Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos atstovei N. L., trečiajam asmeniui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui G. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2010-11-10 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-354 „Dėl pareigūno G. B. sužalojimo“ ir Kauno apskr. VPK viršininko 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 20-TE-915 „Dėl piniginės kompensacijos viršilai G. B. išmokėjimo“, pagal PD centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“, skyrė Kauno apskr. VPK išmokėti 52 588,26 Lt aštuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją G. B., patyrusiam apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu (PD Finansų valdybos 2010-12-23 išvada Nr. 5-5-IL-998 „Dėl sprendimo priėmimo“). Kauno apskr. VPK buvo pervesta 52 588,26 Lt piniginei kompensacijai išmokėti. Piniginę kompensaciją - 52 588,26 Lt Kauno apskr. VPK 2010 m. gruodžio mėnesį pervedė į G. B. asmeninę sąskaitą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212) nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) nustatyta tvarka.

Policijos departamentas ir Kauno apskr. VPK išmokėjo G. B. 52 588,26 Lt piniginę kompensaciją ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iš R. M., padariusio žalą G. B., regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kokia buvo sumokėta G. B., t. y. 52 588,26 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantys įrodymai: 2010-11-10 Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūno G. B. sužalojimo tarnybos metu ( b.l. 7-9), 2010-08-18 Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-JS6-9 ( b.l. 10-12) , 2010-08-18 Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-24-IL-892 ( b.l. 13-14), nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2010-04-18 iki 2010-05-10 ( b.l. 15) nuo 2010-05-10 iki 2010-06-09 ( b.l. 16), 2010-06-10 iki 2010-07-07 ( b.l. 17), 2010-07-08 iki 2010-08-02 ( b.l. 18), išrašai iš medicinos dokumentų ( b.l. 19-35), 2010-08-04 pažyma apie traumos sunkumą ( b.l. 36), 2010-11-24 Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 3650 ( b.l. 37) patvirtina, kad G. B. atliekant tarnybines pareigas 2010-04-17 patirtas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui.

Iš 2010 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO) nustatyta, kad atsakovas R. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 286 str.,138 str. 2 d. 10 p., 284 str. 1 p. ir galutinė bausmė paskirta 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, o bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant R. M. BK 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant R. M. atlyginti nukentėjusiajam G. B. nusikaltimu padarytą žalą iki 2012 08 20. Nuosprendžiu taip pat teismas patvirtino susitarimą tarp R. M. ir G. B. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, t. y. kad R. M. įsipareigojo atlyginti G. B. padarytą 2000 (dviejų tūkstančių) litų turtinę žalą ir 8 000 (aštuonių tūkstančių) litų neturtinę žalą, iš viso 10 000 (dešimt tūkstančių) litų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad dėl 2010-08-18 įvykio ir atsakovo R. M. veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens G. B. sveikata, jis nuo 2010-04-18 t.y. 107 dienas buvo nedarbingas.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose.

Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam G. B. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija).

Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas apskaičiavo ir išmokėjo pareigūnui G. B. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sąlygomis, o kompensacijos dydis nustatytas Vidaus tarnybos statuto įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538) pagrindu. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-12-23 išvados ir Kauno apskrities VPK viršininko 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-915 pagrindu pareigūnui G. B. išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 52 588,26 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus.

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai).

Teismas išnagrinėjęs šią byla daro išvadą, kad byloje buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigūną, šis dėl akiduobės skeveldrinio lūžimo patyrė apysunkį sveikatos sutrikdymą, atsakovo kaltės forma – neatsargumas, atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys (t. y. dėl atsakovo smūgio sužalotas G. B.). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

Ieškovas, įrodinėdamas ieškinį teismui pateikė trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimų kopijas, iš kurių galima nustatyti nedarbingumo laikotarpį, bei medicininių dokumentų išrašus, kuriuose užfiksuota gydymo eiga, tačiau jokių dokumentų kurie patvirtintų turėtų išlaidų dydį, įrodytų patirtos neturtinės žalos dydį, ieškovas nepateikė. Nurodytos trečiojo asmens aplinkybės, kad jis šiuo metu jaučia skausmą dėl patirtos traumos, neparemti jokiais įrodymais. Priešingai, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad pats nutraukė jam skirtą medikamentinį gydymą, šiuo metu dirba ir patirta trauma atlikti jam priskirtas funkcijas netrukdo.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad žalos dydis yra esminė šiose bylose nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant Policijos departamento pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Ieškovo atstovė jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų teismui nepateikė ir tiesiogiai žalą patyręs G. B.. Trečiasis asmuo G. B. nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju, šioje byloje atsakovu R. M., susitarė dėl žalos dydžio t.y. 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo, bei 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažįsta, kad regreso teisė šiuose teisiniuose santykiuose yra galima, nes atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų, neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų, bei regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo (šiuo atveju atsakovas R. M.) apskritai išvengtų atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui būtų perkelta mokesčių mokėtojams.

Teismas nagrinėdamas šią bylą, atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tuo tarpu šioje byloje nukentėjęs policijos pareigūnas ne tik gavo kompensaciją iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau sudarė papildomą susitarimą su atsakovu, dėl papildomos 10000,00 (dešimties tūkstančių) litų žalos atlyginimo baudžiamajame procese.

Kasacinis teismas nutartyse nurodo, kad „tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis)“, o trečiasis asmuo, šiuo konkrečiu atveju ieškovas, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Bylos nagrinėjimo teisme metu nei ieškovai, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Iš bylos medžiagos, t.y. šalių paaiškinimų, teismas nustatė, kad nors ieškovams ir atsirado regreso teisė į žalą padariusį asmenį, o kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas neteko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgijo kompensaciją išmokėjusi įstaiga, tačiau atsakovas su trečiuoju asmeniu papildomai susitarė dėl žalos atlyginimo ir šį susitarimą teismas patvirtino. Atsakovui šis susitarimas yra privalomas.

Teismas išnagrinėjęs bylą bei nustatęs šias aplinkybes daro išvadą, kad atsakovas atlikęs neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu, sulaukė neigiamų pasekmių, nes už savo veiksmus buvo nuteistas, bei privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Taigi, ieškovas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turėtų teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 10 000,00 litų, tačiau ši suma iš atsakovo priteista patvirtinus šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad ieškovas gindamas savo teises turi teisę inicijuoti naują civilinį procesą, nes trečiasis asmuo, nukentėjęs policijos pareigūnas, nėra teismui pateikęs jokių duomenų, kad gauta kompensacija iš valstybės nepadengė jam padarytos žalos.

Ieškovų ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.