- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-861-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68032-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. (S. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. LK-163 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 16 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 3 mėnesiai 25 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. LK-163 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai. Ji pažeidžia nuteistojo teisėtus lūkesčius, todėl turi būti panaikinta.
5.2. Pažymima, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti prokuroro atsiliepimo argumentai, tačiau teismas nepasisakė, ar jais vadovaujasi. Pagal konstitucinę doktriną baigiamasis teismo aktas privalo būti aiškus, jame negali būti nutylėtų argumentų. Teismų praktikoje pažymima, jog spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas neturi vadovautis prokuroro atsiliepime išdėstyta nuomone.
5.3. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio 1 dalimi, kadangi joje nėra nieko pasisakyta apie lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, juolab, kad nuteistiesiems taikomos pataisos priemonės neturi absoliučiai jokio loginio ryšio su lygtinio paleidimo institutu.
5.4. Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismo teiginiai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, bet ir į jo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, nuteistojo asmenybę ir teistumų skaičių, nepagrįsti. Pasak nuteistojo, sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima Komisija, o teismas tik patikrina šio sprendimo teisėtumą. Nuteistojo veikos pavojingumas, pobūdis, jo asmenybė ir teistumų skaičius jau buvo įvertinti, skiriant nuteistajam bausmę, o pakartotinis jų vertinimas pažeidžia non bis in idem principą. Be to, teistumams išnykus, nuteistasis skundžiamoje nutartyje nepagrįstai įvardijamas teistu.
5.5. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vertindamas byloje esančią socialinio tyrimo išvadą, priėjo prie tuščiažodžiavimo ir demagogijos. Įvertinus tai, kad lygtinis paleidimas taikomas ir asmenims, kuriems nustatoma aukštesnė nei nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lygtinio paleidimo netaikymas S. S. atvirai diskriminuoja bei pažeidžia privalomą Europos Tarybos rekomendaciją Rec(2003)22, kurioje nurodyta, jog lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems, atitinkantiems minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis S. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip vieną trečiąją paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, S. S. nustatoma vidutinė – 66 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. sumažėjo nuo 71 balo. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (26 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju S. S. nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimo, kuriuo pažeidžiamos dvi įstatymo saugomos vertybės – nuosavybė ir asmens sveikata, padarymą. Šią veiką jis padarė neišvykus teistumui, būdamas septynis kartus teistas. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis praeityje teistas ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, BK 97 straipsnio nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių nuteistojo teistumų skaičius, tai, kad jam jau keturis kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo bei vieną kartą – bausmės vykdymo atidėjimo institutas, dalį kurių jis buvo pažeidęs, nesulaikė S. S. nuo nusikaltimų darymo, taip pat tai, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
11. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą, o tai bendrojo non bis in idem principo nepažeidžia. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
12. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar buvo vertinami prokuroro atsiliepime nurodyti argumentai. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pats nuteistasis, atsiliepime išreiškiama prokuroro pozicija teismo sprendimo nesaisto. Iš nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas išsamiai įvertino tiek Komisijos nutarimo pagrįstumą, tiek nuteistojo asmens byloje pateiktus lygtinio paleidimo klausimui reikšmingus dokumentus, išdėstydamas atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus, todėl pagrindo spręsti, jog skundžiamo procesinio sprendimo motyvai neaiškūs ir nepagrįsti, nėra.
13. Nors nuteistasis ginčija apylinkės teismo argumentus dėl vadovavimosi BVK 8 straipsnio 1 dalimi, teigdamas, jog ši nuostata reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui neturi, tačiau su šiais skundo argumentais nesutiktina. Minėto įstatymo nuostata apibrėžiama, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino šioje išvadoje nurodytus duomenis, nepagrįsti.
14. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, už aktyvų jų lankymą buvo skatintas 4 kartus, o bausmę nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nebuvo baustas drausmine tvarka. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.
15. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Socialinio tyrimo išvadoje kaip vienas iš nuteistajam išskiriamų kriminogeninių veiksnių – darbo įgūdžių stoka. Nuteistasis, atvykęs bausmės atlikimui į pataisos namus, nedirbo. Jis teigia, kad oficialios darbo patirties laisvėje teturi du metus, o dirbti neatsisakytų tik už atitinkamą uždarbį, kuris turėtų būti apie 500 eurų. Atlikdamas bausmę nuteistasis buvo išlaikomas artimųjų, nesiekė užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, todėl jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Kadangi bausmę S. S. pataisos namuose atlieka dėl turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymo, o jo ankstesni teistumai susiję su analogiškų ar kitokių nusikaltimų nuosavybei darymu, ši aplinkybė vertintina itin kritiškai. Be to, siekdamas pozityvaus užimtumo, S. S. pataisos namuose nesimokė, nesiekė įgyti naujų specialybių, kurios padėtų susidoroti su galimais finansiniais sunkumais ateityje bei greičiau įsidarbinti, tuo užsitikrinant legalų pragyvenimo bei pajamų šaltinį. Todėl vien individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymas nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą nenusikalsti. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog išėjus iš pataisos namų nuteistasis įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialistu, tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis šioje bendrovėje įsidarbintų.
16. Be to, nuteistajam vis dar nustatomi ir kiti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas, impulsų kontrolės stoka. Nors ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis neturi galimybės pakeisti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, jog nuteistasis, atlikęs didžiąją dalį bausmės, išreiškia nuostatas, remiančias bendrą nusikalstamumą. jis menkina ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, mano, jog neturi kito pasirinkimo. Toks išreiškiamas nuteistojo požiūris, juolab, nesiekiant užsitikrinti legalaus pajamų šaltinio, neabejotinai sąlygoja riziką nuteistajam nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad S. S. teigimu, ar dalyvauti nusikalstamoje veikoje, sprendžia pats, save vertina labai gerai, ypač kompanijoje su panašiomis vertybėmis, o impulsyvumą (vienas nusikaltimas padarytas impulsyviai) jis vertina kaip buvimą ryžtingu. Nuteistasis supranta, kad turi tam tikrų problemų, tačiau jo vertinime yra prieštaravimų, jis negali tinkamų sprendimų būdų pritaikyti sau, ypač su emocijomis susijusiose situacijose. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.
17. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.