Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, nukentėjusiajai L. V., advokatams Jan Kučynski ir Laimai Latvėnienei, vertėjai Ingridai Petrulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su L. V.. Iš R. B. priteista nukentėjusiosios L. V. naudai 435 eurai neturtinei žalai atlyginti ir 33,94 eurus turtinei žalai atlyginti, 379,25 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. apie 18 val. Skaidiškių k., Vilniaus r., prie daržo, šalia daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), pargriovė L. V. ant žemės ir sudavė rankomis jai į veidą ir į kitas kūno vietas ne mažiau 8 kartus, dėl ko ji buvo praradusi sąmonę. L. V. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, paviršinis odos įtrūkimas kairės akies apatiniame voke su plačia poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kairės akies obuolio pojungininėje srityje bei poodine kairės plaštakos IV-ame piršte, t.y. nežymiai buvo sutrikdyta sveikata.

L. V. buvo kaltinama padariusi BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. tuo, kad 2014 m. gegužės 15 d. apie 18 val. darže, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Vilniaus r., kitų žmonių akivaizdoje, užpuolė R. B. bandydama suduoti akmeniu, jai ją atstūmus, krisdama pargriovė ją ant savęs ir ant žemės, po to jai atsikėlus, vėl sugriebė ją už nugaros ir pargriovė ant savęs, apdraskė veidą ir kairę ranką virš alkūnės, konflikto metu sulaužė akinius, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

L. V. dėl šios veikos išteisinta nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuteistoji R. B. apeliaciniu skundu prašo ją pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinius ieškinius atmesti. Taip pat prašo L. V. nuteisti pagal BK 140 str. 1 d. ir priteisti jos naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 34,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, advokato išlaidas. Nurodo, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nekaltumo prezumpciją, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atskirai nuo kitų, išimtinai rėmėsi nukentėjusiosios L. V. parodymais ir laikė juos teisingais, tačiau jos paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, todėl vertintini kritiškai. L. V. nurodė, kad apie smūgių sudavimą ir smūgių kiekį bei į kurias kūno vietas jai buvo suduota, žino tik iš vyro paaiškinimų, nes buvo praradusi sąmonę, tačiau taip pat aiškino, kad jai buvo suduoti 4 ar 5 smūgiai, o dar kitą kartą nurodė, kad jai buvo suduota į krūtinę 8 ar daugiau smūgių.

Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad po įvykio ji iš karto nuvyko į policijos nuovadą ir raštu paaiškino visas įvykio aplinkybes. Ta aplinkybė, kad L. V. yra nesugyvenamo būdo ir priekabiauja prie kaimynų, neleidžia daryti išvados, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas neatsižvelgė ir į ekspertės J. Gincman-Dorošenko išvadą, jog sužalojimai buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais. Tiek sužalojimas kairės akies apatiniame voke, tiek kiti sužalojimai galėjo atsirasti netyčia ar atsitrenkus, t.y. pačiai susižalojant. Be to, teismas taip pat padarė nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimų, nes nenurodė, už ką ji yra nuteista, t.y. nenurodė nusikaltimo aplinkybių, tik BK straipsnį, todėl reikia spręsti, ar nėra pagrindo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 20 str., įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir logikos dėsniais, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, ko pasėkoje padaromos pagrįstos išvados.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai kvalifikavo R. B. veiksmus pagal BK 140 str. 1 d.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veiksmai nurodyti šio straipsnio dispozijoje yra alternatyvūs, todėl tam, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka, mušant ar kitaip smurtaujant, sukelti žmogui arba fizinį skausmą, arba nežymiai sutrikdyti jo sveikatą, arba trumpam susargdinti.

Nors R. B. savo kaltę neigia, jos kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios L. V. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojo H. V. duotais parodymais, specialisto išvada Nr. G 1578/14(01) kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tai, kad smurtas buvo panaudotas nukentėjusiosios L. V. atžvilgiu patvirtina ne tik nukentėjusiosios L. V. parodymai bet ir H. V. parodymai bei 2013-07-05 specialisto išvada Nr. G 1578/14(01).

Nukentėjusioji L. V. (gim. 1936 m.), 2014-05-30 apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2014-05-15 apie 18.40 val., ji būdama namie, pamatė per langą, kad kaimynė R. B. (gim. 1979 m.) vaikšto per jos daržą ir išėjo perspėti ją, kad ji to nedarytų. Pasakė jai, kad jos neleis. Tada R. B. pastūmė ją su ranka į krūtinę ir ji nukrito, nukritus R. B. mušė ją į įvairias kūno vietas. Ji buvo gal netekusi sąmonės ir pamatė, kad atėjo jos vyras ir pakėlė ranką. Vyras sakė, kad matė, kaip R. B. sudavė L. V. keturis ar penkis kartus į galvos sritį ir krūtinę. Dėl įvykio 16 val. kreipėsi į TME. Patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus.

Apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje L. V. iš esmės pakartojo savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2014-05-15 po pietų buvo namuose ir pamatė, kad R. (B.) mindo jos krapus. Išėjo iš namo, pamatė R. B., paklausė jos, kur ji eina. Tuomet R. B. ją pastūmė ir ji nukrito ant šono. R. B. mušė ją kumščiais. R. B. trenkė jai kelis kartus į krūtinę, ji nukrito ant nugaros, prarado sąmonę. R. B. taip pat atsisėdo ant jos iš pradėjo ją mušti. Tuo metu laukė dar buvo jos vyras, H. V.. Vyras iškvietė greitąją pagalbą, ją nuvežė į ligoninę. Geltona mėlynė ant jos krūtinės buvo iki įvykio, nes buvo prieš šį įvykį nukritusi. Sužalojimus ant krūtinės jai padarė R. B. (b. l. 70-71).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju H. V. parodė, kad R. B. yra jų su žmona kaimynė, gyvena priešais, 6 bute. 2014-05-15 grįžo namo, persirengė, L. V. pasakė, kad R. B. vėl eina per jų daržą, pamatė tai per langą. L. V. pasakė, kad nusileis ir neduos jai eiti. H. V. pasakė, kad persirengs ir nueis paskui ją. L. V. išėjo pirma. Kol H. V. priėjo, pamatė, kad R. B. su jo žmona guli ant žemės. R. B. buvo užlipusi ant L. V. ir ją mušė kumščiais. Jam matant R. B. sudavė žmonai apie 4-5 smūgius. L. V. gulėjo ant nugaros, o R. B. sėdėjo ant jos ir mušė ją. Pribėgus prie jų, bandė atplėšti R. B. nuo žmonos, matė, kad žmonos kairė akis buvo baisi. Žmona buvo be sąmonės, atgavo sąmonę, kai ją nuvedė namo. H. V. taip pat patvirtino, kad tai jis padarė daržo nuotrauką (b. l. 73-75).

Specialisto išvadoje Nr. G1578/14(01) nustatyta, kad L. V. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimai dešiniame skruoste, paviršinis odos įtrūkimas kairės akies apatiniame voke su plačia poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kairės akies obuolio pojunginėje srityje, poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje bei kairės plaštakos IV-ame piršte, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2014-05-15, išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, kurie yra apie 2-4 parų senumo ir neatitinka įvykio aplinkybių laiko.

Apklausta teismo posėdžio metu specialistė J. Gincman-Dorošenko parodė, kad palaiko savo pateiktą specialisto išvadą. L. V. apžiūros metu buvo konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka įvykio aplinkybes, jie padaryti trimis trauminiais poveikiais. Vienas trauminis poveikis buvo į dešinę skruosto sritį, kur buvo padaryti odos nubrozdinimai ir nubrozdinimai voke, kitas trauminis poveikis buvo į kairę akį su nubrozdinimais ir trečias poveikis buvo į kairės plaštakos sritį, kuriame padaryta kraujosruva. Sužalojimai dešiniame skruoste galėjo būti padaryti tiek suduodant, tiek atsitrenkiant. Sužalojimai kairėje akyje negalėjo būti padaryti atsitrenkiant, o sužalojimai plaštakoje galėjo būti padaryti tiek suduodant, tiek atsitrenkiant. Specialistė parodė, kad vertinant L. V. ir R. B. versijas, tai krentant abiems aukštielninkoms ir R. B. užvirtus ant L. V., vieną iš sužalojimų veide galbūt neatmestų – dėl kairės akies apatiniame voke. Nors R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į ekspertės J. Gincman-Dorošenko išvadą, jog sužalojimai buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais, tiek sužalojimas kairės akies apatiniame voke, tiek kiti sužalojimai galėjo atsirasti netyčia ar atsitrenkus, t.y. pačiai susižalojant, su šiais argumentais sutikti negalima. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu J. Gincman-Dorošenko duotų parodymų, ekspertė taip pat parodė, kad L. V. sužalojimai dešiniame skruoste negalėjo atsirasti krentant, be to, ji patvirtino savo pateiktą išvadą ir neparodė, kad, kaip skunde nurodo apeliantė, jog tiek sužalojimas kairės akies apatiniame voke, tiek kiti sužalojimai galėjo atsirasti netyčia ar atsitrenkus, t.y. pačiai susižalojant.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas taip pat padarė nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimų, nes nenurodė, už ką ji yra nuteista, t.y. nenurodė nusikaltimo aplinkybių, tik BK straipsnį, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. apie 18 val. Skaidiškių k., Vilniaus r., prie daržo, šalia daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), pargriovė L. V. ant žemės ir sudavė rankomis jai į veidą ir į kitas kūno vietas ne mažiau 8 kartus, dėl ko ji buvo praradusi sąmonę. Be to, nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atskirai nuo kitų, išimtinai rėmėsi nukentėjusiosios L. V. parodymais ir laikė juos teisingais, tačiau jos paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, yra nepagrįsti ir atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. V. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, be to, juos patvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti bei aukščiau aptarti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad L. V. įvykio metu buvo praradusi sąmonę, neesminiai netikslumai jos parodymuose nepaneigia jos duotų parodymų pagrįstumo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad R. B., jai inkriminuotą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, tai yra, pargriovusi L. V. ant žemės ir sudavusi rankomis jai į veidą ir į kitas kūno vietas ne mažiau 8 kartus, dėl ko ji buvo praradusi sąmonę, tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiajai L. V. ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir sąmoningai to siekė. Jos nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo sukėlimu ir nežymaus sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajai L. V., todėl darytina išvada, kad R. B. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Apeliantė prašė neigiamai vertinti pirmos instancijos teismo motyvą, kad V. yra senyvo amžiaus ir negalėjo padaryti apeliantės nurodomų veikų. Kolegija nesutinka su šiais argumentais. Moterų amžiaus skirtumas – 45 metai; V. amžius – 80 metų - yra pakankamai svarbus argumentas darant išvadas dėl to, kuri iš moterų kurią sužalojo. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. amžius yra svari priežastis, kuri turėtų įtakoti daugiau nei dvigubai jaunesnę moterį pasirenkant tinkamą elgesio variantą konflikto su senute metu.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamo nuosprendžio panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.