Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-581/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
1-91-581/2015
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00002-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė (pran.), Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius
Civilinis ieškovas
O. S., D. S., J. S., L. B., T. B., I. T.
Nukentėjusysis
M. J.
Kaltinamasis
T. S., J. M., D. Š., M. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-581/2015Proceso Nr. 1-83-1-00002-2014-2
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)1.1.7.2.6.;1.1.7.2.7.;1.1.10.1.;1.2.3.2.8.;1.2.4.6.5.;1.2.4.6.8.;1.2.22.1.;1.2.26.2.1.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėjos), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, Jūratei Buitvydienei, Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjams R. A., A.C. ir I. R.,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams O. S., D. S., J. S., L. B., T. B., I. T. ir jų atstovui advokatui M. B.,

nukentėjusiojo M. J. atstovui advokatui V. S.,

kaltinamiesiems T. S., J. M., D. Š., M. G.

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, iki suėmimo buvo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-04-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį areštu 70 parų, 2013-03-21 arešto bausmę atlikęs;

2013-06-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skiriant įpareigojimus;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje;

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), bemokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1dalį;

D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis P. V. g. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1dalį;

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1dalį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2014 m. sausio 1 d., apie 4 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodamas aplinkinių ir asmenybės negerbimą, ne mažiau, kaip vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam M. J. į veido sritį, sukeldamas M. J. fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

T. S., D. Š., J. M., M. G. veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. sausio 1 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje - prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodami aplinkinių ir asmenybės negerbimą, D. Š. ranka sudavė T. B. ne mažiau, kaip vieną smūgį į veidą, J. M. rankomis sudavė I. T. ne mažiau, kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas, D. Š. ranka sudavė I. T. ne mažiau, kaip vieną smūgį į veidą bei ranka paėmė I. T. už kaklo ir jį spaudžiant, tuo padarė I. T. nežymiai sutrikdančias sveikatą poodines kraujosruvas kakle, kaklo kairės pusės sumušimą ir poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, I. T. iš įvykio vietos pabėgus, T. S. prie įėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) durų peiliu 2 kartus smūgiavo į R. S., tuo pažeidė nukentėjusiojo R. S. striukės audeklą dvejose vietose rankovės ir krūtinės srityje, padarė R. S. durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą, po to nukentėjusiajam R. S. iš įvykio vietos pabėgus ir nuo krūtinės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio bei kairiojo plaučio sužalojimais bei išsivysčiusiais ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, širdies tamponada krauju, oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, šoku po nukraujavimo ir kardiogeniniu šoku 2014 m. sausio 2 d., 01.00 val., ligoninėje mirus, T. S., toje pačioje vietoje peiliu smūgiavo 6 kartus į T. B. ir tuo pažeidė striukės audeklą dvejose vietose kairėje krūtinės srityje ir nugaros srityje ir kelnių audeklą trejose vietose bei padarė T. B. nesunkiai sutrikdančias sveikatą durtinę - pjautinę aklą žaizdą krūtinėje, dvi pjautines aklas žaizdas kairėje blauzdoje ir šlaunyje, po to T. B. pabėgus, D. Š., J. M. ir M. G. vijosi nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) T. B. ir (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), jie visi pasivijo T. B. ir D. Š., T. B., J. M. bendrais veiksmais T. B. pargriovė ir kojomis sudavė ne mažiau, kaip 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė T. B. nesunkiai sutrikdančius sveikatą poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžį; o T. S., likęs prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, peiliu keturis kartus smūgiavo L. B. į koją ir į dešinę plaštaką, tuo padarė L. B. nesunkiai sutrikdančias sveikatą keturias durtines-pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje su raumenų sužalojimu. Šiais veiksmais D. Š., J. M. ir M. G. bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sutrikdė T. B. sveikatą, o T. S., dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė R. S., dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių - T. B. ir L. B. sveikatą ir bendrais veiksmais T. S., D. Š., J. M. ir M. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

T. S. neteisėtai disponavo šaudmenimis, t. y. tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įsigijo 57 (penkiasdešimt septynis) 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo pramoninės gamybos šovinius, tinkamus šaudyti įvairias B ir C kategorijos graižtviniais ginklais, kuriuos laikė gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. sausio 22 d., 13.10 val., kol juos kratos metu surado ir paėmė Panevėžio apskrities VPK NTB SNTS pareigūnai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje,

Kaltinamasis T. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį prisipažino iš dalies ir parodė, jog stovėdamas prieš M. J., delnu jį stūmė, bet nesmūgiavo jam į veidą, jokio daikto rankose neturėjo. Buvo tamsu, pasirodė, kad tarp M. J. ir D. Š. vyksta konfliktas, todėl sudavė M. J. į veidą. Ar M. J. buvo neblaivus, nežino, taip pat nesuprato, kad M. J. yra nepilnametis. M. J. pats ėjo į butą pas M. nusiprausti, nusiprausti pasiūlė M. M. J. ant nosies buvo keli lašai kraujo. Ant striukės kraujo nepastebėjo.

Nepilnametis nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (teisiamajame posėdyje M. J. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti balsu), kad per N. M. su K. Š. iš (duomenys neskelbtini) centro grįžo apie 4 val. ryte. Tada pamatė balkone pas kaimynę M. D. Š.. D. Š. pažinojo, susitarė išeiti laukan. Abu nuėjo apačion ir pasisveikino su N. M.. Stovėjo po laiptinės stogeliu. Tada išbėgo kažkoks žmogus. Davė jam į nosį kumščiu nestipriai. Pataikė truputį į nosį, truputį į lūpas. Smūgis buvo nestiprus, nulašėjo keli lašai kraujo. Nežino, ar D. Š. tą žmogų pažinojo. D. Š. ir tas asmuo buvo išgėrę. D. Š. tam žmogui pasakė, kad jo nemuštų. Tada išbėgo M., pakvietė jį nusiplauti veido pas ją į namus, jis nuėjo, nusiprausė, paskui parėjo į namus. Pas M. pabuvo gal 15 sek. Iš karto grįžo namo, mamai nieko nesakė. Kai prausėsi kraujas nebėgo, sumuštos vietos neskaudėjo. Ant striukės buvo gal 4 lašeliai. Į veido sritį buvo suduota kumščiu vieną kartą. Jam niekas nesakė to vaikino vardo. Neatsimena, ar po įvykio su juo kas nors kalbėjo, ar prašė atleisti. Nežino, ar K. Š. matė, kaip buvo suduotas smūgis (b.l. 22-23, 2 tomas).

Liudytoja E. J. parodė, kad 2014 m. sausio 1 d. ryte sūnus, kuriam tuo metu buvo 14 metų, po N. M. sutikimo apie 4 val. grįžo namo kruvina nosimi ir patinusia lūpa. Kraujas jau nebebėgo. Sūnus pasakė, kad nepažįstamas jaunuolis nežinia dėl kokios priežasties sudavė jam į nosį. Sūnus negalėjo pasakyti su kuo – daiktu ar kumščiu - buvo suduotas smūgis. Sekančią dieną lūpa buvo patinusi. Dėl sužalojimo niekur nesikreipė. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 2). Sūnus policijos pareigūnams sakė, kad jam sudavė kumščiu ar plaktuku. Sūnus namo grįžo blaivus. Civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų niekam neturi.

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (teisiamajame posėdyje M. K. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti balsu), kad N. M. sutiko savo namuose su drauge I. D., D. Š. ir T. S., kurio pravardės (duomenys neskelbtini). Apie 2 val., po vidurnakčio, D. Š. išėjo į kiemą, nulipo ir T. S., ji po 30 sekundžių irgi nubėgo žemyn. Per laiptinės langą matė, kaip T. S. trenkė M. J. vieną kartą į veidą. Buvo tamsu, nelabai matėsi, bet jai atrodo, kad trenkė plaktuku į galvą; trenkė ranka. Nematė, ar T. S., ką nors turėjo rankose, neatsimena, ar matė, kad jis rankose turėtų plaktuką. Tik tuo metu, kai T. S. išbėgo iš buto, matė, kad kažką turėjo rankose, bet ką, nežino. T. S. į ją stovėjo nugara arčiau M. J., o arčiau jos stovėjo K. K. buvo išsigandęs, o M. visas veidas buvo kruvinas. Pasisiūlė M. nuprausti veidą, nuvedė į savo butą į vonią, kur jis nusiprausė. M. buvo ištinusi nosis, lūpos. Nusiprausęs M. su K. išėjo (2 tomas, b. l.30-32).

Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (teisiamajame posėdyje I. D. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti balsu), kad 2013 gruodžio 31 dieną kartu su savo drauge M. K. sutiko N. M. pas M. namuose, buvo D., su savo draugu pravarde (duomenys neskelbtini), t. y. T. S.. D., būdamas buto balkone, pamatė pažįstamą ir išėjo į lauką, paskui išėjo T. S. ir M.. Ji (I. D.) liko namuose. Po kiek laiko visi grįžo, taip pat atėjo ir berniukas, kurį M. nuvedė į vonią nusiprausti. Dar buvo berniuko draugas K.. Kai visi grįžo, matė, kad ar T., ar D. nešėsi plaktuką mėsai mušti (2 tomas, b. l.39-40).

Liudytoja I. Š. parodė, kad yra K. Š. mama. Sūnus po įvykio praėjus kuriam laikui pasakojo, kad N. M. naktį sūnus su draugu beveik savo kieme susitiko su pažįstamais vaikinais, priėjo pasisveikinti. K. stovėjo šone, o M. J. bendravo su vaikinais. Bekalbant, atėjo vaikinas, kaip vėliau išaiškėjo – T. S., susižodžiavo ir sudavė ranka M. J. vieną smūgį į veidą. Nei sūnui, nei M. J. nemalonu tą įvykį prisiminti. Įvykis buvo didelė pamoka sūnui. Šiemet sūnus nėjo prie eglutės, matyt, paveikė sūnų šis įvykis.

Iš 2014-04-01 daiktų pateikimo protokolo ir 2014-04-01 daikto apžiūros protokolo matyti, kad liudytoja M. K. pateikė virtuvinį plaktuką, kuris buvo apžiūrėtas. Virtuvinis mėsos plaktukas yra metalinis, koto ilgis 18 cm., galvutės - 4 cm, bendras plaktuko ilgis 22 cm (2 tomas, b. l. 111, 3 tomas, b. l. 150-153).

Iš 2014-06-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra pietvakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje prie (duomenys neskelbtini) namo. Šis namas yra penkių aukštų gyvenamasis namas, iš dviejų laiptinių. Prie vakarinėje namo dalyje esančios laiptinės yra automobilių stovėjimo aikštelė, už kurios yra vaikų žaidimų aikštelė. Aikštelė apsupta iš visų pusių (duomenys neskelbtini) gatvės septynių gyvenamųjų penkiaaukščių namų. Nusikalstomos veikos pėdsakų įvykio vietoje nerasta. (b.l. 33-35, 1 tomas).

Kaltinamasis T. S. neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam M. J. į veidą su daiktu ar kaip kaltinime nurodyta - kulinariniu metaliniu plaktuku. Nė vienas apklaustas liudytojas apie kaltinime nurodyto kulinarinio metalinio plaktuko panaudojimą aiškių parodymų nedavė. Pats nukentėjusysis M. J. nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat nenurodė, kad kaltinamasis T. S. būtų sudavęs jam į veidą būtent kulinariniu metaliniu plaktuku. Priešingai M. J. teisėjui nurodė, kad davė nestipriai į nosį kumščiu. Tai, jog nepilnametės liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui nurodė aplinkybę, jog T. S. su geležiniu plaktuku mėsai daužyti smūgiavo nukentėjusiajam į veidą (b. l. 25, 2 tomas), negali būti pakankamu pagrindu pripažinti kaltinime nurodytą minėtą aplinkybę. Juo labiau, pati liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl šios aplinkybės nebuvo kategoriška ir tvirtino, jog nelabai matė, ką T. S. laikė rankose, neatsimena, ar matė rankose plaktuką (b. l. 31, 2 tomas). Šios liudytojos duotų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui nepatvirtina kiti neabejotini įrodymai ir teismas daro išvadą, jog ši kaltinime T. S. inkriminuota aplinkybė yra abejotina. Juolab, kad įvykio metu liudytoja M. K. buvo nepilnametė, patyrė išgąstį, todėl galėjo sąžiningai suklysti. Įvertinus paties T. S. parodymus, jog smūgį jis sudavė ranka ir esant teismo nurodytoms aplinkybėms, abejonės vertinamos kaltinamojo naudai ir T. S. pareikštame kaltinime aplinkybė, jog jis nukentėjusiajam M. J. sudavė į veidą kulinariniu plaktuku, tikslintina nurodant, kad smūgis nukentėjusiajam M. J. buvo suduotas kumščiu, nes dėl aplinkybės, jog smūgis buvo suduotas kumščiu, parodymus davė nukentėjusysis M. J.. Teismas dėl šios aplinkybės vadovaujasi nukentėjusiojo M. J. parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra vienas iš nusikaltimų viešajai tvarkai, t. y. šia veika yra pažeidžiamos teisės normų saugomi visuomenės teisiniai gėriai šioje srityje – pagarba aplinkiniams ar aplinkai, visuomenės rimtis ar tvarka. Nuosavybė, sveikata, garbė, orumas ir kt. yra laikomi šios nusikalstamos veikos fakultatyviniais objektais. Nukentėjusiojo, liudytojų ir iš dalies paties kaltinamojo parodymai patvirtina, jog viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį M. J., ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles buvo pavartotas fizinis smurtas. Nusikaltimą T. S. įvykdė viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme. Nors T. S. teigia, jog jam atrodė, kad tarp D. Š. ir M. J. kilo konfliktas, todėl jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau tokių T. S. parodymų nepatvirtina nė vienas bylos įrodymas, todėl tokie T. S. parodymai atmetami. Priešingai nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai nurodo, jog kaltinamasis T. S. be jokios dingsties, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nesiskaitydamas su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį, todėl T. S. paskatos vertinamos kaip chuliganiškos. Atsižvelgiant į kaltinamojo T. S. veiksmus, t. y. kad jis viešojo vietoje sudavė smūgį į veidą nepilnamečiam nukentėjusiajam, negali būti pripažinta asmeninėmis paskatomis, kadangi šiuo atveju buvo pažeista viešoji tvarka, nukentėjusiojo M. J. sveikata – tik papildomas šio nusikaltimo objektas. Darydamas tokią išvadą teismas taip pat remiasi, ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų M. K., I. Š., E. J. parodymais, kad kaltinamojo veiksmai neigiamai paveikė ten buvusius asmenis. Nustatyti T. S. veiksmai yra įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamojo T. S. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosiojo M. J. atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir jo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis M. J. ir jo atstovė pagal įstatymą E. J. tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereiškė.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama vadovaujantis nukentėjusiojo M. J. parodymais, taip pat ir kaltinamojo D. Š. kaltinamo dėl kitų nusikalstamų veikų parodymais dėl šios T. S. įvykdytos nusikalstamos veikos bei iš dalies iš paties kaltinamojo T. S. parodymais apie alkoholio vartojimą N. M. šventimo metu.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, 284 straipsnio 1 dalyje,

Kaltinamasis T. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus neprisipažino ir parodė, kad visų aplinkybių negali papasakoti dėl praėjusio laiko. Su D. Š. sutiko Naujuosius metus. Nuvažiavo pas jo draugę M., ten šventė, vartojo alkoholį – konjaką, trise išgėrė 0,7 litro butelį. Ryte nuėjo miegoti, kai atsikėlė atvažiavo D. Š. draugas, kurio iki tol nepažinojo, M. A., dar pasisėdėjo pas I. ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini): jis (T. S.), D. Š., M. A., J. M., M. G.. Važinėjo po miestą, automobilį vairavo M. A.. Kažkas iš nukentėjusiųjų telefonu paskambino J. M., J. M. kalbėjo pakeltu tonu, telefonu kalbėjo ir jis (T. S.) (vėliau sužinojo, kad kalbėjo su I. T.), nuvažiavo prie I. T. namų. Bet I. T. nerado, išvažiavo, tada susitarė susitikti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Kokiu tikslu važiavo prie parduotuvės nežinojo. Visi – jis (T. S.), M. A., J. M., D. Š. - nuvažiavo, pasistatė automobilį, jis išlipo iš mašinos pro kairę automobilio pusę, nes sėdėjo už vairuotojo, ėjo link nukentėjusiųjų, kurie ėjo link jų (tų asmenų buvo keturi), su jais buvusi mergina stovėjo prie automobilio, kažkur pusiaukelėje susitiko su nukentėjusiasiais, ir vienas iš nepažįstamų jaunuolių iš karto trenkė jam (T. S.) į veidą ir beveik tuo pačiu metu kitas buvęs asmuo, buvęs už nugaros, trenkė į galvą. Buvo tamsu. T. S. parodė, kad nuo smūgio į galvą, jis veidu visu kūnu krito, nors prieš tai sakė, jog gatvėje parkrito ant nugaros, paskui apsivertė ant pilvo, jį pradėjo spardyti du asmenys, kuriuos matė pirmą kartą, – spardė į nugarą, mentį, ranką, sudavė smūgius ir rankomis. Tada jis ėmė ieškoti peilio, kuri turėjo su savimi – laikydavo striukės vidinėje kišenėje, peilis buvo dėkle, iš karto peilio nerado, o paskui pamatė šalia savęs gulintį peilį (peilis buvo dėkle). Peilis buvo iškritęs su dėklu, ėmė peilį ir jį kažkaip išėmė iš dėklo. Kuria ranka iš dėklo išėmė peilį, atsakyti negali, kadangi viskas vyko labai greitai. Paėmė peilį ir gulėdamas smūgiavo mojuodamas, mosikuodamas gal į kojas. Jokių žodžių nebuvo. Kitų draugų nepastebėjo. 2006 metais turėjo konfliktą – nepažįstami asmenys buvo jį sumušę, todėl turi baimės jausmą. Po 2006 metų sužalojimo gydėsi dėl padidėjusio jautrumo, įtarumo, baimės. Dėl šių priežasčių su savimi turėjo peilį. Po mosikavimo, ne bedė, o mosikavo peiliu, spardę asmenys atsitraukė, viskas truko apie 30 sekundžių, prie automobilio netoliese buvo mergina ir M. A.. Tada grįžo D. Š., M. G., J. M., visi – jis, D. Š., M. G., J. M., M. A. – sėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilyje šnekėjo, kad kažkas kažką nusivijo, kažkas sumušė, o jis (T. S.) sakė, jog kažkam į koją bedė. Tada M. A. paklausė, kur yra peilis, jis (T. S.) pasakė, jog peilis – mašinoje. M. A. sustojo apie 100 metrų nuo įvykio vietos ir nurodė peilį duoti tam, kad peilį išmestų. Peilį išmesti sugalvojo M. A.. T. S. parodė, kad jis neprašė paslėpti peilį. Grįžo namo, išsimiegojo, ryte su tėčiu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas tėčio draugą (duomenys neskelbtini) rajone, ryte atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė, sužinojo, kad nužudytas žmogus. Nežino, ar tas pats peilis, kuriuo sužalojo, buvo užfiksuotas jo kompiuteryje. Tai medžioklinis juodos geležtės peilis, kurį parsivežė iš užsienio prieš kelis metus.

Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad švęsti N. M. buvo pakviestas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten tarp jo (J. M.) ir I. T. N. M. išvakarėse įvyko konfliktas. I. T. kelis kartus davė į galvą, susistumdė. Po konflikto pasikvietė M. G., parvažiavo namo. Vėliau jis (J. M.) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas M., paėmė D. Š., tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas I. – tai buvo sausio 1 d. Visi sėdėjo prie stalo, naktį atvyko T. S., visi vartojo alkoholį – išgėrė 0,5 l talpos degtinės, iš vakaro taip pat buvo vartojęs alkoholio – alaus ir du stikliukus degtinės. Tada matė peilį pas T. S.. Kitą dieną – po Naujų metų sutikimo, t. y. sausio 1 dieną, atvažiavo M. G.. Atvažiavo M. A. ir visi - jis, M. A., T. S., M. G., D. Š. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur iki vakaro važinėjosi su mašina, kurią vairavo M. A.. Važinėdami išgėrė butelį degtinės. Prisiminė konfliktą su I. T., sugalvojo išsiaiškinti santykius ir visi nuvažiavo pas I. T.. Iniciatyva važiuoti aiškintis santykių buvo jo (J. M.), visi sutiko. I. T. namie nebuvo. Važinėjosi visi toliau. Gal už dešimties minučių, važinėjant automobiliu, jam (J. M.) paskambino I. T., pasakė, kad reikia susitikti, pasikalbėti. Visi nuvažiavo ir susitiko prie (duomenys neskelbtini) . Su I. T. prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo penkių žmonių kompanija – mergina, L. B., T. B., I. T. ir R. S.. I. T. išlipo iš mašinos ir pirmas puolė prie jo (J. M.). M. A. buvo išlipęs iš automobilio, kai I. T. ėjo link jo (J. M.). Tada kitoje gatvės pusėje dviese su I. T. susikibo, abu pradėjo muštis. Pirmas smūgį jam sudavė I. T. – taikė į galvą, bet nepataikė, tada sudavė į nugarą, pilvą. Jis I. T. sudavė 3-4 smūgius į pilvo sritį, nugarą, rankas. I. T. jam sudavė ne vieną smūgį – į įvairias kūno vietas, taip pat į veidą, uždėjo jam kapišoną, ir tuo metu, kai uždėjo kapišoną, jis (J. M.) nugriuvo ant žemės, o I. T. pabėgo. Sužalojimų nebuvo, nes buvo apsirengęs su striuke. Kiti asmenys D. Š., M. G. ir T. S. iš pradžių stovėjo prie mašinos, nors buvo tamsu ir tiksliai nematė. Nematė, ką darė T. S. įvykio metu. Tada jis (J. M.) perėjo į kitą kelio pusę ir pamatė bėgantį T. B., kurį jis ir D. Š. su M. G. pradėjo gaudyti. Dėl kokių priežasčių bėgo T. B., nežino. Gal už 200 metrų T. B. pagavo, pargriovė ir pradėjo gulintį T. B. visi trys – jis (J. M.), D. Š. ir M. G. - spardyti, mušti. Jis (J. M.) įspyrė apie 2-3 kartus ties pilvo, krūtinės sritimi. Kiek kartų ir kur spyrė kiti, nematė, kas sulaužė T. B. nosį, nežino. T. B. galėjo būti suduota iki 10 smūgių. Po T. B. suduotų smūgių, jį paliko gulintį ant žemės, grįžo prie mašinos. T. S. stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad L. B. iš kojos bėga kraujas, pasakė, kad jis važiuotų į ligoninę. T. S. stovėjo 4-5 metrų atstumu, tuo metu pas T. S. rankose matė peilį. Visi išvažiavo. Važiuojant automobilyje vyko kalba apie peilio paslėpimą. Nors muštynių metu peilio nematė. Peilį pamatė tik tada, kai nuvažiavo prie Vaižganto mokyklos, sustojo ir M. A. peilį nešė padėti. Peilį T. S. automobilyje padavė M. A. ir paprašė paslėpti. Matė ant peilio kraują. T. S. buvo sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. Kas jį sumušė, nežino. Taip pat matė, kad D. Š. veidas buvo kruvinas, nematė, kad D. Š. būtų pargriautas ar pats pargriuvęs. Ryte sužinojo, kad konflikto metu sužalotas žmogus mirė. Įvykio metu, prie parduotuvės, nei jis (J. M.), nei M. G., nei D. Š. peilio neturėjo. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2014-01-15 J. M. patvirtino savo parodymus ir parodė vietas, kur stovėjo automobiliai, kur susimušė su I. T.; kryptį, kur nusivijo kartu su D. Š. ir M.G. T. B.; parodė vietą, kur spardė T. B.; parodė vietą, kur matė T. S. su peiliu; parodė vietą, kur paslėpė peilį. (b. l. 129-132, 4 tomas)

Kaltinamasis D. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad sausio 1 d. apie 6 val. ryto jis, J. M., M. ir I. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). T. S. atvažiavo vėliau. Pamiegojo, visi linksmai leido dieną. Apie 4 val. vakaro atvažiavo M. G., po to atvažiavo M. A. ir penkiese apie 6 val. vakaro išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važinėjo po (duomenys neskelbtini). Išgėrė truputį degtinės. Tada J. M. užsiminė, kad reiktų išsiaiškinti santykius su I. T.. Nuvažiavo iki I. T. namų, bet I. T. nebuvo namuose. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Tuo metu J. M. paskambino I. T.. Sutarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) ir pasikalbėti. Norėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vyko konfliktas tarp J. M. ir I. T.. Kelias minutes palaukė, automobiliu atvažiavo V., I. T., broliai B. ir R. S., kurio tada nepažinojo. Tiek jo kompanijos, tiek nukentėjusiųjų automobiliai buvo pastatyti gatvės pločio atstumu. Nurodyti asmenys pradėjo eiti link jų, buvo nusiteikę agresyviai, panašiai gatvės vidury ar prie jų automobilio prasidėjo muštynės. Susitiko I. T. su J. M. ir abu susikibo. I. T. pirmas sudavė J. M.. Pamatė sumaištį ir jis (D. Š.) ėjo link T. B., sudavė jam kumščiu vieną smūgį į veidą. Tada T. B. jį (D. Š.) pargriovė, jis (D. Š.) atsistojo ir tada dar gavo vieną smūgį į veidą. Tada jis (D. Š.) puolė I. T., suspaudė jam galvą ranka ir vėl buvo pargriautas. Tada pamatė, kad bėga T. B. ir pradėjo jį vytis. Šalia bėgo J. M. su M. G.. Prie (duomenys neskelbtini) namo jis (D. Š.) pargriuvo tiesiai ant veido, atsistojo ir pamatė, jog tuo metu J. M. ir M. G. spardė T. B.. Jis (D. Š.) spyrė 2 ar 3 kartus T. B., bet nežino į kurią vietą. Grįžo atgal į automobilį, svaigo galva, sulaukė draugų ir visi išvažiavo. Matė T. S. kruviną veidą. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Apie žuvusį žmogų sužinojo ryte. Peilio viso įvykio metu nematė. Per šurmulį kažkas, gal V., rėkė - peilis peilis, „mesk peilį“. Automobilyje negirdėjo kalbų apie peilį, svaigo galva. Pats peilio neturėjo, ar kiti draugai peilį turėjo, nežino. Teisingi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 174, 4 tomas). Gailisi dėl pasekmių ir atsiprašo nukentėjusiųjų.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2014-01-07 D. Š. patvirtino savo parodymus ir parodė vietas, kur stovėjo jų ir nukentėjusiųjų automobiliai; vietą, kurioje jis I. T. sudavė smūgį ir kur nusivijo T. B. bei kartu su J. M. ir M. G. spardė T. B. (b. l. 179-183, 4 tomas).

Kaltinamasis M. G. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad N. M. šventė su buvusiais klasiokais, po šventimo susisikambino su J. M., šis pasipasakojo, jog bešvenčiant konfliktavo su I. T. dėl merginos. Ryte paskambino J. M., kuris buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Mama nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jis (M. G.), D. Š., J. M., T. S. nuėjo pas Ivetą. Gerė šampaną, gal pusė 0,5 l butelio brendžio. Vėliau pasiskambino M. A., kuris atvažiavo visų pavežti. Nuvažiavo visi į (duomenys neskelbtini). Jis (M. G.), D. Š., J. M. ir T. S. pavažinėjo po miestą, nusipirko butelį degtinės, kurį važinėdami gėrė. Prieš tai dar pakalbėjo, kad reikia nuvažiuoti iki I. T. pasiaiškinti dėl konflikto, bet I. T. nerado. Važinėjo po (duomenys neskelbtini). J. M. paskambino I. T. - jie kalbėjosi apie konfliktą, susibarė, pradėjo keiktis, susitarė, kad reikia susitikti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Visi nuvažiavo prie parduotuvės ir po 5 ar 10 minučių atvažiavo I. T. ir jo draugų mašina. Automobilis, kuriuo jie atvyko, stovėjo kitoje pusėje (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiųjų automobilis sustojo prie įėjimo į (duomenys neskelbtini). Lipo visi iš mašinos. Kadangi jis (M. G.) mašinoje sėdėjo priekyje keleivio pusėje, todėl išlipęs ėjo pro mašinos priekį ir nežino, kodėl ir už ką T. B. pradėjo jį (M. G.) vytis. Bėgo per aikštę, vijosi iki vidurio aikštės, nubėgo apie 100 metrų. Atsisukęs pažiūrėjo, kad T. B. nebesiveja, o jau vyksta muštynės prie (duomenys neskelbtini) įėjimo. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini), pamatė kraujo ant žemės. Pradžioje galvojo, kad kraujas yra T. S., nes jo nosis ir veidas buvo kruvini. Tuo metu grįžęs prie parduotuvės, matė, kad stovėjo T. S., prieš jį stovėjo I. T. ir kitas vaikinas, kurio nepažinojo, tas vaikinas žuvo. T. S. stovėjo priešais juos ir rankoje laikė peilį. Ką darė T. S. su peiliu, nematė, T. S. laikė nuleidęs peilį. Buvo tamsu, bet kiek matė, peilis buvo nemažas. T. S. laikė peilį už koto. Geležtės ilgis apie 15- 20 cm. Šaukė vienas vaikinas – „asile, mesk peilį“. Jis (M. G.) nebestebėjo nurodytų asmenų, o priėjo prie L. B., paklausė, kuris asmuo jį (M. G.)vijosi, L. B. tylėjo ir nieko neatsakė. Pažiūrėjo į T. B. ir suprato, kad vijosi T. B.. Prie T. B. atėjo I. T.. Ir T. B. pradėjo bėgti nuo jų. J. M. šalia nebuvo, bet stovėjo D. Š.. T. B. pradėjo bėgti nuo jų, jie T. B. vijosi, prisijungė ir J. M.. T. B. nusivijo iki (duomenys neskelbtini) bankelio. D. Š., bandydamas pagauti T. B. už striukės, veidu griuvo ant žemės. Jis (M. G.) prisivijo T. B. ir pargriovė. D. Š. gulėjo veidu į žemę. Su J. M. D. Š. pakėlė, nuėjo prie gulinčio T. B. ir spyrė visi jam gal 10 kartų. Jis (M. G.) įspyrė apie tris kartus į blauzdos sritį, J. M. – į juosmenį, šoną, o kas spyrė į veidą, nežino, nuo spyrio į nosį girdėjosi tam tikras garsas, arčiausiai T. B. veido stovėjo D. Š.. Jis (M. G.) buvo T. B. iš dešinės pusės, J. M. – iš kairės pusės per vidurį, o D. Š. - arčiau T. B. peties. Baigiant spardyti, T. B. gulėjo ant nugaros užsidengęs veidą rankomis. Kai baigė spardyti, T. B. apsivertė ir gulėjo ant rankų. Baigę spardyti T. B., nuėjo prie parduotuvės. Priėjo prie V., ji verkė, jos reakcija buvo neadekvati. Nuėjo prie M. A. mašinos. T. S. paprašė pavažiuot iki kolegijos. Peilį turėjo T. S.. Paklausė T. S., kas buvo. Jis atsakė, kad gynėsi, sakė, kad gal sužalojo su peiliu vieną asmenį. Matė, kad D. Š. veidas buvo nubrozdintas. Nuvažiavo prie gimnazijos, M. A. nuėjo padėti peilį prie krūmų, prie vartelių. Įvykio metu pats sužalotas nebuvo. D. Š. buvo vienas iš blaiviausių. M. G. teigė, jog nesijautė girtas, buvo šiek tiek išgėręs, bet T. B. sumušimui išgertas alkoholio kiekis įtakos neturėjo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2014-01-10 M. G. patvirtino savo parodymus, parodė kurioje vietoje pastatė automobilį, po to parodė vietą, kur pastatė nukentėjusieji automobilį. Prie nukentėjusiųjų automobilio parodė vietą, kur prasidėjo muštynės, parodo kryptį, kuria jis nubėgo nuo T. B.. Po to prie įėjimo į parduotuvę durų parodė vietą, kur stovėjo T. S. su peiliu prieš du vaikinus. Parodė vakarų kryptį, kuria nusivijo T. B., ir parodė vietą, kur spardė T. B.. Po to parodė kryptį, kur nuvažiavo automobiliu po įvykio, ir vietą, kur paslėpė peilį. (b.l. 72-74, 4 tomas).

Nukentėjusioji O. S. parodė, jog sūnus R. N. M. sutiko namuose su T. B., dar buvo nepilnametės dukros. Sausio 1 d. atvažiavo T. B., L. B., I. T. ir dar buvo mergaitė, kurios nepažinojo. Vakare sūnus pasakė, kad jie visi išvažiuoja ir tuoj griš. Atvažiavo vakare T. B. mama ir pasakė, kad trys vaikai subadyti. Nuvažiavo į ligoninę ir nieko jau nebuvo galima padėti, sūnus mirė. Niekas nebuvo atsiprašyti, paklausti, ar reikia kuo padėti. T. S. artimieji nebuvo atėję, neatsiprašė. Susirgo depresija, visą šeimą sukrėtė ši nelaimė, nepilnametės mergaitės labai išgyvena, L. turi sveikatos sutrikimų, ji gulėjo ligoninėje, jai taip pat nustatyta depresija. Palaiko pareikštą turtinės ir neturtinės žalos civilinius ieškinius.

Nukentėjusioji J. S. parodė, jog apie įvykį nieko nežino. Gyvena (duomenys neskelbtini) ir N. M. sutiko (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 1 d. apie 12 val. naktries paskambino mama, ji sunkiai kalbėjo, todėl telefoną paėmė sesuo L. Mama pasakė, kad brolis sužalotas ir vyksta operacija. Apie 1 val. brolis D. pasakė, kad R. mirė. Ryte grįžo į (duomenys neskelbtini). Reiškia neturtinės žalos civilinį ieškinį. Su broliu R. gerai sutarė, daug laiko praleisdavo kartu. Jo mirtis labai sukrėtė. Po šios nelaimės sunku dirbti, miegoti. Neįmanoma susitaikyti su netektim. Specialistų pagalbos neieškojo. Iš kaltinamųjų niekas nebuvo susisiekęs, neatsiprašė. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji L. S. parodė, jog tuo metu laukėsi kūdikio, apie įvykį sužinojo iš mamos anksti ryte. Gal apie 10 metų gyvena atskirai nuo motinos (duomenys neskelbtini) su savo šeima. Sužinojusi apie įvykį iš karto važiavo į (duomenys neskelbtini). Santykiai su broliu R. buvo geri, pastoviai bendraudavo telefonu, kartą į mėnesį grįžta namo. Labai sunku ištverti brolio netektį. Specialistų pagalbos jai nereikėjo. Prašo tenkinti neturtinės žalos civlinį ieškinį ir priteisti iš T. S. 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis D. S. parodė, jog sausio 1 naktį paskabino mama ir pasakė, kad sužalotas brolis R., iš karto važiavo į ligoninę. Gyvena (duomenys neskelbtini) su savo šeima. Su broliu R. dirbo toje pačioje darbovietėje. Kiekvieną dieną susitikdavo, bendraudavo. Trūksta brolio. Nepilnametės seserys labai pergyveno, verkė. Pats į specialistus po brolio netekties nesikreipė. Prašo tenkinti neturtinės žalos civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis L. B. parodė, jog V. P. pakvietė kartu švęsti N. M.. Su I. T. nuvyko, nuvežė brolis T. B.. Iš kažkur atvyko J. M.. J. M. pastūmė, jis pargriuvo. Apgynė I. T.. Įvyko tarp J. M. ir I. T. konfliktas, tačiau to konflikto detalių nematė. Vėliau J. M. išvyko. Paskambino ryte broliui, kad parvežtų namo iš (duomenys neskelbtini)kaimo. Po valandos atvažiavo brolis, grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nusprendė dar pabūti pas R. S. namuose. Pasėdėjo, pakvietė V. P.. Pas R. S. valgė picą, vartojo alkoholinius gėrimus. R. S. alkoholio nevartojo. I. T. paskambino mama, pasakė, kad kažkas jo ieško. Numanė, kad tai - J. M.. Jau I. T. bendraujant telefonu įvyko žodinis konfliktas. Nusprendė vykti aiškintis santykių. Prieš sėdant į brolio T. B. automobilį, kurį vairavo R. S., kieme pamatė medinį pagalį iki metro ilgio. Galvojo, kad gali reikti gintis, todėl pasiėmė ir įsidėjo į automobilį. Automobilį pasistatė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), priešais jų automobilį - tai buvo M. A. automobilis. Viso konflikto aplinkybių nepamena, bet pamena, kad visi ėjo kartu link M. A. automobilio, bet kažkas jį (L. B.) nustūmė, pasakė, kad tai ne jo reikalas. I. T. ir J. M. susitumdymo nematė. Tada pamena, jog arčiau jų automobilio prieš jį stovėjo T. S., kurį tą kartą matė pirmą kartą, jo nepažinojo, kažką laikydamas rankoje ir agresyviai rėkė, kad nužudys ar panašiai. Dar prieš tai kažkas surėkė apie peilį. Taip pat netoli buvo ir V. P.. V. pasiūlė bėgti. Pradėjo bėgti, perbėgo iki pusės aikštės, pajuto, kad nebegali bėgti, kad labai skauda koją. Nepamena, kaip nubėgo iki namo, paskambino į bet kurias duris, paprašė iškviesti greitąją. Tada prarado sąmonę, nieko neatsimena. Atsibudo ligoninės palatoje šalia brolio. Ryte kažkas paskambino broliui ir pranešė, kad draugas miręs. Sužalojimai jam (L. B.) buvo padaryti šie - kairės kojos blauzdos pjautinė žaizda, šlaunyje kairės kojos dvi durtinės žaizdos ir dešinės plaštakos pjautinė žaizda. Ligoninėje gulėjo mėnesį laiko. Dar dabar kairė koja tirpsta, naktimis kartais skauda, yra daug silpnesnė nei dešinė. Niekam nesudavė jokio smūgio. Nepastebėjo, ką kiti asmenys veikė įvykio vietoje. Prašo iš kaltinamojo T. S. priteisti 2500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2014-02-18 L. B. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur pastatė automobilį, kuriuo atvyko su draugais; priešingoje gatvės pusėje parodė vietą, kur stovėjo M. A. automobilis; taip pat parodė vietą, kurioje priešais jį stovėjo anksčiau nepažįstamas T. S. bei kryptį, kuria jis, t. y. L. B., nubėgo. (b. l. 49-52, 1 tomas).

Nukentėjusysis T. B. parodė, jog brolis L. B. ir I. T. sugalvojo važiuoti į vakarėlį. Paprašė nuvežti. Grįždamas į (duomenys neskelbtini), paskambino R. S., nuvažiavo pas R., šventė N. M.. Kartu buvo dvi R. seserys. Vėliau atvyko L. B. ir I. T., V. P.. Būnant pas R. I. T. paskambino mama, pasakė, kad nežinomi asmenys jo ieškojo. I. T. paskambino gal J. M.. Bekalbėdami susipyko, nuvažiavo su jais susitikti. Pamatė stovintį M. A. automobilį. Sustojo, išlipo iš automobilio, ėjo pro automobilio priekį. R. S. išlipo. L. B. ir I. T. išlipo iš mašinos galo. Einant link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, maždaug viduryje kelio susimušė su D. Š.. D. Š. jam (T. B.) trenkė pirmas, jis (T. B.) atsitraukė. D. Š. kažkur dingo, pabėgo. Tada ėjo prie (duomenys neskelbtini) pamatė gulintį nepažįstamą asmenį su kapišonu, jam dar spyrė du kartus, koks asmuo ten buvo nematė, bet tai buvo ne jų kompanijos žmogus, dabar mano, jog tai buvo T. S.. Šone jam (T. B.) iš dešinės gal metro atstumu stovėjo R. S.. Tas nepažįstamas asmuo atsistojo. Kažkuriuo momentu truputį nusisuko į kitą pusę, o kai atsisuko to asmens bei R. S. nebebuvo, kaip jie abu dingo, nepastebėjo. Tada pamatė, kad atbėgo I. T., jį atsivijo M. G., J. M. ir D. Š.. I. T. sušuko „peilis“, visi pradėjo bėgti. Jį (T. B.) pradėjo gaudyti trise. Tada jis pradėjo bėgti, bet kažkas įspyrė per kojas, todėl griuvo, prarado sąmonę. Nejautė, kaip buvo spardomas. Atsikėlęs pamatė, kad per koją bėga kraujas. Ėjo link tėvo, buvo nuvežtas į ligoninę. Įvykio metu buvo neblaivus, po įvykio ligoninėje buvo nustatytas girtumas 2,5 promilės alkoholio. 2014 m. sausio 2 dienos apklausoje (b. l. 59, 1 tomas) sumaišė žmones - pasakė, kad šalia stovėjo ne R. S. o I. T.; jie abu buvo vienodom juodom striukėm, tik vieno buvo pūsta striukė, o kito ne. Teismui tvirtina, jog šalia jo (T. B.) stovėjo R. S.. 2014 m. sausio 15 d. apklausoje (b. l. 60-61, 1 tomas) nurodė kaip ir teisme. Kada jam buvo padaryti sužalojimai peiliu, negali pasakyti. Kai pradėjo bėgti, krito, o kai atsikėlė, pamatė kraują bėgantį per koją. Nustatyti sužalojimai peiliu – į šlaunį, į koją, į krūtinę širdies plote. Su niekuo nesimušė, o tik sudavė prie parduotuvės tam gulinčiam asmeniui. Neturtinės žalos civilinį ieškinį 3000 eurų sumai palaiko ir reiškia T. S.. Nereiškia kitiems kaltinamiesiems ieškinio ir pretenzijų už kitus sužalojimus neturi. Reiškia civilinį ieškinį tik už sužalojimus padarytus peiliu.

Žemesnės instancijos teismas

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2014-01-15 T. B. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur pastatė automobilį, su kuriuo atvažiavo jis ir jo draugai. Prie įėjimo į parduotuvę durų parodė vietą, kurioje stovėjo jis (T. B.) ir kur prie T. S. stovėjo R. S.. (b. l. 63-66, 1 tomas).

Nukentėjusysis I. T. parodė, jog šventė Naujus M. Č. kaime salėje. Pasikvietė į šventę L. B.. Organizatorė buvo V. P.. Šventės metu matė, kaip L. B., eidamas nuo J. M. virsta, o J. M. ant jo. Pribėgo prie J. M., trenkė jam ranka ar koja. Jis trenkė atgal, tada dar J. M. spyrė gal du kartus. Po to į nugarą pajuto vieną smūgį. J. M. 4 -5 smūgius sudavė. Po įvykio su J. M. aiškinosi. Atėjo M. G., apramino. Šventė iki sausio 1 dienos 4 val. ryto. L. B. susiskambino su broliu ir paprašė atvažiuoti paimti jų. Gal 11 -12 val. brolis parvežė į (duomenys neskjelbtini). Tęsė švetimą pas R. S., kur buvo L. B., V. P.. Prabuvo iki 19 val., kol paskambino mama ir pasakė, kad ieško du vaikinai. Jis įtarė, kad tai J. M., susisiekė su J. M. telefonu, J. M. pasakė, kad nori išsiaiškinti. Iš J. M. perėmė telefoną kitas vaikinas, kuris jį vadino asilu, liepė greičiau važiuoti. Nutarė nuvažiuoti ir susitikti. L. B. susirado medinį pagalį. Tas pagalys po įvykio dar gulėjo gal dvi savaites prie parduotuvės. Vėliau žinojo, kad buvo paimtas tas pagalys, per apklausą parodė tą pagalį. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) pamatė jų mašiną. Pamatė M. A., D. Š., kitų asmenų nematė, buvo tamsu. Pasistatė automobilį prie (duomenys neskelbtini). Sėdėjo už vairuotojo, iš karto išlipo iš mašinos ir ėjo pirmas link J. M.. Priėjęs prie J. M. kažką jam pasakė, neatsimena, ar pirmas trenkė. Pirmas fizinis kontaktas buvo tarp jo (I. T.) ir J. M.. Kiti asmenys tada iš karto visi prie jo (I. T.) pripuolė. Neatsimena, kurį vaikiną nuspyrė ar nustūmė, tas vaikinas nuvirto ant kelio. I. T. nurodė, kad jis perbėgo į jų pusės šaligatvį. Vėl pamatė J. M. ir ėjo link jo. Prie J. M. buvo dar žmogus. Susistumdė. Apglėbė D. Š. jam (I. T.) ranka kaklą. Ar prieš tai D. Š. sudavė į veidą ranka, neprisimena. Kažkas trenkė kelis kartus į galvą, į nugarą, į ranką. I. T. parodė, kad jis pakišo koją ir pervertė D. Š. ir perbėgo į kitą kelio pusę, į (duomenys neskelbtini) pusę. Buvo labai išsigandęs. Ten jį pasivijo D. Š.. Pasakė D. Š. - užtenka, gana. Prie įėjimo parduotuvės, kur buvo didesnis apšvietimas, matė stovintį L. B. ir priešais jį M. G., kuris kažką rėkė, ir pamatė, kad nuo jų mašinos link jo (I. T.) bėga T. S. (tuo metu dar nežinojo jo vardo ir pavardės), rankoje laikydamas peilį. Peilio geležtė apie 20 cm. R. S., T. B. nematė. Likus 3-4 metrams, pamatė T. S. veidą ir tada ėmė bėgti. Bėgdamas matė 3-4 šešėlius. Jis (I. T.) bėgo pirmas. Įbėgo į draugo kiemą. Sužalojimai buvo padaryti nežymūs - kraujosrūva alkūnėje, kakle, nugaroje nubrozdinimas. Buvo nustatytas girtumas - 1,67 promilės alkoholio. Atleidžia J. M., D. Š.. J. M. neatsiprašė, neprašo jo atsiprašymo. Civilinio ieškinio niekam nereiškia.

Iš 2014-01-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis I. T. atpažino T. S., kaip asmenį, kuris 20014-01-01 apie 20 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvės rankoje turėjo peilį ir su peiliu bėgo link jo (b.l.78-79, 1 tomas).

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog I. T. 2014-01-01 21.10 val. nustatytas girtumas 1,66 promilės alkoholio (b. l. 80, 1 tomas).

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad atvažiavo J. M. ir visus, išskyrus T. S., nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą pas I. D.. Po valandos atvažiavo T. S.. Jie visi nuėjo miegoti. Dienos metu, tik atsibudus, T. S. pradėjo ieškoti savo peilio, kurį atrado ant kompiuterio stalo. Peilis buvo dėkle. T. S. rodė peilį, jis buvo neeilinis, labai aštrus, šiek tiek lenktas. Ji ir Iveta peilį apžiūrėjo. Vėliau, kai ji pradėjo sakyti, kad reikia važiuoti, T. S. kumščiu trenkė jai į veidą, ji kažkiek spėjo atsitraukti ir smūgis nebuvo stiprus. J. M. nuo jos T. S. atitraukė. Vėliau T. S. pradėjo jos atsiprašinėti. Apie 19 valandą vaikinai išvažiavo (b. l. 30-32, 2 tomas).

Liudytojas M. A. parodė, kad sausio 1 d. vakare su D. Š. telefonu susitarė susitikti aikštelėje prie bažnyčios. Atvažiavo su mašina D. Š., M. G., J. M. ir T. S.. Jie įsėdo į mašiną. Paprašė nuvežti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Draugai jau buvo vartoję alkoholio prieš važiuojant dar alkoholio pirkti. Nusipirko alkoholio, vartojo degtinę. J. M. pasakė, kad įvyko konfliktas su I. T.. Jie susiskambino ir nuvažiavo prie I. T. namų, T. nerado, paprašė sustoti prie (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių atvažiavo broliai B., I. T., R. S. ir V. P.. Jo (M. A.) kompanija stovėjo prie mašinos, o nukentėjusieji sustojo kitoje gatvės pusėje. M. A. parodė, kad jis nuėjo prie V., pasveikino ir tuo momentu įvyko muštynės. D. Š. pamatė ant žemės vidury kelio. Jį mušė L. B.. Pribėgo prie D. Š. ir nustūmė L. B. nuo D. Š.. Viso konflikto metu mirusio vaikino nematė. Matė tik tuo momentu, kai buvo pribėgęs prie D. Š., kai jį mušė L. B.. Sukdamasis matė stovinčius brolius B., T. S. ir R. S.. Jie stovėjo kelių metrų atstumu, 1 – 2 metrų atstumu. Matė, kad T. S. turėjo rankoje peilį. Peilį tada pamatė pirmą kartą. Tuo metu matė, kad I. T. ir J. M. nori muštis. Pribėgo prie jų ir jie nepradėjo muštynių. Tada D. Š., M. G. ir J. M. nubėgo prie banko (duomenys neskelbtini). Jis (M. A.) tada nuėjo prie nukentėjusiųjų mašinos. Ten stovėjo L. B., T. S. ir V.. Trikampiu visi stovėjo – jis (M. A.), L. B., T. S.. L. B. parkrito ant žemės, bet nematė nuo ko parkrito, ant užpakalio atsisėdo. L. B. šone stovėjo T. S.. Jis (M. A.) stovėjo tarp jų. Po to L. B. atsistojo. Konfliktas tarp jų neįvyko. Tuo momentu antrą kartą per visą įvykį T. S. rankoje pamatė peilį, T. S. peilį laikė nuleista ranka, smurtinių veiksmų su peiliu nematė. R. S. nematė. Po akimirkos L. B. atsistojo ir nubėgo. T. V. išsitraukė pagalį iš mašinos, bet numetė ant žemės, nes buvo labai išsigandusi. T. S. V. negrasino, T. S. buvo išgėręs alkoholio, bet elgėsi natūraliai. Po kelių akimirkų grįžo J. M., M. G. ir D. Š., pabuvo kelias minutes ir išvažiavo. Išvažiuojant jokių gulinčių ar sužalotų žmonių nematė. Važiuojant T. S. paprašė padėti išmesti peilį. Peilį jis (M. A.) išmetė prie (duomenys neskelbtini) mokyklos tvoros. Peilio apibūdinti negali, kraujo ant peilio nematė, geležtė buvo švari. T. S. paprašė peilio nepalikti, kitą dieną atiduoti. Tada T. S. paleido prie jo namų ir grįžo prie mokyklos, paėmė peilį ir jį prie stulpo numetė. Kitą dieną pareigūnams parodė, kur peilis. D. Š. buvo nubrozdintas veidas. Pats pasakė, jog griuvo veidu į žemę. Ar T. S. buvo sužalotas, nepamena. Kitą dieną sužinojo apie visus sužalojimus, kai nuvažiavo pas D. Š. mamą. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. liepos 28 d. duotus parodymus (1 t. b.l. 151-154).

Iš 2014-01-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog M. A. visus savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. M. A. parodė vietą, kur pastatė savo automobilį, kuriuo jis atvažiavo su draugais, t. y. priešingoje nei parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, pietinėje (duomenys neskelbtini) pusėje; vėliau parodė vietą, kur autombilį, kuriuo atvažiavo V. su asmenimis, su kuriais įvyko konfliktas – tai vieta prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių parkavimosi vietoje, šiaurinėje (duomenys neskelbtini) g. pusėje; po to M. A. parodė, vietą, kur prie jo priėjo V., t. y. važiuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, netoli tos vietos, kur įtariamieji pastatė savo autombilį; po to M. A. parodė vietą, kur jis sudavė smūgius L. B. į ranką, gindamas D. M. ir būtent stovėdamas toje vietoje jis pamatė, kaip T. S. su peiliu mojavosi ir parodė vietą, kur stovėjo T. S., t. y. nuo jo (M. A.) 2-3 metrų atstumu link parduotuvės (duomenys neskelbtini) pusės ties automobilių parkavimo vietos ir važiuojamosios kelio dalies kraštu; paaiškino, kad šalia T. S. stovėjo L. B. brolis ir nužudytasis, kurio pavardės nepamena. (b. l. 26-28, 4 tomas).

Liudytoja D. B. parodė, kad yra nukentėjusiųjų L. B. ir T. B. motina, (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirba gydytoja. Sausio 1 d. vakarą paskambino iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pasakė, kad sūnus L. sužalotas. Pasakė, kad atvežta ir daugiau žmonių, kito vaikinuko būklė prasta. Nuvyko į ligoninę ir priėmimo kambaryje rado T. L. tuo metu buvo chirurgijos priėmimo kambaryje. T. žaizdos buvo nepavojingos. Tada nuėjo prie L.. Kojoje buvo didelė žaizda, gausiai kraujavo. R. S. buvo operuojamas. Stabdė su sesele kraujavimą iš L. kojos žaizdos. Abu sūnūs buvo perkelti į chirurgijos skyrių. Nuėjo prie R. S.. Gydytojai pasakė, kad padėtis sudėtinga ir nežinojo, kaip pranešti R. artimiesiems. Susitiko su V. ir kartu nuvažiavo pas R. tėvus. R. mamą ir sesę atvežė į ligoninę. Sūnus T. buvo sužalotas - jam buvo keli dūriai krūtinės širdies plote, bet žaizda negili. Dar buvo kelios žaizdos kojose. L. pasakė, kad juos nematytas žmogus subadė. V. buvo susijaudinusi, pergyveno. Su I. T. teko bendrauti ligoninės priėmime, jis buvo labai susijaudinęs. Kiek suprato iš vaikų pasakojimo, konflikto priežastis buvo beprasmiška - vienas iš kaltinamųjų J. M. buvo padauginęs alkoholio ir priekabiavo prie visų, o I. T. norėjo nuraminti ir į ausį šiam sudavė.

Liudytoja D. T. parodė, kad yra I. T. mama. 2014 m. sausio 1 d. atėjo du jaunuoliai ir ieškojo sūnaus I. paprašė sūnaus telefono numerio. Tie jaunuoliai buvo matyti, bet jų pavardžių nežinojo. Iš jaunuolių nebuvo agresyvumo, jie buvo išgėrę. Vėliau tuos jaunuolius atpažino. Nedavė jiems sūnaus telefono numerio. Pasakė, kad pati sūnui pasakys, jog jo ieško. Paskambino I. ir pranešė. Po kurio laiko pasigirdo triukšmas prie parduotuvės. Kai išėjo į lauką, pamatė du policijos ekipažus ir girdėjo mergaitės balsą. Nieko blogo neįtarė, nuėjo namo. Susiskambino su sūnumi. Iš poliklinikos ryte paskambino sesuo ir paklausė, ar I. namie. Pasakė, kad nėra. Pasakė, kad B. sužeisti. Kai sūnus grįžo iš policijos verkė, buvo labai susijaudinęs. Sakė, kad viskas blogai, draugo nėra. I. pasakė, kad matė peilį, nesakė, kad peilis buvo pas T. S..

Liudytoja L. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje priėmimo skyriuje dirba slaugytoja. Apie 20.40 val. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), iš už namo kampo išėjo jaunuolis ir tiesiog nuvirto ant jos. Klausė, kas nutiko. Jis sakė - dūrė. Jaunuolis širdies plote buvo užsiėmęs, žaizdos nematė. Dar ji klausė, kas dūrė, jis pasakė, kad nepažįsta. Ėjo jaunimas ir ji paprašė, kad skambintų greitajai pagalbai. Kitų asmenų aplinkui nematė. Tai buvo prie bendrabučio, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Apsaugos vyrams parodė jaunuolį, kurį ji paliko sėdintį. Kai grįžo jis buvo paėjęs šiek tiek ir gulėjo.

Liudytoja J. T. parodė, kad dirba greitosios pagalbos felčere. Pagal iškvietimą, kad yra nudurtas jaunuolis, atvyko į įvykio vietą. Tai buvo apie 20.30 val. Atvyko greitoji labai greitai, gal po 2-3 minučių. Vaikinas gulėjo ant pievos. Vaikinas buvo sąmoningas. Pasakė, kad labai skauda. Žaizda buvo stipriai kraujuojanti. Jaunuolį vežė į ligoninę. Toje vietoje buvo tamsu, aplinkui buvo žmonių, teikė pagalbą ir išvažiavo į ligoninę.

Liudytojas G. S. parodė, jog apie įvykį nieko nežino. Tą parą dirbo, grįžęs iš darbo rado sūnų miegantį. Po įvykio sausio 2 dienos ryte apie 11 val. kartu išvažiavo. Sūnui skaudėjo nugarą, ranka buvo subintuota. Sakė, kad pakliuvo į muštynes. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), sūnus susirinko daiktus. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini), o tada į (duomenys neskelbtini) pas draugą. Apie įvykį sužinojo (duomenys neskelbtini) iš policijos pareigūnų, kai abu sulaikė. Sūnus peilio neturėjo. Kratos metu buvo paimtas kompiuteris. Kaip atsirado peilio nuotrauka kompiuteryje, nežino. Tai buvo šeimos kompiuteris ir visi juo naudojosi. Sūnus yra turėjęs sveikatos problemų. Yra patyręs didelę galvos traumą. Lankėsi pas gydytojus psichikos centre, lankėsi privačiai pas gydytojus psichiatrus, vartojo vaistus. Jautė nerimą, galvos skausmus. Vartojo vaistus po tos traumos.

Liudytojas K. E. parodė, kad buvo namie, šventė su draugais, kai atėjo I. T., jis buvo išsigandęs, susijaudinęs. Apie įvykį daug nekalbėjo. Parvežė su pusbroliu jį prie (duomenys neskelbtini) ir paleido. I. T. nebuvo stipriai sužalotas, gal ant veido kažkiek matėsi. I. T. sakė, kad pamatė peilį ir pabėgo iš įvykio vietos.

Liudytoja V. P. parodė, kad T. B., L. B., R. S., ji ir I. T. nuvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl konflikto, kuris naujų metų išvakarėse įvyko tarp J. M. ir I. T.. R. S. vairavo automobilį, nes vienintelis buvo blaivus. Išgėrusi alkoholio buvo ji ir visi kartu buvę vaikinai, išskyrus R. S.. Gėrė brendį. Susitikimo iniciatyva buvo gal I. T. ir J. M.. Pagalį paėmė ji apsigynimui R. S. kieme prieš vykstant į susitikimą. Susitiko prie parduotuvės. Automobiliai stovėjo skirtingose gatvės pusėse. Iš kitos pusės buvo M. A., D. Š., M. G., J. M. ir buvo dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo ir šiandieną negalėtų atpažinti, todėl negaliu pasakyti ar tarp kaltinamųjų jis yra. Visi išlipo, tik ji liko mašinoje. Buvo tamsu. Kuri asmenų grupė, kurios link ėjo, negali pasakyti. Visi ėjo vieni link kitų. Pamatė, kad visi mušasi ir tada ji išlipo iš mašinos. Negali įvardinti konkrečiai kas kam sudavė. Visi bėgo į skirtingas puses. Matė, kad M. G. per aikštę bėgo nuo kažko, bet nepamena nuo ko. Matė, kad D. Š. buvo kruvinas. Badymo peiliu nematė. Matė ant šaligatvio daug kraujo ir girdėjo, kaip kažkas sako – peilis. Vienu momentu jie buvo išsilakstę, po to vėl grįžo. Kai visi išsilakstė, ir pradėjo grįžinėti, tas vaikinas, kurio nepažinojo, buvo priėjęs prie jos per ištiestos rankos atstumą ir ji matė peilį to vaikino rankoje, peilio į ją atstatęs nebuvo, peiliu nemojavo, vaikino veidas buvo kruvinas – kaktos srityje matėsi kraujas. Tada ji pasiėmė pagalį iš mašinos ir pasakė – „ką tu čia darai“. Tas vaikinas kažką pasakė, davė suprasti, kad jos laukia tas pats. M. A. tada tam vaikinui pasakė: „ką tu čia darai, nedaryk nesąmonių“. Ji stovėjo su pagaliu ir suprato, kad pagalį reikia mesti, nes jai bus blogai. Tas žmogus buvo įsiutęs, tai matėsi iš jo stovėsenos, jo veidas atrodė, kaip išprotėjusio. Jis stovėjo puolimo pozicijoje. Mano, kad jis buvo neblaivus. M. A. ją užgynė, nes M. A. jis paklausė. Ji numetė pagalį, jie nuo jos atsitraukė. Prisimena, kad buvo atbėgęs D. Š. sakė, kad „gerai davėm į kaulus“. Iki įvykio T. S. nepažinojo. Sužinojo kitą dieną, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) – T. S.. Tvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja V. P. parodė vietas, kur stovėjo nukentėjusiųjų ir atvykusiųjų su M. A. automobiliai. Rodydama link (duomenys neskelbtini) aikštės, parodė kuria kryptimi kažkas nusivijo M. G., po to parodė vietą, kur matė T. S. stovintį metro atstumu priešais L. B. ir kur T. S. nusivijo L. B.. Po to, grįžusi prie tos vietos, kur stovėjo T. B. automobilis, parodė vietą kur stovėjo T. S. priešais ją su peiliu, bei parodė vietą, kur ji numetė medinę lazdą, kurią ištraukė iš T. B. automobilio. Toje vietoje gulėjo medinė lazda, kuri po parodymų patikrinimo vietoje buvo paimta (b.l. 87-92, 1 tomas).

Liudytoja I. Š. parodė, kad yra kaltinamojo D. Š. motina. Sūnus D. yra geras šeimai, baigė kolegijos antrą kursą, mokėsi gerai. Atvažiuoja kiekvieną savaitgalį, padeda seneliams. Pirmą kartą padarė nusikaltimą, labai gailisi. Nukentėjusiems materialinė žala nepadaryta. Sutinka būti laiduotoja, nori, kad sūnus būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Yra dirbanti, neteista, nebausta. Problemų, nusiskundimų dėl sūnaus elgesio nėra. Sūnus jos klauso, klauso patarimų, daug laiko praleidžia su jaunesniuoju broliu. Sūnui turi įtakos. Prižiūrėti ir kontroliuoti galėtų. Kadangi mokosi (duomenys neskelbtini), su sūnumi bendrauja telefonu, sūnus atvažiuoja namo kiekvieną savaitgalį. Sūnus nepasakojo, kad spardė gulintį žmogų.

Liudytoja N. K. parodė, jog sausio 1 d. su D. J., A. J. ir J. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Buvo sutemę apie 18-20 val. Pabuvo 10 minučių parduotuvėje, kai išėjo, prie parduotuvės durų stovėjo pilka mašina, mušėsi dvi vaikinų kompanijos, vieni prieš kitus. Atpažino D. Š., J. M., ir I. T., pravarde (duomenys neskelbtini), buvo mergina, kuri rėkė. Kas kokius veiksmus atliko, negali pasakyti. Dar viena mašina buvo kitoje gatvės pusėje. Nežino, kas su kuo mušėsi, buvo gal 6-8 vaikinai. Muštynės vyko prie (duomenys neskelbtini) durų stovinčio automobilio. Prie automobilio stovėjo D. Š., lyg bandė trenkti kažkam. Senai buvo, sunku atsiminti, tyrimo metu geriau atsiminė. Pastovėjo koridoriuke, nėjo į lauką, nes bijojo, nežinojo, kur dėtis, bijojo, kad joms nesuduotų, bet vėliau išėjo, D. Š. praleido. Paėjo, netoli prie šviesoforo pribėgo moteris ir pasakė, kad kviestų greitąją, kad žmogus perdurtas. Nuėjo iki tos vietos – 50-100 metrų nuo stovėjusio Audi automobilio, išėjus iš parduotuvės, pasisukus yra šviesoforai ir ten gulėjo minėtas jaunuolis. Ji iškvietė greitąją pagalbą, žmogus dar buvo gyvas, jis dejavo. Greitosios pagalbos darbuotojai jį išvežė. Tvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 104 1 tomas).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja N. K. prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur ji matė gulintį sužeistą jaunuolį, po to parodė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo durų vietą, kur įvyko konfliktas ir kur matė besimušančius jaunuolius (b.l. 105-109, 1 tomas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialistas G. S. tvirtino atliktų specialių tyrimų išvadas ir paaiškino, jog T. S. buvo apžiūrėtas 2014 m. sausio 9 d., o įvykis buvo sausio 1 d., tai yra praėjus 9 dienoms nuo įvykio. Apžiūrint jį, buvo nustatyti sužalojimai juosmenyje minkštųjų audinių sumušimas, nugaros kairėje pusėje mentės projekcijoje - antra poveikio vieta, kairiame petyje priekiniame paviršiuje nubrozdinimas ir viršutiniame paviršiuje odos nubrozdinimai. Paveiktos keturios kūno vietos, tai yra ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai. Apžiūros metu galvos srityje sužalojimų nerasta T. S. veide sužalojimų nerado. Per 9 dienas gali išnykti minkštųjų audinių patynimai, poodinė kraujosrūva, odos nubrozdinimas gali nusilupti ir nepalikti žymių, tai yra tokie sužalojimai, kurie sukelia nežymius sveikatos sutrikdymus, bet paprastai patikrina tas vietas, kur žmogus nurodo, kaip skaismingas. Tikriausiai T. S. nenurodė skausmo galvoje, veide.

Teismo medicinos ekspertas taip pat paaiškino, jog pagal nustatytus sužalojimus mirusiajam R. S. toks sužalojimo mechanizmas, kaip nurodo T. S., t. y. kad gulėdamas mosikavo peiliu (atliko pjaunamuosius judesius) - negalimas. Esant gulimoje padėtyje padaryti tokius sužalojimus krūtinės ląstoje, kurie baigėsi mirtimi, negalima. Jei būtų situacija, kad gulintis žmogus atlieka dūrimo veiksmus pasilenkusiam žmogui ir jo krūtinei priartėjus, tai teoriškai galima tokį mechanizmą pateikti. Medicininių dokumentų duomenys rodo, kad gydytojai užfiksavo - krūtinės kairėje pusėje odoje yra horizontali apie 3 cm ilgio linijinė kraujuojanti žaizda; širdyje irgi apie 3 cm, plautyje apie 4 cm; jeigu geležtės plotis apie 3 cm, tai galimas toks sužalojimas tokiu peiliu; sužalojimas padarytas dūrimo būdu. Nors mediciniškai rašoma, kad tai durtinė - pjautinė žaizda, bet šiuo atveju žaizda yra gyli, patenka į širdį, į plautį, tai yra dūrimas. Pagal nustatytus sužalojimu dūris buvo beveik horizontalus, iš priekio, beveik statmenai žmogaus stovimai padėčiai. Jeigu R. S. būtų pasilenkęs link gulinčio T. S., ir R. S. bei T. S. liemens padėtys būtų lygiagrečios ir jei užtektų rankos ilgio, tai teoriškai įmanoma besti peiliu ir padaryti tokį sužalojimą, koks padarytas R. S., bet tai pateikiama kita situacija.

Teismo medicinos ekspertas taip pat paaiškino, jog stovintis žmogus pilnai nuleidęs rankas gali kitam žmogui sužaloti šlaunį, tai įmanoma, bet blauzdos vidurį ir užpakalinį paviršių turbūt neįmanoma sužaloti. Gulintis žmogus sužaloti kitam žmogui blauzdą ir šlaunį turbūt gali. Gulintis T. S. galėjo sužaloti T. B. kairę blauzdą ir kairę šlaunį, bet krūtinės kairę pusę negalėtų sužaloti stovinčiam žmogui, jei T. B. stovėjo. Jei T. B. stovėjo ir buvo pasilenkęs iki rankos ilgio atstumo, jį sužaloti krūtinėje gali. Taip pat galėjo T. S., stovėdamas sužaloti gulinčius L. B. ir T. B., tada jis turėtų pasilenkti ir suduoti smūgius į atitinkamas vietas. Padarytų sužalojimų B. mechanizmas - peilio judėjimas duriančiai, o ne mosikuojant. Galima šlaunį sužaloti stovint abiems asmenims. Jei sužalotasis buvo pakėlęs koją iki tam tikro lygio, užtenka stovinčiam suduoti smūgį į blauzdą, tai galimas toks mechanizmas.

Iš 2014-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Maždaug 10 metrų atstumu į (duomenys neskelbtini) g. pusę ant šaligatvio ir kelio matosi raudonos spalvos biologinės kilmės dėmės. Prie parduotuvės įėjimo rasta megzta juodos spalvos kepurė su užrašu „Adidas“. Prie (duomenys neskelbtini) namo, ant šaligatvio matosi raudonos spalvos biologinės kilmės dėmės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą kepurė su užrašu „Adidas“ paimta (b.l. 23 -27, 1 tomas).

Iš 2014-01-02 Panevėžio AVPK tyrėjo I. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad T. S. prašymu paslėpė peilį, bei parodė vietą, kur paslėpė peilį. Ši vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, prie upelio kairėje pusėje. Šioje vietoje M. A. parodė elektros stulpą, prie kurio po žolėmis buvo rastas ir paimtas paslėptas peilis su juodos spalvos rankena (b. l. 28, 1 tomas).

Iš 2014-01-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta M. A. nurodyta vieta laukuose (duomenys neskelbtini) rajone, prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančio žvyrkelio. Statmenai į žvyrkelį yra melioracijos griovys. 10 m atstumu nuo melioracijos griovio yra elektros stulpų linija. Prie pirmo stulpo su atrama, esančio 20 m atstumu nuo žvyrkelio žolėse yra peilis 27 cm ilgio, 14 cm ašmenų ilgio, 3 cm ašmenų pločio. Po įvykio vietos apžiūros peilis paimtas. Melioracijos griovyje, 2 m atstumu nuo žvyrkelio, vandenyje matoma baltos spalvos medžiaga, kuri ištraukta, ant jos matomos raudonos spalvos dėmės. Medžiaga paimta. (b.l. 29-30, 1 tomas).

Iš 2014 m. sausio 7 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Rokiškio rajono policijos komisariato specialistas pateikė laikmenoje 2014-01-01 prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) filmuotą medžiagą (b. l. 61, 2 tomas).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014 m. sausio 2 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Rokiškio rajono ligoninės slaugytoja pateikė R. S. ir T. B. rūbus (2 tomas, b. l. 62).

Iš 2014 m. sausio 2 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad T. B. pateikė savo ir L. B. rūbus (2 tomas, b.l. 63).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014 m. sausio 2 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. A. pateikė automobilį Audi A6. (2 tomas, b.l. 71).

Iš 2014 m. sausio 2 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad M. G., J. M. ir D. Š. pateikė savo drabužius. (2 tomas, b.l. 80, 84, 91).

Iš 2014 m. sausio 3 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad T. S. pateikė savo drabužius. (2 tomas, b. l. 94).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014 m. sausio 30 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Panevėžio skyriaus teismo medicinos laborantė J. D. pateikė R. S. lavono lyginamuosius pavyzdžius. (2 tomas, b. l. 99 ).

Iš 2014 m. sausio 3 d. – kovo 29 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio bei kairiojo plaučio sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, širdies tamponada krauju, oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, šoku po nukraujavimo, kardiogeniniu šoku (kliniškai). R. S. mirė 2014-01-02 1.00 val. VšĮ (duomenys neskelbtini). Durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdis ir plaučio sužalojimu R. S. padaryta vieno smūgio aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, pasėkoje, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-01-01. Odos nubrozdijimai juosmens dešinėje pusėje, plaštakose ir kairiame kelyje padaryta keletą valandų prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, tai įtakos mirčiai neturėjo. R. S. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (3 tomas, b.l. 4-5 )

Iš 2014-02-04 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje su kairės blauzdos raumenų sužalojimu L. B. padaryta aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-01-01. Sužalojimai L. B. padaryti keturių smūgių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai L. B. padaryti vienu metu. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinių-pjautinių žaizdų dešinėje plaštakoje ir kairėje kojoje su kairės blauzdos raumenų sužalojimu, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 7-8, 3 tomas).

Iš 2014-02-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis T. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje, o durtinės - pjautinės aklos žaizdos krūtinėje ir kairėje kojoje padarytos aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-01-01. Sužalojimai T. B. padaryti trijų smūgių peiliu pasėkoje ir vieno smūgio kietu buku daiktu pasėkoje. T. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinių-pjautinių žaizdų krūtinėje ir kairėje kojoje bei nosies kaulų lūžio, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai T. B. padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir negalėjo gautis pačiam susižalojant (b. l. 10-11, 3 tomas).

Iš 2014 m. liepos 15 d. teismo medicinos specialisto paaiškinimo matyti, kad T. B. sveikatos sutrikdymo mąstas dėl durtinių – pjautinių žaizdų kojoje ir krūtinėje sveikata sutrikdyta nesunkiai. Dėl nosies kaulo lūžio T. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 12-13, 3 tomas).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014-01-09 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinės kraujosruvos kakle ir kairėje alkūnėje, kaklo kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimas juosmenyje I. T. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-01-01. Sužalojimai I. T. padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasėkoje. I. T. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 tomas, b.l. 15).

Iš specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. M., M. G. kūne išorinių sužalojimų nerasta, o D. Š. padaryta muštinė žaizda lūpoje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje; šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17-22, 3 tomas).

Iš 2014-01-09 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog T. S. juosmens ir nugaros kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai kairiame petyje padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-01-01. T. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 23, 3 tomas)

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014-07-25 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvados Nr.11-1321(14) matyti, kad tyrimui pateiktose vaizdo įrašuose esantys vaizdai buvo fiksuoti mažos skiriamosios gebos, kontrastingumo ir šviesos jautrio vaizdo fiksavimo kamera. Užfiksuoti vaizdai yra mažos spalvinės gamos (informacijos), vaizdai buvo fiksuojami esant tamsiam paros metui, dirbtiniam apšvietimui. Vaizdai neryškūs, mažo detalumo, užfiksuoti asmenys yra toli nuo kameros ir užima labai mažą vaizdo įrašo kadro dalį. Esant minėtoms vaizdo fiksavimo sąlygoms ir skaitmeninės stebėjimo sistemos techninėms charakteristikoms naudojant programinę įrangą išryškinti ir nustatyti vaizdo įraše užfiksuotų asmenų individualizuojančius požymius ir asmenų išorės/aprangos elementų skiriamuosius požymius nėra techninių galimybių. Dėl šių priežasčių tirti pateikti vaizdo įrašai nėra tinkami identifikaciniam tyrimui atlikti ir tik iš dalies tinkami vaizdų ekspertizei atlikti. Matomi asmenų veiksmai aprašyti toliau. Vaizdo įraše 2014-01-01_20-27-28-371.avi užfiksuotų asmenų veiksmų eiliškumas nuo 20.31.00 vai. iki įrašo pabaigos: 20.31.32. iš automobilio išlipęs asmuo praeina pro automobilio galą, išeina iš stebėjimo lauko; 20.31.45. pro tamsios spalvos automobilio galą praeina asmuo; 20.32.05. pro tamsaus automobilio galą į kameros stebėjimo lauką įbėga du asmenys, kurie grumiasi/mušasi tarpusavyje; 20.32.17. pro tamsaus automobilio galą į kameros stebėjimo lauką įbėga trečias asmuo. Vaizdo įraše Nr. 2014-01-01_20-32-20-119.avi užfiksuotų asmenų veiksmų eiliškumas: 20.32.20. vienas iš trijų anksčiau minėtų asmenų bėga šaligatviu link sankryžos, pasuka į dešinę ir išbėga iš kameros stebėjimo lauko; 20.32.23. kitas asmuo pakyla nuo šaligatvio ir eina link tamsios spalvos automobilio; 20.32.24. vienas iš trijų asmenų lieka prie pastato viršutiniame kairiajame kampe; 20.32.28. iš už tamsios spalvos automobilio prie likusio asmens prieina dar vienas asmuo; 20.32.35. į įvykio vietą eina daugiau asmenų; 20.32.50. asmenys eina link tamsios spalvos automobilio; 20.33.26. nuo tamsios spalvos automobilio sankryžos link eina keturi asmenys; 20.33.44. prie sankryžos prie jų atbėga asmuo iš dešinės pusės; 20.33.55. iš kairės pusės prie jų ateina keturi asmenys; 20.34.07. prie sankryžos susirinkę asmenys pradeda skirstytis. (3 tomas, b.l. 36-37)

Iš VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2014-04-18 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant guminio kilimėlio Nr.1 iš a/m, J. M. batų, M. G. sportinių batų, D. Š. batų, L. B. striukės, džinsinių kelnių, megztinio, marškinių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su L. B. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant J. M. striukės, M. G. striukės (9 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su D. Š. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su L. B. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant J. M. džinsinių kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su T. B. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant M. G. džinsinių kelnių, T. B. striukės, džinsinių kelnių, megztinio, sportinių batų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su T. B. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant M. G. striukės (8 obj.), T. S. striukės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su T. S. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant D. Š. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis iš kurių vienas sutampa su D. Š. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe, o kitas - su L. B. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. (3 tomas, b.l. 81-121)

Iš 2014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktuose nukentėjusiojo R. S. striukėje ir bliuzone yra dviem poveikiais padaryti pažeidimai - striukės ir bliuzono priekyje, kairėje pusėje, krūtinės srityje yra po vieną kiauryminį durtinį pjautinį pažeidimą, padarytą vienu tuo pačiu smūgiu, - striukės kairėje rankovėje, priekyje yra pjautinis tik viršutinio audeklo sluoksnio pažeidimas. Tirti pateiktuose nukentėjusiojo T. B. striukėje yra trimis poveikiais padaryti pažeidimai - priekyje, kairėje pusėje, krūtinės srityje yra du pažeidimai: vienas kiauryminis, durtinis pjautinis, kitas - tik viršutinio audeklo sluoksnio pjautinis pažeidimas, - striukės nugaros pusėje tik viršutinio audeklo sluoksnio pjautinis kiauryminis pažeidimas. T. B. megztinio priekyje, kairėje pusėje, krūtinės srityje, yra vienas kiauryminis, durtinis pjautinis pažeidimas, padarytas vienu tuo pačiu smūgiu, kaip ir durtinis pjautinis pažeidimas T. B. striukėje, T. B. džinsinėse kelnėse, kairės klešnės priekiniame paviršiuje yra trimis poveikiais padaryti kiauryminiai durtiniai pjautiniai pažeidimai. Tirti pateiktuose nukentėjusiojo L. B. džinsinėse kelnėse yra trimis poveikiais padaryti kiauryminiai durtiniai pjautiniai pažeidimai: kairės klešnės priekiniame paviršiuje - vienas, kairės klešnės nugariniame paviršiuje – du. R. S. krūtinės žaizda pagal lokalizaciją ir išsidėstymą sutampa su R. S. striukės ir bliuzono durtiniais pjautiniais pažeidimais priekyje, kairėje pusėje, krūtinės srityje. R. S. striukės kairės rankovės tik viršutinio audeklo sluoksnio kiauryminis pažeidimas atitikmens R. S. kūne neturi. Tikėtina, kad sutampančių pažeidimų drabužiuose ir sužalojimo krūtinės kairėje pusėje padarymo metu įtariamasis turėjo būti priešais nukentėjusįjį R. S.. Nukentėjusiojo T. B. krūtinės žaizda pagal lokalizaciją ir išsidėstymą sutampa su kiauryminiu T. B. striukės pažeidimu priekyje, kairėje pusėje, krūtinės srityje. T. B. striukės priekyje, kairėje pusėje, krūtinės srityje ir nugaros pusėje esantys tik viršutinio audeklo sluoksnio kiauryminiai pažeidimai atitikmens T. B. kūne neturi. Nukentėjusiojo T. B. kairės blauzdos ir kairės šlaunies žaizdos pagal lokalizaciją ir išsidėstymą sutampa su kiauryminiais T. B. kelnių pažeidimais, tiriamoje išvados dalyje pažymėtais Nr. 1 ir Nr. 2. Kelnių pažeidimas Nr. 3 atitikmens T. B. kūne neturi, vadinasi jis padarytas nesužalojant kūno. Nukentėjusiojo L. B. kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizda-nubrozdinimas, kairės šlaunies apatinio trečdalio išorinės pusės žaizda ir kairės blauzdos viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus ties pakinkliu žaizda pagal lokalizaciją ir išsidėstymą sutampa su L. B. kelnių kairės klešnės kiauryminiais pažeidimais priekiniame ir nugariniame paviršiuose. L. B. dešinės plaštakos antro piršto pamatinės falangos žaizda atitikmens nukentėjusio drabužiuose neturi ir neatmetama, kad ji padaryta atskiru (ketvirtu) smūgiu (3 tomas, b.l. 124-138).

Iš 2014-07-11 daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimą peilį, paimtą 2014-01-02 įvykio vietos apžiūros metu, sudaro vienašmenė geležtė, atrama ir rankena. Peilis yra 26,5 cm ilgio. Peilio geležtė juodinto metalo, 14,0 cm ilgio, 2,3 cm pločio ties rankena, 2,8 cm pločio vidurinėje dalyje, geležtės pentis 0,34 cm storio. Peilio ašmenys suformuoti iš abiejų šonų, aštrūs, nežymiai išgaubti, link smaigalio lenkti, su nežymiai įgaubta pentimi sudaro aštrų smaigalį su 0,1 cm x 0,08 cm dydžio plokščia viršūne. Peilio geležtėje iš penties pusės nuo pakotės link smaigalio 6,8 cm ilgyje padarytos devynios 0,25 cm gylio išėmos ir trys 1,2 cm ilgio ir 0,5 cm pločio kiaurymės užapvalintais galais. Peilio atrama baltos spalvos metalo, atsikišusi į priekį. Atramos plotis 5,6 cm, storis 2,3 cm. Peilio rankena juodos spalvos plastiko ir baltos spalvos metalo derinio su baltos spalvos metalo antgaliu. Ant geležtės pakotės yra gamintojo užrašai „Columbia U. S. A SABER", ant ašmenų šono gamintojo ženklas. Pateiktas peilis yra gamykliniu būdu pagamintas medžioklinis peilis (3 tomas, b.l. 144-145).

Iš 2014-02-07 daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta liudytojos V. P. parodymų patikrinimo vietoje metu rasta medinė lazda, kuri yra 90 cm ilgio, 2,5 cm storio, 5 cm pločio. (3 tomas, b. l. 148-149)

Iš 2014-01-22 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas M. A. automobilis Audi A6, kuris yra juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio salono galinėje dalyje yra 2 automobilio kojų guminiai kilimėliai, kurie paimti (3 tomas, b.l. 39-42).

Iš Bendrosios pagalbos centro pateiktų duomenų ir 2014-01-20 daikto apžiūros protokolo kad matyti, Bendrosios pagalbos centre 2014-01-01 20.34 val. buvo gautas iškvietimas prie sužaloto žmogaus bei šio centro pateiktame kompaktiniame diske užfiksuota, kad pirmame įraše moteriškas balsas praneša, kad prie (duomenys neskelbtini) yra padurtas žmogus ir prašo atvažiuoti. Antrame įraše pagalbos centro darbuotoja apie šį įvykį informuoja policiją (3 tomas, b.l. 158, 159-160).

Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:

Kad kaltinamasis T. S. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, patvirtina iš dalies jo paties parodymai, kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo T. S. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu apie tai - kad jis galėjo nukentėjusiems įdūrti peiliu, tačiau jeigu taip ir buvo tai, jam grėsė pavojus - nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais, priešingai bylos įrodymai tokius T. S. parodymus paneigia. Teismas, vertindamas T. S. parodymus apie įvykio aplinkybes, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumą. Tai, jog kaltinamasis T. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų L. ir T. B., liudytojų V. P., M. A., kitų kaltinamųjų M. G., J. M., D. Š. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, teismo ekspertizių centro specialisto išvados ir kiti tyrimo veiksmų protokolai. Visi šio teismo proceso dalyviai – kaltinamieji, nukentėjusieji, liudytojai – vienodai nurodė, jog peilį įvykio metu turėjo vienintelis kaltinamasis T. S.. Pats kaltinamasis T. S., duodamas parodymus po visų proceso dalyvių, taip pat neneigė, turėjęs peilį ir panaudojęs peilį. Tačiau kaltinamojo T. S. parodymai tiek dėl peilio turėjimo, tiek dėl jo panaudojimo yra nenuoseklūs, prieštaringi. Kaltinamasis T. S. apie prieš jį vartotą smurtą irgi paniojosi – iš pradžių teigė, kad einant link nukentėjusiųjų gatvės viduryje nuo suduotų smūgių parkrito visu kūnu ant veido, po to aiškino, jog nugriuvo ant nugaros, paskui apsivertė ant pilvo. Nors ir buvo nustatyti sužalojimai T. S. ir neatmestina, jog T. S. atžvilgiu, kaip ir visų kitų asmenų atžvilgiu, konflikto metu galėjo būti pavartotas fizinis smurtas, tačiau kaltinamojo T. S. parodymų, jog jis tik gulėdamas ir tik gatvės važiuojamojoje dalyje dviejų spardomų asmenų atžvilgiu vartojo smurto pasekoje, save gindamas, naudojo peilį ir juo mosikuodamasis galėjo sužaloti žmones, prieštarauja visetui įrodymui. Akivaizdu, jog kaltinamasis T. S. savo parodymus bandė derinti prie surinktų įrodymų, bet susipainiojo. Kaltinamasis T. S. aiškino, jog jis prie parduotuvės durų net nebuvo, tačiau tokius jo parodymus paneigia ne tik, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kitų kaltinamųjų parodymai.

Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu metu neigė su savimi turėjęs peilį, o tikino peilį radęs tuo metu, kad buvo spardomas (b. l. 57, 5 tomas). Teisme nelogiškai kaltinamasis T. S. aiškino peilio paėmimo aplinkybes - teigė, jog peilis buvo iškritęs su dėklu, ėmė peilį ir jį kažkaip išėmė iš dėklo, nors kaip tai padarė būdamas spardomas, atsakyti negalėjo, kaip išėmė iš dėklo, kur ir kaip padėjo dėklą, nedavė logiškų parodymų. Nustatyta, jog po įvykio paslėptas peilis buvo rastas su dėklu, todėl akivaizdu, jog teisme duoti T. S. parodymai apie momentą, kada jis išsitraukė peilį iš dėklo ir jį panaudojo, yra nelogiški, o tuo labiau prieštarauja kitų proceso dalyvių parodymams. Nukentėjęs I. T. aiškiai nurodė, kad konflikto pradžioje arčiau jų automobilio prieš jį stovėjo T. S., kažką laikydamas rankoje ir agresyviai rėkė, kad nužudys ar panašiai; dar prieš tai kažkas surėkė apie peilį, V. P. jam patarė bėgti. Liudytoja V. P. taip pat tvirtino, jog kažkas perspėjo apie peilį, vienu momentu visi išsilakstė. Akivaizdu, jog kaltinamojo T. S. parodymai apie peilio išsitraukimą iš dėklo gulinčiam ir peilio panaudojimą juo mojuojant, jo (T. S.) spardymo metu ir toliau viso konflikto metu peilio nepanaudojant, prieštarauja visų proceso dalyvių parodymams. Ištirti įrodymai leidžia teigti, jog T. S. peilį rankose laikė nuo pat konflikto pradžios ir peiliu padarė kaltinime nurodytus sužalojimus R. S., L. ir T. B.. Liudytojas M. A. aiškiai, nuosekliai tvirtino, jog T. S. turėjo rankoje peilį, stovėdamas 1 – 2 metrų atstumu prieš stovinčius brolius B., ir R. S.. I. T. taip pat nurodė, jog vienu momentu pamatė, jog link jo (I. T.) bėga T. S., rankoje laikydamas peilį. Kaltinamasis M. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad matė, kaip prie parduotuvės stovėjo T. S., o prieš jį stovėjo I. T. ir kitas vaikinas, kurio nepažinojo, tas vaikinas žuvo; T. S. stovėjo priešais juos ir rankoje laikė peilį, o kitas vaikinas šaukė – „mesk peilį“. Nors nukentėjusysis I. T. teigė, jog pačioje konflikto pradžioje kažkurį iš puolančių vaikinų nuspyrė ar nustūmė ir tas vaikinas nuvirto ant kelio, tačiau kad tai būtų T. S., o juo labiau, kad T. S. būtų spardomas gatvės viduryje neparodė, nė vienas proceso dalyvis. Teismas T. S. parodymus vertina siekimu išventi baudžiamosios atsakomybės. Bylos įrodymai visiškai paneigia kaltinamojo T. S. parodymus, jog jis nebuvo prie parduotuvės durų ir niekur kitur jokių veiksmų neatliko. Nė vienas proceso dalyvis neparodė, kad tiesiogiai būtų matęs, kaip buvo sužalotas R. S. ar nukentėjusieji B., tačiau grętinant kaltinamojo T. S. kitų kaltinamųjų parodymus bei nukentėjusiųjų I. T., L. B., T. B. parodymus, liudytojų M. A. ir V. P. parodymus apie kiekvienos dalyvio judėjimą ir atliktus veiksmus su atliktu specialiu tyrimu – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37, 3 tomas), akivaizdu, jog kaltinamasis T. S. ir R. S. buvo vienas šalia kito būtent prie parduotuvės durų ir tai fiksuota įraše 20.32.05. Liudytojas M. A. patvirtino, jog tuo momentu, kai buvo pribėgęs prie D. Š., kai jį mušė L. B., sukdamasis matė stovinčius brolius B., T. S. ir R. S., jie stovėjo kelių metrų atstumu, 1 – 2 metrų atstumu, matė, kad T. S. turėjo rankoje peilį; peilį tada pamatė pirmą kartą. Nei M. A., nei V. P., nei M. G. neparodė, jog T. S. kas nors spardė, ar jis buvo parkritęs ant žemės. Teismo medicinos specialistas G. S. teisme patvirtino duotas išvadas ir teismas neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasis jis konstatavo, jog R. S. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio bei kairiojo plaučio sužalojimu. Teismo specialisto išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme patikrintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais dėl prieš R. S. pavartoto smurto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo medicinos ekspertas tvirtino specialisto išvadas ir vienareikšmiškai nurodė, jog pagal nustatytus sužalojimus mirusiajam R. S. toks sužalojimo mechanizmas, kaip nurodo T. S., t. y. kad gulėdamas mosikavo peiliu (atliko pjaunamuosius judesius) - negalimas. Ekspertas kategoriškai tvirtino, jog esant gulimoje padėtyje padaryti tokius sužalojimus krūtinės ląstoje, kurie baigėsi mirtimi, negalima. Nors į gynybos klausimus ekspertas ir nurodė galimybę gulimoje padėtyje padaryti R. S. padarytus sužalojimus, tačiau duriančiojo ir nukentėjusiojo kūnai turi būti lygiagretūs ir atstumas tarp kūnų - per ištiestą ranką. Nėra nė vieno įrodymo, jog R. S. ir T. S. būtų buvę tokioje padėtyje. Sugretinęs vaizdo įrašus su teismo medicinos eksperto paaiškinimais apie prieš R. S. pavartotą smurtą bei liudytojo M. A., T. B. parodymus, akivaizdu, jog T. S. parodymai yra paneigti. Nors nukentėjusysis T. B. ir nurodė - kad prie (duomenys neskelbtini) matė gulintį nepažįstamą asmenį su kapišonu, jam dar spyrė du kartus, koks asmuo ten buvo nematė, bet tai buvo ne jų kompanijos žmogus, dabar mano, jog tai buvo T. S.; šone jam (T. B.) iš dešinės gal metro atstumu stovėjo R. S.; tas nepažįstamas asmuo atsistojo; kažkuriuo momentu truputį nusisuko į kitą pusę, o kai atsisuko to asmens bei R. S. nebebuvo, kaip jie abu dingo, nepastebėjo - tačiau tokie nukentėjusiojo T. B. parodymai niekaip nešalina kaltinamojo T. S. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, kadangi teismas jau aptartų įrodymų, motyvų pagrindu daro išvadą, jog būtent T. S. peiliu padarė visus nustatytus sužalojimus nukentėjusiems R. S., T. B. ir L. B.. Nors nukentėjusieji T. B. ir L. B. negalėjo nurodyti, kuriuo momentu jie buvo sužaloti, tačiau sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, šių nukentėjusiųjų rūbų pažeidimai, o taip pat ir R. S. striukės pažeidimai, rodo, kad T. S., kuris vienintelis įvykio metu turėjo peilį, elgdamasis chuliganiškai, atliko kaltinime nurodytus veiksmus, sukėlusius kaltinime nurodytas pasekmes.

Kaltinamasis T. S. teisiamajame posėdyje neneigė, kad jis turėjo ir panaudojo peilį, kurio geležtė buvo 14 cm (b. l. 144-145, 3 tomas). Byloje nustatyta, kad T. S. panaudodamas pavojingą asmens gyvybei įrankį, padarė R. S. sužalojimą gyvybiškai svarbioje kūno vietoje, t. y. sužalojimas buvo padarytas mirusiojo krūtinės kairėje pusėje – R. S. mirė nuo durtinės – pajutinės kiauryminės krūtinės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio bei kairiojo plaučio sužalojimu. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5, 3 tomas). Įvertinus įvykio aplinkybes dėl kylusių muštynių, dėl T. S. neadekvačios reakcijos į prieš jį galimai pavartotą smurtą, konstatuoti, jog T. S. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį R. S. nužudyti, nėra pagrindo, nors padaryto sužalojimo lokalizaciją nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamasis T. S. smūgiavo nukentėjusiajam R. S. tiesiai į širdies sritį. Visetas bylos įrodymų leidžia taip pat tvirtinti, jog kaltinamasis T. S. peiliu visiems nukentėjusiems dūrė ne vieną kartą ir tai darė nesitaikydamas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad T. S. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti R. S. ar nesunkiai sužaloti nukentėjusius L. B. ir T. B.. Jei kaltinamasis būtų norėjęs, būtų galėjęs suduoti R. S. ir daugiau smūgių peiliu. Tačiau suduodamas smūgius peiliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį - krūtinės sritį nukentėjusiajam R. S., T. S. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kolegija daro išvadą, jog nužudymą T. S. padarė veikdamas netiesiogine tyčia - smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl panaudoto įrankio pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė R. S., veikdamas netiesiogine tyčia. Analogiškais argumentais, teismas daro išvadą, jog T. S. veikdamas netiesiogine tyčia nesunkiai sutrikdė ir dviejų asmenų L. B. ir T. B. sveikatą.

Nustatyta, jog įvykio metu tiek visi kaltinamieji, tiek nukentėjusieji į susitikimą aiškintis dėl konflikto įvykusio tarp J. M., I. T. atvyko bendru sutarimu, dar prieš tai abiem pusėms suvokiant, kad gali įvykti muštynės. Bylos įrodymai patvirtina, jog konfliktą lėmė tiek vienų, tiek kitų netinkamas elgesys. Tačiau šiuo atveju įvertinus, tas aplinkybes, jog nė vienam iš kaltinamųjų M. G., J. M., D. Š., jokių sužalojimų neteisėtais veiksmais padaryta nebuvo, D. Š. veidą susižalojo griūdamas, T. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o būtent nukentėjusysis T. B. kaltinamųjų M. G., J. M., D. Š. veiksmais buvo sužalotas nesunkiai, T. S. tyčiniais veiksmais nužudytas jaunas žmogus bei dviems nukentėjusiems T. B. ir L. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, jog visi kaltinamieji dėl mažareikšmės dingsties, suvokdami savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydami su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis. Ištyrus visus bylos įrodymus, išvada ta, kad kaltinamųjų paskatos turi būti vertinamos kaip chuliganiškos ir nėra pagrindo jas pripažinti asmeninėmis paskatomis. Teismas atsižvelgia ir tai, jog visi kaltinamieji dėl menkavertės dingsties (dėl anksčiau įvykusio konflikto tarp I. M. ir I. T.) viešoje vietoje atliko smurtinius veiksmus, demonstruodami savo viršenybę bei niekinamą požiūrį į nukentėjusius. Teismo išvadą dėl kvalifikuojančio požymio buvimo T. S. veiksmuose dar labiau sustiprina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis T. S. nepažinojo nukentėjusiųjų, aktyviai siekė susitikimo su nukentėjusiais, dar iki susitikimo pradžio minėjo turįs peilį (M. G. parodymai). Įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų T. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktą, nes jis dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė žmogų ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du nukentėjusius.

Kaltinamieji M. G., J. M. ir D. Š. iš esmės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino ir jų parodymus patvirtina jau aptartų įrodymų visetas. Visi šie trys kaltinamieji bendrais veiksmais pasivijo nukentėjusįjį T. B., bendrais veiksmais jį pargriovė ir vienu metu visi trys gulintį T. B. spardė, kiekvienas matė kito atliekamus veiksmus, jiems pritarė ir visi trys bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė T. B. sveikatą. Daroma išvada, jog ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamųjų M. G., J. M. ir D. Š. veikos atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jie nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį T. B. dėl chuliganiškų paskatų.

Nusikaltimus visi kaltinamieji įvykdė viešoje vietoje, nes ši vieta yra atvira patekti kiekvienam asmeniui. Viskas vyko nakties metu, buvo nutrauktas žmonių poilsis – visus įvykio vietoje ir šalia įvykio vietos buvusius liudytojus kaltinamųjų nusikalstami veiksmai paveikė neigiamai – žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis, nes įvykio vietoje prie parduotuvės buvo daug kraujo, kilo didelis triukšmas, liudytoja D. T. patvirtino, kad net išėjo į gatvę dėl kilusio triukšmo, sužalotas T. B. bėgo pas savo tėvą, I. T. pas draugus, L. B. prašėsi pagalbos pas visiškai nepažįstamus žmones, kur prarado sąmonę, taip žmonėms sukeldami nerimą, nepatogumus, ant liudytojos L. S. dar gyvas R. S. tiesiog užgriuvo ir tai liudytoją sukrėtė, iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos darbuotojams R. S. prarado sąmonę, jis stipriai kraujavo, kas sukėlė įvykio vietoje buvusių asmenų išgąstį, be to, liudytojos N. K. parodė, jog ji ir jos trys draugės jautėsi nesaugios, bijojo pačios tapti fizinio smurto aukomis, todėl teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, tvirtina, kad kaltinamųjų veiksmais tuo pačiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Visiškai pagrįstai kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nukentėjusioji O. S. pareiškė turtinės žalos 2878,24 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 49-71, 7 tomas), kurį sudaro laidojimo išlaidos, kapavietės sutvarkymo išlaidos bei išlaidos vaistams 21,85 euras. Pašė civilinį ieškinį priteisti iš kaltinamojo T. S.. Pagal nukentėjusios pateiktus dokumentus ir paaiškinimus matyti, jog sūnaus R. S. laidotuvėms ji išleido 1 476,48 eurų (5098 Lt), o taip pat patyrė 1401,76 eurų (4840 Lt) (b. l. 71, 175, 7 tomas) išlaidų kapavietės sutvarkymui. Nukentėjusioji nurodė, kad dalis išlaidų buvo kompensuota, t. y. išmokėta 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa, tačiau iš prašomos priteisti turtinės žalos šios sumos neišskaičiavo ir civilinio ieškinio išmokėtos pašalpos suma nemažina. Nukentėjusios O. S. pateikti rašytiniai dokumentai nurodo, kad O. S. už laidojimo reikmenis sumokėjo 2668 Lt ir 2430 Lt ir tai sudaro 1476, 48 eurų sumą (5098 Lt), taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, jog O. S. nuo 2014-01-30 registruota VšĮ (duomenys neskelbtini), jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, skirtas medikamentinis gydymas (b. l. 55, 7 tomas). Teismui pateikti receptų išrašai ir kvitų čekiai pagrindžia nukentėjusios O. S. reikalavimą priteisti jos turėtas 21,85 eurų (75,44 Lt) išlaidas vaistams pirkti (b. l. 56-70, 7 tomas).

Turtinė žala padaroma yra nusikalstama veika pažeidus asmens turtinius interesus. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis turtine žala laiko turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesiogines išlaidas) ir negautas pajamas. Deliktinės atsakomybės taikymo metu, atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 str.). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į josios atlyginimą, turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, privalo įrodyti. Nukentėjusios parodymai ir rašytiniai dokumentai pagrindžia jos patirtą turtinę žalą nurodomą civiliniame ieškinyje. Tačiau pati nukentėjusioji teigė, jog iš prašomos priteisti sumos išskaičiavo laidojimo pašalpą, nors rašytiniai dokumentai rodo, jog nukentėjusioji reikalauja priteisti tiek, kiek yra patyrusi turtinės žalos. Nukentėjusios atstovas taip pat teisme patvirtino, jog pareikštas turtinės žalos civilinis ieškinys nėra sumažintas išmokėta laidojimo pašalpa (b. l. 111, 7 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog nukentėjusios O. S. turtinės žalos 2900,09 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažinamas išmokėtos laidojimo pašalpos suma, t. y. 301,20 eurų (1040 Lt), todėl tenkinamas iš dalies ir pripažįstamas pagrįstu 2598,89 eurų sumai bei priteistinas nukentėjusiajai O. S. iš kaltinamojo T. S., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo T. S. veiksmais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. S. pareiškė 100 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 49-50, 7 tomas), prašydama žalą priteisti iš kaltinamojo T. S.. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, neteko savo sūnaus ir tai jai sukėlė ypač sunkius dvasinius išgyvenimus – susirgo depresija, apėmė nuolatinis nerimas, baimė, naudoja medikamentus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. nurodė, jog sūnus su ja gyveno ir jos santykiai su sūnumi buvo labai artimi. Dėl sūnaus netekties pablogėjo sveikata, žlugo jos lūkesčiai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. S. nužudė nukentėjusios O. S. sūnų R. S.. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji O. S. patyrė moralinę žalą. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusios O. S. išgyvenimai dėl sūnaus netekties – yra ypač dideli. Bylos duomenys –visų nukentėjusiųjų parodymai nurodo, kad ryšys tarp O. S. ir sūnaus R. S. buvo artimas, nuolatinio pobūdžio, emocine prasme tvirtas, medicinos dokumentai apie O. S. susirgimus ir gydymąsi dėl patirto streso (b. l. 55, 7 tomas) patvirtina nukentėjusios O. S. parodymus, jog po sūnaus mirties jai pablogėjo sveikata. Atsižvelgiant į nukentėjusios O. S. ir kaltinamojo šeimines, materialines padėtis, į tai, jog kaltinamasis T. S. nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, į turtinės žalos dydį, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusios O. S. patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, prieinama prie išvados, jog nukentėjusios O. S. neturtinės žalos civilinis ieškinys turi būti mažinamas ir pripažintina, kad yra pagrįstas 25 000 Eur sumai ir iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiajai O. S. priteistina 25 000 Eur.

Nukentėjusieji L. S., V. S., J. S., L. S., D. S. taip pat reiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį ir jį grindė tuo, kad dėl brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi visi su broliu buvo artimi, kartu gyveno, bendravo, tarpusavio santykiai buvo labai glaudūs, kiekvienas prašydamas iš kaltinamojo T. S. priteisti po 15 000 eurų, o nukentėjusioji L. S. – 20 000 eurų (b. l. 73-74, 7 tomas). Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusioji L. S. dėl brolio mirties patyrė sveikatos sutrikimus – atsirado galvos skausmai, miego sutrikimai, skrandžio erozija (b. l. 81, 7 tomas). Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo T. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiems – seserims ir broliui - buvo padaryta neturtinė žala – jie patyrė ir šiuo metu patiria psichologinius išgyvenimus, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus.

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą tretiesiems asmenims, t. y. nukentėjusiems, teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų santykius su nukentėjusiuoju R. S. iki jos mirties. Pagal nukentėjusiųjų parodymus nustatyta, jog R. S. gyveno su motina nukentėjusiąja O. S., tačiau artimus, šiltus, nuolatinius santykius palaikė ir su kitomis seserimis, broliu. Akivaizdu, jog nukentėjusiųjų brolių ir seserų patirti psichiniai išgyvenimai turi padarinius, šeimos santykiai buvo nuoširdūs, artimi, pastovūs, todėl visiems nukentėjusiems neturtinė žala padaryta ir turi būti atlyginta. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų L. S. ir V. S. amžių, kai jos neteko brolio R. S.. Nukentėjusiajai L. S. buvo tik penkiolika metų, o V. S. - keturiolika metų. Nėra abejonių, kad jaunam žmogui, kurio asmenybė dar nėra susiformavusi, artimo šeimos nario, palaikiusio su juo glaudžius santykius, mirtis yra itin didelė netektis, sukelianti pakankamai ilgų psichologinio pobūdžio neigiamų pasekmių. Be to, teismas atsižvelgia ir į pateiką išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, kad L. S. dėl patirtos psichinės traumos po brolio mirties sutriko sveikata, ji sistemingai yra gydoma (b. l. 81, 7 tomas). Todėl vertinant šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nukentėjusioms L. S. ir V. S. turi būti priteista po 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus visus jau paminėtus bylos duomenis, reiškiamas neturtinės žalos civilinio ieškinio dydis kitiems nukentėjusiems J. S., L. S., D. S. turi būti mažinamas ir yra pagrįstas 5 000 Eur dydžio kiekvienam nukentėjusiajam. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiems L. S., V. S. priteistina po 8 000 Eur, o nukentėjusiems J. S., L. S., D. S. priteistina po 5000 Eur.

Nukentėjusysis L. B. pareiškė 2 500 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 84-85, 7 tomas) bei prašė jį priteisti iš kaltinamojo T. S.. Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis L. B. motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo T. S. neteisėtų veiksmų patyrė kojos ir rankos sužalojimus, kentė fizinį skausmą, išgąstį, teko ilgai gydytis, iki šiol jaučia kojos skausmus, dėl raumenų sužalojimo koja yra silpnesnė, užtirpusi pėdos dalis. Papildomai teismui teikė Išrašus iš medicininių dokumentų apie patirtus sužalojimus, gydymosi trukmę nuo 2014-01-01 iki 2014-03-21, taip pat išrašus apie liekamuosius reiškinius po kairės pusės nervo pažeidimo – kairės blauzdos raumenų atropija, lengva kairės pėdos parezė, o taip pat tebesitęsiantį gydymą (b. l. 177-178, 7 tomas). Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo T. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam L. B. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, ilgalaikius nepatogumus, rūpestį kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą, teko pakeisti asmeninį gyvenimą – gydėsi patirtus sužalojimus, kas L. B. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į kaltinamojo T. S. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo materialines bei šeimynines padėtis, į nusikaltimo pasekmes, į tai, jog turtinės žalos civilinio ieškinys pareikštas nebuvo, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiojo L. B. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad L. B. civilinis ieškinys yra pagrįstas 500 Eur sumai ir iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiajam priteistina 500 Eur. Teismas, mažindamas neturtinės žalos civilinį ieškinį, atsižvelgia į tai, jog L. B. nesulaikė I. T. ir kitų nuo vykimo aiškintis santykių, neatsisakė pats ten vykti, o priešingai ir nukentėjusysis L. B. dalyvavo muštynėse.

Nukentėjusysis T. B. pareiškė 3 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 86-87, 7 tomas) bei prašė jį priteisti iš kaltinamojo T. S.. Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis T. B. motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo T. S. neteisėtų veiksmų patyrė kojos ir krūtinės sužalojimus, kentė fizinį skausmą, išgąstį, teko ilgai gydytis, iki šiol jaučia kojos užtirpimą. Papildomai teikė Išrašą iš medicininių dokumentų apie nustatytus sužalojimus ir gydymosi nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 trukmę bei rekomendaciją atlikti nosies pertvaros korekciją (b. l. 176, 7 tomas). Taip pat T. B. nurodė, jog neturtinę žalą sudaro ir išgyvenimai dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo peilio smūgiu į krūtinę būti nužudytas kaip jo draugas R. S., dėl kaltinamojo T. S. nusikalstamų veiksmų sutriko bendra psichologinė būklė, atsirado baimė ir nerimas. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo T. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam T. B. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, ilgalaikius nepatogumus, rūpestį kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą, teko pakeisti asmeninį gyvenimą – gydėsi patirtus sužalojimus, kas T. B. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į kaltinamojo T. S. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo materialines bei šeimynines padėtis, į nusikaltimo pasekmes, į tai, jog turtinės žalos civilinio ieškinys pareikštas nebuvo, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiojo T. B. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad T. B. civilinis ieškinys yra pagrįstas 500 Eur sumai ir iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiajam priteistina 500 Eur. Teismas, mažindamas neturtinės žalos civilinį ieškinį, vertina tai, jog jis nesulaikė I. T. ir kitų nuo vykimo aiškintis santykių, neatsisakė pats ten vykti, o priešingai ir pats nukentėjusysis T. B. dalyvavo muštynėse.

Civilinis ieškovas - (duomenys neskelbtini) - baudžiamojoje byloje pareiškė 1548,59 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 110-118, 6 tomas). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų L. B. ir T. B. atžvilgiu bei R. S. atžvilgiu. Dėl patirtų sužalojimų L. B., T. B. ir R. S. buvo pristatytas VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jie buvo teikiama medicininė pagalba ir (duomenys neskelbtini) dėl to turėjo išlaidų. Byloje esantys dokumentai nurodo, jog nukentėjusiems tiek L. B. ir T. B., tiek R. S. buvo suteikta medicininė pagalba dėl padarytų pjautinių - durtinių sužalojimų (b. l. 113-115, 6 tomas), o T. B. ir dėl sulaužytos nosies. Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 113-115, 6 tomas) matyti, kad už suteiktas medicinines paslaugas (duomenys neskelbtini) sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 1548,59 Eur. Teismui pateikti dokumentai rodo, jo D. Š. atlygino 228,78 litus (66,26 Eur) valstybinei ligonių kasai už T. B. gydymą (b. l. 25, 8 tomas), t. y. pilnai atlyginta padaryta žala ligonių kasai už T. B. gydymą. (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiems padarytus sužalojimus, į tai, jog patirta žala dėl T. B. gydymo atlyginta pilnai, šia suma civilinis ieškinys mažinamas, ir neatlyginta civilinio ieškinio dalis – 1482,33 Eur - pilnai priteistina tik iš kaltinamojo T. S. (duomenys neskelbtini), kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo T. S. veika.

Dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje,

Kaltinamasis T. S. dėl šio kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, jog policijos pareigūnai jo kambaryje stalčiuje rado šovinius, kuriuos jis buvo radęs prie šaudyklos. Laikė šovinius gal metus, juos buvo pamiršęs, laikė be tikslo.

Liudytojas G. S. parodė, jog nežino, iš kur pas sūnų atsirado šoviniai. Jei būtų žinojęs apie mažo kalibro šovinius, būtų išmetęs. Kieno šoviniai buvo, negali pasakyti. Su sūnumi neteko apie tai kalbėti. Žino, kad sūnus anksčiau buvo teistas už medžioklinio šautuvo laikymą.

Iš 2014 m. sausio 22 d. kratos protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu paimta fotoaparato atminties kortelė „XD –Picture card“, pilkos spalvos plastikinė dėžutė su 7 šoviniais, pilkos spalvos dėkliukas su 50 vnt. šovinių, stacionarus kompiuteris HP (b. l. 124, 2 tomas).

Iš 2014-02-24 Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateikti penkiasdešimt septyni vienos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent penkiasdešimt šovinių yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (.22Short), žiedinio įskėlimo šoviniai ir septyni yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (.22LR), žiedinio įskėlimo šoviniai. Šie šoviniai skirti įvairiems graižtviniams ginklams: pistoletams (WALTHER mod. PP, WALTHER mod. PPK, V/ALTHER „Olympia-Pistole“, COLT mod. „ACE“ COLT mod. „Woodsman“, Margolino konstrukcijos, Bliumo konstrukcijos, P-3, Toz-35M, MCU, STAR mod. FR, HK-4, „HAFDASA“, BERETTA M-87BB, „ZARAGOSA“, TREJO Tipo RAFAGA, ASTRA mod. 7000, SIG-SAUER P-230 ir kt.), revolveriams (HEYM, ARMINIUS HV3, ARMINIUS HV5, Rohm RG-10, Rohm RG-lOC, REC P-15, EM-GE 220KS, EM-GE 223, M-S, SAUER 2/59, „Sheriff“, „FOX“, ROSSI mod. 43, ROSSI mod. 70, MENDOSA, ASTRA REGENT ir kt.), šautuvams bei karabinams (Biatlon-7-2, Toz-8, Toz-8m, Toz-Il, Toz-12, Toz-16, Toz-17, Toz-18, Toz-21, Toz-29, Toz-78, Toz-35, Sport, Ural, JW-15A, (duomenys neskelbtini) Marlin, SQUIRES BINGHAM MODEL 20 ir kt.), medžiokliniams kombinuotiems šautuvams (Toz-34, Iž-56-1 (Belka-1), Iž-56-3 (Belka-3), IžK-4 ir kt.). Remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra priskiriami šaudmenims, skirtiems šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. Šoviniai šaudymui tinkami. (b.l. 141-143, 3 tomas).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo T. S. kaltė įrodyta kaltinamojo T. S. parodymais, liudytojo G. S. parodymais, rašytiniais įrodymais ir jo padaryta veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai disponavo šaudmenimis – neturėdamas leidimo įsigijo 57 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo pramoninės gamybos šovinius, tinkamus šaudyti įvairiais B ir C kategorijos graižtviniais ginklais, kuriuos laikė gyvenamajame name.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų J. M., M. G. D. Š. atsakomybę dėl visų nusikaltimų atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, o D. Š. atsakomybę lengvina dar ir ta aplinkybę, jog jis atlygino žalą valstybinei ligonių kasai.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę dėl veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose sunkina tai, jog jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo T. S. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio (veika prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)) sunkina dar ir tai, jog jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamojo T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nėra.

Kaltinamųjų J. M., M. G. ir D. Š. atsakomybę dėl visų veikų sunkina tai, jog jie nusikalto, apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, jog nusikalto, veikdami bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę T. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 253 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų, o veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – T. S. tyčiniais veiksmais nužudytas jaunas žmogus. Kaltinamasis T. S. nusikalto būdamas teistu, per laisvės atėmimo bausmės skirtos už apysunkį nusikaltimą vykdymo atidėjimo laikotarpį (b. l. 4-19, 5 tomas), baustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 20-23, 5 tomas). Bylos duomenys nurodo, jog nepraėjus nė pusmečiui po 2013-06-21 nuosprendžio paskelbimo, jis padarė naujus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas, kaip jau paminėta, yra labai sunkus nusikaltimas. Tai rodo, kad dėl ankstesnių nusikalstamų veikų ir jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių T. S. teigiamų išvadų nepadarė, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tikslo nepasiekė, T. S. padarė daug sunkesnes nusikalstamas veikas. Kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai – nors jis iki suėmimo dirbo (b. l. 24, 5 tomas), tačiau darbdavių charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 45, 5 tomas), psichikos sveikatos centre registruotas (b. l. 26, 5 tomas), skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l 31, 5 tomas). Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta chrakteristika nurodo, jog šiame izoliatoriuje T. S. pirmą kartą atvyko 2014-12-29, prie esamos tvarkos adaptavosi greitai, su administracijos darbuotojai yra gan mandagus, taktiškas, tvarkingas, vengiantis konfliktų, tačiau stokojantis sau kritiško požiūrio, ne itin linkęs laikytis Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimų bei įstaigoje nustatytos tvarkos, drausmine tvarka baustas septynis kartus – už dienotvarkės pažeidimus, už bendravimą su kitose kamerose laikomais asmnimis, už telefono, jo dalių arba priedų turėjimą (b. l. 51, 5 tomas, 149-150, 163-164, 6 tomas, 96-97, 7 tomas). Šios aplinkybės taip pat rodo, jog T. S. net ir, būdamas izoliuotas, yra linkęs pažeidinėti taisykles ir tai T. S. charakterizuoja kaip asmenį linkusį ignoruoti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, viso proceso metu nei pats, nei per artimuosius nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nukentėjusiems nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nė vieno iš didelę neturtinę žalą patyrusių nukentėjusiųjų Strazdų, taip pat neatsiprašė ir nukentėjusiųjų B., nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę tik sunkina nustatytos ir anksčiau paminėtos aplinkybės ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam T. S. už visus nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė. Ir nors yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau laisvės atėmimo trukmė už visas veikas nustatytina artima, tačiau mažesnė nei vidurkis, kadangi kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, patys nukentėjusieji dalyvavo konflikte, ir teismo išvada - tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę M. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis M. G. nusikalto pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 44, 4 tomas), baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (b. l. 49, 4 tomas). Kaltinamasis charakterizuojamas gerai - jis dirba ir darbdavių vertinamas kaip darbštus, tvarkingas, sąžiningas, pareigingas, draugiškas, nekofliktiškas žmogus, drauminių nuobaudų neturintis (b. l. 47, 50, 4 tomas), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas, kaip asmuo kurio elgesiu nusiskundimų nėra (b. l. 48, 4 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 51, 4 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, atsakomybę lengvina viena ir sunkina dvi aplinkybės ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam M. G. už apysunkį nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimą - arešto bausmė. Skirtinų arešto ir laisvės atėmimo bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis, kadangi kaltinamasis yra M. G. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą ir teismo išvada ta, kad tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis J. M. nusikalto pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 105, 4 tomas), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei girto pasirodymą ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (b. l. 107-108, 4 tomas). Kaltinamasis charakterizuojamas gerai – šiuo metu mokosi ir dirba, darbdavių charakterizuojamas gerai (b. l. 102, 112, 4 tomas), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai – mandagus, paslaugus, nusiskundimų dėl jo elgesio nėra (b. l. 106, 4 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l.114, 4 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, atsakomybę lengvina viena ir sunkina dvi aplinkybės ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam J. M. už apysunkį nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimą - arešto bausmė. Skirtinų arešto ir laisvės atėmimo bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis, kadangi kaltinamasis yra J. M. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą ir teismo išvada ta, kad tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę D. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis D. Š. nusikalto pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 151, 4 tomas), baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą ir girto pasirodymą viešosiose vietose (b.l. 160-161, 4 tomas). Kaltinamasis D. Š. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai – kaip paslaugus, mandagus, nusiskundimų dėl jo elgesio nėra (b. l. 155, 4 tomas), taip pat buvusios mokymo įstaigos klasės auklėtojos charakterizuojamas gerai (b. l. 21, 8 tomas), dabartinės mokymo įstaigos pedagogų charakterizuojamas kaip laiku atliekantis savarankiškus darbus ir kontrolines užduotis (b. l. 22, 8 tomas), nuo 2015-06-12 iki 2015-10-02 D. Š. dirbo (b. l. 23, 8 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 158-159, 4 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, proceso metu ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą už T. B. gydymą – 66,26 Eur (b. l. 25, 8 tomas) ir dėl šios priežasties jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, tačiau atsakomybę sunkina taip pat dvi aplinkybės, bei prieina prie išvados, kad kaltinamajam D. Š. už apysunkį nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimą - arešto bausmė. Skirtinų arešto ir laisvės atėmimo bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis, kadangi kaltinamasis D. Š. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, ir teismo išvada ta, kad tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Tos aplinkybės, jog D. Š. buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis, anksčiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, nusikalto, esant net dviems sunkinančioms aplinkybėms, rodo, kad D. Š. nusikalto neatsitiktinai ir todėl turi būti nubaustas, nes tik bausmė pasieks BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus ir laidavimo institutas jam netaikytinas.

Tos aplinkybės, jog kaltinamieji J. M., M. G., D. Š. arba dirba, arba mokosi arba ir dirba, ir mokosi, jų socialiniai ryšiai yra stiprūs, tai, jog nusikalto, anksčiau būdami neteisti, leidžia teismui daryti išvadą, jog jie nėra tiek pavojingi, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, tik išimtinai skiriant jiems realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamųjų atžvilgiu paskirtos subendrintos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jų nuo visuomenės, todėl kaltinamiesiems taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant įpareigojimus, padarys kaltinamiesiems J. M., M. G. ir D. Š. pakankamą poveikį, kad jie suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti šiuos kaltinamuosius už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusioji O. S. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Nukentėjusios O. S. pateiktas kvitas patvirtina jos turėtas išlaidas (viso 434,43 Eur) (b. l. 14, 8 tomas) advokatui už patarimus, teiktas atstovavimo, dokumentų rengimo paslaugas (b.l. 13, 8 tomas).

Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusios O. S. pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja kad nukentėjusios O. S. patirtos 434,43 Eur išlaidos yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl visa apimtimi priteistinos iš T. S..

Taip pat ir nukentėjusieji L. B., T. B. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Nukentėjusiųjų L. B. ir T. B. pateikti kvitai patvirtina jų turėtas išlaidas (L. B. išlaidos – 202,73 Eur, T. B. – 202,73 Eur) (b. l. 16-17, 19-20, 8 tomas) advokatui už patarimus, teiktas atstovavimo, dokumentų rengimo paslaugas. Įvertinus baudžiamosios bylos dokumentus, tais pačiais argumentais, kaip ir nukentėjusios O. S. atveju, nukentėjusiųjų L. B. ir T. B. išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir daro išvadą, jog šios proeso išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš visų kaltinamųjų nukentėjusiems L. B. ir T. B..

Teismui buvo pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-49, 8 tomas), iš kurių matyti, jog nukentėjusiems O. S. ir M. J. buvo teikiama valstybės garnatuojama antrinė teisinė pagalba ir šios pagalbos išlaidos yra atitinkamai 819,06 Eur bei 772,50 Eur (viso 1591,56 Eur). Teismas pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir daro išvadą, jog šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo T. S. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (veika (duomenys neskelbtini) prie namo, adresu (duomenys neskelbtini)) ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu trylikai metų;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį (veika (duomenys neskelbtini) mieste prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir T. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendį visą paskirtą ir neatliktą bausmę ir T. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-01-03 iki 2015-12-11. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. gruodžio 11 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. M. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir J. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-01-02 iki 2014-01-14 (įskaitytinai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, J. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti J. M. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki pradėjus nuosrpendžio vykdymą.

D. Š. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-01-02 iki 2014-01-11 (įskaitytinai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, D. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti D. Š. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar tęsti mokslą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki pradėjus nuosrpendžio vykdymą.

M. G. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-01-02 iki 2014-01-10 (įskaitytinai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, M. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti M. G. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Nukentėjusios O. S. turtinės žalos 2878,24 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. nukentėjusiajai O. S. 2598,89 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. S. neturtinės žalos 100 000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. nukentėjusiajai O. S. 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios L. S. neturtinės žalos 20 000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. nukentėjusiajai L. S. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios V. S. neturtinės žalos 15 000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. nukentėjusiajai V. S. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų J. S., L. S., D. S. neturtinės žalos civilinius ieškinius po 15 000 Eur tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. po 5 000 Eur nukentėjusiems J. S., L. S., D. S. neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. B. neturtinės žalos 2 500 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. priteisti nukentėjusiajam L. B. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. B. neturtinės žalos 3 000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. S. nukentėjusiajam T. B. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinės ligonių kasos – turtinės žalos 1548,59 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. S. priteisti 1482,33 Eur (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš T. S. nukentėjusiajai O. S. 434,43 Eur jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš T. S., M. G., J. M., D. Š. po 50,68 Eur nukentėjusiajam L. B. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš T. S., M. G., J. M., D. Š. po 50,68 Eur nukentėjusiajam T. B. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš T. S. valstybei 1591,56 Eur išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus:

R. S. striukę, bliuzoną, sportines kelnes, batus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini); L. B. striukę, džinsines kelnes, megztinį, marškinius, batus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), Biologinius pėdsakus (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), medinę lazdą (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje; peilį, saugomą prie baudžiamosios bylos, sunaikinti;

T. B. striukę, džinsines kelnes, megztinį, batus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti T. B.;

M. G. striukę, kelnes, megztinį, batus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti M. G.;

J. M. striukę, kelnes, batus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti J. M.;

D. Š. striukę, kelnes, batus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos kepurę „Adidas“ saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti D. Š.;

T. S. striukę, kelnes, batus, džemperį saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti T. S.;

Guminį kilimėlį, paimtą iš M. A. automobilio, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio dalyje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti M. A.;

44 vienetus šovinių, saugomų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus prie baužiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėSigitas BagdonavičiusBronė Vidzėnienė