriami kietiems bukiems daiktams. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam A. G. buvo nustatytas XII šonkaulio lūžis, kuris padarytas vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu su kietu buku daiktu. Padarytas kūno sužalojimas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis žodinis susitarimas smurtauti A. G. atžvilgiu, tačiau šis susitarimas tarp kaltinamųjų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamieji smūgius A. G. sudavė vienas po kito, matė ir suprato vienas kito veiksmus prieš A. G., suvokė, kad šiais bendrais veiksmais gali sutrikdyti jo sveikatą bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams, todėl akivaizdu, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir privalo atsakyti už bendrais veiksmais A. G. padarytus sužalojimus, atskirai neišskiriant konkrečių sužalojimų, kuriuos padarė kiekvienas iš jų.

Kaltinamųjų S. L. ir S. I. bendrai padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloj Nr. 2K-506/2013). Daugiabučio namo laiptinė yra vieta, į kurią netrukdomai ir iš anksto neįspėję gali patekti bet kokie asmenys. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje, nes konflikto metu dėl vykusio triukšmo į laiptinę išėjo liudytoja L. K., kuri iš esmės ir nutraukė kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus, specialistės parodymus, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamųjų veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamieji nusikalstamai veikė viešoje vietoje, asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, kaltinamųjų bendrais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo S. L.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis S. L. vienais tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto, atlygino Valstybinėms ligonių kasoms padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, todėl šios aplinkybės laikytinos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai); kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus (t. 1, b. l. 123-131), anksčiau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia, ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, administracinės nuobaudos galiojančios (t. 1, b. l. 144-145), nedirbantis (t. 1, b. l. 147), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 148), nurodė šiuo metu dirbantis seniūnijoje už pašalpas, taip pat pavienius darbus.

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padaryti du baigti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą S. L. skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijoje nurodytos bausmės – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigti nusikaltimai), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis neturi kaltinamajam pretenzijų, savo noru atlygino padarytą žalą, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį artimą įstatyme nustatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirtina subendrinta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam S. L. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo S. L. galimybes, pažymėtina, kad S. L. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui, neatlikęs vienos paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jos padarymo, pats perdavė policijos pareigūnams nusikaltimo padarymo įrankį. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, pats teisingumo nebevykdys, atlygino ligonių kasoms padarytą turtinę žalą. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. idealiąja sutaptimi padarytų nusikaltimų pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. L. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Todėl S. L. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas S. L. taikomas pirmą kartą bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas vienerių metų ir trijų mėnesių terminui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktai).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 75,32 Eur bauda.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 22 d. 23.15 val. iki 2021 m. spalio 23 d. 11.10 val., t. y. viena para, ir laikytina, kad S. L. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, S. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant per 6 mėnesius atlikti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

S. L. 2021 m. spalio 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 189-190) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl S. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK VI skyrius reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. I. ir nukentėjusysis A. G. susitaikė, todėl spręstinas kaltinamojo S. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis S. I. vienais tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis), t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 144). Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiajam suteiktos medicininės pagalbos, šios aplinkybės pripažintinos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kaltinamasis S. I. laikomas neteistas, nes teistumas yra išnykęs (t. 2, b. l. 6-14), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 25-29), duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba pavienius darbus. Šios aplinkybės rodo, kad padarytos veikos ir kaltinamojo S. I. asmenybė atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, todėl S. I. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad S. I. padarė nusikaltimus, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, vadovaujantis protingumo ir teisingo nubaudimo principais, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant per 6 mėnesius atlikti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

S. I. 2021 m. spalio 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 71-72) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš S. L. ir S. I. priteisti 87,95 Eur už nukentėjusiojo A. G. gydymą (t. 1, b. l. 68-71).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji pateikė įrodymus, kad atlygino Valstybinei ligonių kasai 87,95 Eur už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 2, b. l. 177-181).

BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji visiškai atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lazda, saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 99-100), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti A. G. priklausančiam atsuktuvui, tyrėjo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu grąžintam savininkui (t. 1, b. l. 111-117) ir apie tai praneština A. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 115 straipsnio 1 dalis, 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir S. L. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. L. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 75,32 Eur bauda, ir S. L. paskirti subendrintą bausmę –1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 75,32 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant S. L.:

– per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme, t. y. vieną parą, ir laikyti, kad S. L. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per 6 mėnesius atlikti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti S. I. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, S. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per 6 mėnesius atlikti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

S. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus A. G. priklausančiam atsuktuvui, grąžintam savininkui A. G., ir apie tai pranešti A. G..

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

S. L. ir S. I. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.