Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Damskytei, Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei, kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-03-12 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. - 6 mėnesius viešųjų darbų, bausmė atlikta 2015-10-02;

2016-10-19 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jai tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. spalio 27 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), savo buto virtuvėje konflikto metu rankoje turėtu virtuvės peiliu kartą dūrė sugyventinei A. J. į kairį šoną, padarydamas durtinę žaizdą, bei ne mažiau kaip keturis kartus rankomis sudavė į kairės pusės šoną, sukeldamas fizinį skausmą, taip jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei A. J..

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-27 apie 20 val. savo namų virtuvėje jis buvo su sugyventine A. J., abu buvo išgėrę vieną ar du „bambalius“ alaus, jie susiginčijo, sugyventinė jam pasakiusi kažką negero ir A. G. spontaniškai dūrė sugyventinei į kairį šoną su rankoje turėtu peiliu, kuriuo kažką pjaustė, po to tris ar keturis kartus jai sudavė ranka į sėdmenis, matė, kaip iš karo pradėjo bėgti kraujas, pagalbos nekvietė, nes neturėjo telefono. A. G. parodė, kad visko gerai neprisimenantis, alkoholio išgėrus jam svaigsta galva, darosi tokie dalykai, jam yra pakrikę nervai, turi problemų su alkoholiu, alkoholis šiuo atveju turėjo įtakos tokiam jo elgesiui, supranta, kad jam reikia gydytis, su sugyventine kartu gyvena 7 metus, 2012 metais sugyventinei buvo šonkaulius sulaužęs, dar kelis kartus sumušęs. Blogai vertina savo elgesį, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Teismas šiuos įrodymus vertina kompleksiškai, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena apie 7 metus, sugyventiniui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2016-10-27 apie 20.00 val. ji kartu su A. G. buvo namuose. Dienos metu abu išgėrė 1 butelį 1 l alaus, tačiau vakare ji nesijautė girta. Vakare gamino valgį virtuvėje. A. G. sėdėjo ant kėdės prie šaldytuvo, o ji stovėjo prie viryklės. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl cigarečių, nes cigarečių namuose nebuvo. A. G., neradęs cigarečių namuose, labai pyksta ir tampa agresyvus. A. G. mažu virtuviniu peiliu pjaustė dešrą ir žodžiu pagrasino, kad ją padurs. Ji stovėjo šalia sugyventinio ir nereagavo į tokius pastarojo grasinimus, nes A. G. užgėrusiam dažnai užeina agresijos priepoliai. Ji dabar neatsimena, lygtai kažką A. G. atsakė ir po jos žodžių sugyventinis vieną kartą peiliu dūrė jai į kairį šoną. Tą dieną ji vilkėjo storą baltos spalvos megztinį su kaklu. Nuo dūrio pradėjo bėgti kraujas, jai skaudėjo. Kadangi megztinis išsitepė krauju, ji jį išmetė į šiukšlių konteinerį. Po suduoto smūgio peiliu, A. G. jai rankomis ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į kairės pusės šoną, t.y. sėdmenis, šonkaulius. Po to ji nuėjo miegoti. Į medikus nesikreipė, kentėjo, bijojo A. G. agresijos. Policijos pareigūnams taip pat nepranešė, nes bijojo. A. G., kol yra blaivus, yra geras žmogus, tik išgėrus alkoholio tampa agresyvus, prieš ją dažnai smurtauja (b.l. 26-27).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2016-10-29 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-10-29, 17.21 val. Telšių AVPK Akmenės r. PK užregistruotas A. J. pranešimas dėl sugyventinio smurto jos atžvilgiu. Nuvykus pareigūnams į įvykio vietą nustatyta, kad 2016-10-27, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), savo buto virtuvėje konflikto metu A. G. rankoje turėtu virtuvės peiliu kartą dūrė sugyventinei A. J. į kairį šoną bei nenustatytą kiekį kartų trenkė jai ranka į sėdmenis ir šoną. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 d. (b.l. 1-3, 9-10).

Iš 2016-10-29 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini). Nuotraukose taip pat užfiksuotas nuketėjusiajai padarytas sužalojimas kairiajame šone bei sužalojimo įrankis – peilis (b.l. 11-19). Iš daiktų apžiūros protokolo, fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas peilis, peilis perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (b.l. 20-21, 22-23).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad A. G. 2016 m. spalio 27 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), savo buto virtuvėje konflikto metu rankoje turėtu virtuvės peiliu kartą dūrė sugyventinei A. J. į kairį šoną, padarydamas durtinę žaizdą, bei ne mažiau kaip keturis kartus rankomis sudavė į kairės pusės šoną, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar artimam šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jie kartu gyvena 7 metus, pripažintina, kad yra pagrindas A. G. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d dalį.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str.1 d. 2 p.).

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 punktą atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, jame nėra nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, kaip pats kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė, jie prieš konfliktą buvo vartoję alkoholį, paties nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad alkoholis turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina kaltinamojo sunkinančia aplinkybe.

A. G. 2015-03-12 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad smurtavo prieš sugyventinę A. J., jam už padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmė atlikta 2015-10-02. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą tyčinę veiką A. G. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis ir teistumas už jį neišnykęs, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau padaryta veika yra smurtinė, ją darant panaudotas ypač pavojingas įrankis – peilis, veika tyčinė (tiesioginė tyčia), baigta. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2012-09-25 A. G. smurtavo prieš savo sugyventinę A. J., jai buvo padaryta galvos, veido, krūtinės ląstos sumušimas, net šonkaulių lūžis, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., tačiau 2012-12-21 prokurorės nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Be to, A. G. 2015-03-12 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad smurtavo prieš sugyventinę A. J., t.y. sudavė delnais nenustatytą kiekį smūgių į galvą, be to, ji buvo pastumta, dėl ko pargriuvusi susitrenkė galvą į sieną, A. G. už padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmė atlikta 2015-10-02. Be to, A. G. 2016-10-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad smurtavo prieš sugyventinę A. J., t.y. griebė už rankoje turėto maišelio ir jį patraukę pargriovė ją ant žemės, po to trenkė jai nenustatytą kiekį smūgių į veidą, A. G. už padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jai tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, be to, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šioje byloje nagrinėjama veika padaryta neįsiteisėjus minėtam 2016-10-19 teismo baudžiamajam įsakymui (veika padaryta 2016-2016-10-27, o baudžiamasis teismo įsakymas įsiteisėjo 2016-11-08), akcentuotina, kad nuo minėto baudžiamojo teismo įsakymo priėmimo iki nagrinėjamos veikos padarymo praėjo tik 7 dienų laiko tarpas. A. G. 2016-11-11 įregistruotas į probacijos tarnybos registrą, pateikta 2016-11-17 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad A. G. pažeidė teismo įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, kadangi 2016-11-15 jam buvo nustatytas 1,340 prom. neblaivumas. Taigi, A. G. jau ketvirtą kartą padaro smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo sugyventinę A. J., trys paskutiniai nusikaltimai padaryti per gana trumpą laiko tarpą (nuo 2015-03-01 iki 2016-10-27), visais atvejais jis smurtavo neblaivus, beveik visais atvejais smūgiuodamas nukentėjusiajai į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta ypač pavojingu būdu – panaudojant peilį. Kaip pats kaltinamasis parodė, jis įdūręs peiliu nukentėjusiajai, matė, kaip pradėjo bėgti kraujas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jai padėti. Tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių pasekmių, bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo atžvilgiu būtų atlikusi kokius nors provokuojančius jo nusikalstamą elgesį veiksmus. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo abejingumą žmogaus sveikatai ir gyvybei, nesistengia artimoje aplinkoje išvengti konfliktinių situacijų, o joms iškilus naudoja fizinį smurtą prieš savo artimą asmenį, moterį, žymiai silpnesnę už jį ir nepajėgiančią apsiginti. Kaltinamasis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, neįrašytas psichikos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje. Aukščiau minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tai rodo kaltinamojo socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimu, akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas neturėjo efektyvaus poveikio, A. G. nepadarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, adekvačiai nevertino jo pavojingumo ir toliau rinkosi draudžiamą ir pavojingą konfliktų sprendimo būdą. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio A. G. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis ir paskiriant 9 mėnesius laivės atėmimo. Aplinkybė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė, kuri leistų skirti švelnesnę bausmės rūšį, į šią aplinkybę atsižvelgtina parenkant bausmės dydį. Pažymėtina, kad sveikatos būklė kaltinamajam nesutrukdys atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, akcentuotina, jog 50 proc. darbingumo lygio nustatymo terminas kaltinamajam baigėsi 2016-11-30.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ str.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–220/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 baudžiamuoju įsakymu A. G. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2016-09-18. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2016-10-27, pripažintina, jog veika buvo padaryta neįsiteisėjus 2016-10-19 baudžiamajam įsakymui, kuris įsiteisėjo 2016-11-08. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016-10-19 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine neatlikta laisvės apribojimo bausme, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir skirtina galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo (atliktos bausmės laikas nuo baudžiamojo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2016-11-08 iki šio nuosprendžio priėmimo dienos – 2016-12-09; pakeitus 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimo bausmę – 5,5 mėnesio; pridėjus 2 mėnesių dalį prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 8 mėnesiai laisvės atėmimo).

Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, į bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-10-29 20.30 val. iki 2016-10-31 17.38 val. (dvi paros).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-10-31 nutartimi A. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktinis įrodymas - peilis, saugomas Telšių AVPK Aptarnavimo skyriuje (kvitas (duomenys neskelbtini)), sunaikintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2016-11-10 pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti A. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalį į bausmės laiką įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-29 20.30 val. iki 2016-10-31 17.38 val. (dvi paras).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-10-31 nutartimi A. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinį įrodymą - peilį, saugomą Telšių AVPK Aptarnavimo skyriuje (kvitas B, serija BBB Nr. 0058996), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.