- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- eI2-4142-438/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02296-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- MB Gardumėlis
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui MB Gardumėlis dėl 2024 m. spalio 29 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 24S242138, kuriuo atsisakyta išduoti jai leidimą laikinai gyventi (toliau – Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad Sprendimas motyvuojamas tuo, jog darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) MB „Gardumėlis“ (toliau – Bendrovė) turi nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams. Teigia, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais dėl pagrindinio Bendrovės paslaugų užsakovo vėluojančių atsiskaitymų. Sutartis dėl skolos atidėjimo ir išdėstymo dalimis buvo pasirašyta 2024 m. spalio 28 d., bet atsirado nauja skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) biudžetui. Bendrovė nutraukė paslaugų tiekimą skolininkui, atleido dalį darbuotojų, kurie buvo nuomojami skolininkui, tokiu būdu maksimaliai sumažino kaštus.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina Bendrovėje dirbti pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Migracijos departamentas nustatęs Bendrovės mokestinę nepriemoką Sodros biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2024 m. rugsėjo 12 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovei išsiuntė pranešimą dėl mokestinės nepriemokos, nurodant ją sumokėti. 2024 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas išsiuntė pranešimą su raginimu įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. 2024 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė atsiuntė pranešimą, jog Sodrai skola bus sumokėta, o su VMI derinama PVM mokėjimo atidėjimo sutartis, kuri artimiausiomis dienomis turi būti patvirtinta. 2024 m. spalio 9 d. Bendrovė atsiuntė pranešimą, jog Sodrai skolos nebėra, o VMI paprašė papildomų dokumentų dėl mokesčių atidėjimo sutarties sudarymo, todėl kol kas sutartis nėra sudaryta. Migracijos departamento 2024 m. spalio 29 d. duomenimis Bendrovė turėjo 2088,15 Eur mokestinę nepriemoką Sodros biudžetui.
Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nuostatomis ir teigia, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nustatęs, jog Bendrovė turi didesnę negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Sodros biudžetui.
Vertina, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 24S242138 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja, Kirgizijos pilietė, 2024 m. kovo 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindama MB „Gardumėlis“ dirbti pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Migracijos departamentas nustatęs Bendrovės mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per MIGRIS komunikaciją 2024 m. rugsėjo 12 d. Bendrovei išsiuntė pranešimą dėl mokestinės nepriemokos, nurodant, kad Bendrovė 2024 m. rugsėjo 11 d. turi 757,83 Eur nepriemoką Sodrai ir 3139,13 Eur nepriemoką VMI. Paprašė iki 2024 m. rugsėjo 26 d. įvykdyti finansinius įsipareigojimus. 2024 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas išsiuntė pranešimą su raginimu įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. 2024 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė atsiuntė pranešimą, jog Sodrai skola bus sumokėta, o su VMI derinama PVM mokėjimo atidėjimo sutartis, kuri artimiausiomis dienomis turi būti patvirtinta. 2024 m. spalio 9 d. Bendrovė atsiuntė pranešimą, jog Sodrai skolos nebėra, o VMI paprašė papildomų dokumentų dėl mokesčių atidėjimo sutarties sudarymo, todėl kol kas sutartis nėra sudaryta.
Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu, nuspręsta atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, nes darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Migracijos departamento 2024 m. spalio 29 d. duomenimis Bendrovė turėjo 2088,15 Eur mokestinę nepriemoką Sodros biudžetui.
Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad nurodyta mokestinė nepriemoka padengta 2024 m. lapkričio 19 d. Visus kitus mokestinius įsiskolinimus Sodrai Bendrovė padengė 2024 m. lapkričio 24 d. Iš 2024 m. lapkričio 27 d. Sodros suvestinės duomenų nustatyta, kad Bendrovė įsipareigojimus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, įvykdė.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 946 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų apskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo 2024 metais bazinės socialinės išmokos dydis sudarė 55 Eur.
Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas 2024 m. spalio 29 d., t. y., kai Bendrovės 2088,15 Eur mokestinis įsiskolinimas Sodrai dar nebuvo padengtas. Šis įsiskolinimas buvo ženkliai didesnis nei vienas bazinės socialinės išmokos dydis. Taigi, Migracijos departamentas, nustačius šią aplinkybę, pagrįstai taikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nuostatą.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas kelis kartus ragino Bendrovę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie turėjo reikšmingos įtakos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priėmimui, bei davė pakankamą terminą šiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau nurodytu laiku skola nebuvo padengta. Pareiškėja šių aplinkybių neginčija.
Įvertinus skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atkreipiamas dėmesys, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu ji atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjos pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkinamas ir išvestinus reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.