Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad jo tėvas S. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini), dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje lentpjūvės viršininku. Apie (duomenys neskelbtini) m. tėvas išprašė iš kolūkio valdybos pirmininko leisti pasistatyti netoliese nuo lentpjūvės ūkinį pastatą ir viralinę. Tais pačiais metais tėvas pasistatė ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ūkiniame pastate tėvas laikė gyvulius, viralinėje ruošdavo pašarus, kartais miegodavo. Iki pat savo mirties tėvas pastatus valdė ir tvarkė be jokių trukdžių, atvirai ir teisėtai. Nežino, kodėl tėvas savo pastatų neįteisino. Valstybės įmonė Registrų centras atsisakė įregistruoti pastatus viešame registre, kadangi neturi pastatų įgijimo nuosavybės dokumentų. Tėvas pastatus valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, todėl, mano, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į pastatus.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2022 m. gruodžio 19 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 20 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

(duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. Ž. priėmė savo tėvo S. Ž. palikimą. Iš valstybės įmonės Registrų centro sprendimo matyti, kad A. Ž. prašymas atmestas, atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir valstybės įmonės Registrų centro informacijos matyti, kad ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o viralinei, esančiai (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į juos neįregistruotos.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvas S. Ž. daug metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje lentpjūvės viršininku, apie (duomenys neskelbtini) m. tėvas išprašė iš kolūkio valdybos pirmininko leisti pasistatyti netoliese nuo lentpjūvės ūkinį pastatą ir viralinę, jam buvo išskirtas 50 arų žemės sklypą statiniams statyti. Ūkiniame pastate tėvas laikė gyvulius, viralinėje ruošdavo pašarus, kartais miegodavo ir iki pat savo mirties tėvas pastatus valdė ir tvarkė be jokių trukdžių, atvirai ir teisėtai.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjo tėvas S. Ž. kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ išskirtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasistatė ūkinį pastatą ir viralinę, t. y. juos įgijo teisėtai, jais nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai naudojosi, juos valdė iki pat mirties, tačiau nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus neįregistravo. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Ž. po (duomenys neskelbtini) viešame registre šių nekilnojamųjų daiktų valdymo nebuvo įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėjo tėvas S. Ž. ūkinį pastatą ir viralinę būtų valdęs neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į jo valdomas patalpas, t. y. būtų valdęs ne kaip savo. Iš pareiškėjo pareiškime ir pareiškimo rašytinių įrodymų matyti, kad S. Ž. pasistatė pats ūkinį pastatą ir viralinę ir jais naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) m. iki pat mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėjo A. Ž. tėvas S. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjamoje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise priklausė ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.