- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1654-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16421-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- G. M., L. M.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų G. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams G. M. ir L. M. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo A. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti teisę jam atlikti pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo pagal atsakovams ir teismui pateiktą pastato eskizą, padidinant užstatymo plotą bendro naudojimo žemės dalyje, pažymėjimas plane D, bei priteisti iš atsakovų visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1976-07-23 dovanojimo sutarties pagrindu iš M. D. Ž. įsigijo 6/25 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 6/25 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas pagal 1974-10-02 padalijimo projektą: B. V. naudojosi 217 kv. m. žemės sklypo, O. V. naudojosi 40 kv. m. žemės sklypo, M. D. Ž. naudojosi 67 kv. m. žemės sklypo, taigi jis, ieškovas, perėmė teisę naudotis 67 kv. m. žemės sklypo plotu. 2008-06-04 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įsigijo 122/576 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad rekonstravo jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, padidindamas patalpų plotą ir tūrį, ir už tai dalį jam priklausančios žemės sklypo dalies paskyrė bendram naudojimui – jo naudojamas žemės plotas sumažėjo nuo 67 kv. m. iki 39 kv. m. Kadangi priestato įregistravimo procedūrų jis nebaigė pastatęs priestatą, 2009-05-04 kreipėsi į E. K. projektavimo IĮ dėl pastato rekonstravimo projekto parengimo, techninio projekto parengimo, statybos leidimo gavimo, tačiau norint gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, reikalingas statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Trečiasis asmuo A. J. sutinka su statinio rekonstrukcija, kiti namo bendraturčiai, t. y. atsakovai, nesutinka, atsisakymo priežasčių nepaaiškina.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovo A. S. teisę atlikti pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą be atsakovų G. M. ir L. M. sutikimo, iš G. M. ir L. M. priteisė 3139 Lt bylinėjimosi išlaidų (139 Lt žyminis mokestis ir 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti) A. S. naudai. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra atlikti tik ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. 1975 m. M. D. Ž. (buvęs savininkas) parengė gelžbetoninių laiptų išorėje projektą. Pagal minėtą projektą iš namo pietų pusės išorėje buvo pastatyti gelžbetoniniai laiptai. 1976-07-23 dovanojimo sutarties pagrindu iš M. D. Ž. ieškovas įsigijo 6/25 gyvenamojo namo, 6/25 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas pagal 1974-10-02 padalijimo projektą taip: B. V. naudojosi 217 kv. m. žemės sklypo, O. V. naudojosi 40 kv. m. žemės sklypo, M. D. Ž. naudojosi 67 kv. m. žemės sklypo. Įgijęs dalį gyvenamojo namo, ieškovas atitinkamai perėmė teisę naudotis 67 kv. m. žemės sklypo plotu. 1982 m. be projekto ieškovas apšiltino verandos sienas, įrengė centrinį šildymą, taip verandą paversdamas gyvenamąja patalpa, taip pat laiptinės vietoje pristatė 2,06 kv. m. ploto tambūrą ir padidino virtuvę 4,41 kv. m. 1987-05-08 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos m. LDK VK Statybos ir architektūros valdybą dėl naujai įrengtų patalpų ir priestato įregistravimo, tačiau priestato įregistravimo procedūrų nepabaigė. Kadangi jis pasididino gyvenamąsias patalpas, tai savo žemės sklypo dalį paskyrė bendram naudojimui. Tai patvirtina 1992-09-14 žemės sklypo padalinimo projektas, kuriuo nustatyta tokia naudojimosi 589 kv. m. žemės sklypu tvarka: 39 kv. m. plotu, pažymėtu plane C, naudojasi A. S., 41 kv. m. plotu, plane pažymėtu B, naudojasi O. V. (dabar A. J.), 190 kv. m. plotu, plane pažymėtu A, naudojasi B. V. (dabar G. M. ir L. M.). Ieškovo naudojamas žemės plotas sumažėjo nuo 67 kv. m. iki 39 kv. m. 2008-06-04 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įsigijo 122/576 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, jog dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių yra iš esmės pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Rekonstruotų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Bendraturčių nesutarimai negali būti pripažinti esminiais, kadangi nuo minėtos rekonstrukcijos įgyvendinimo yra praėję 36 metai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo teisė atlikti pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos rekonstrukcijos darbų įteisinimą be atsakovų G. M. ir L. M. sutikimo nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Atsakovai G. M. ir L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą: A. S. ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad teismas neišsiaiškino faktinių aplinkybių, reikšmingų šiai bylai. Tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi pastatais tvarka, nustatytos tik idealiosios dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą. Teismas suklydo teigdamas, jog gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra atlikti tik ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Kadangi nenustatyta naudojimosi pastatais tvarka (realiosios dalys), apeliantų nuomone, tai reiškia, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra atlikti ne tik ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, bet ir visiems bendraturčiams priklausančioje dalyje. Be to, apeliantų teigimu, teismas netinkamai ištyrė aplinkybes, susijusias su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu tarp bendraturčių. Notariškai patvirtinto naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo niekada nebuvo, buvo parengti keli žemės sklypų planai, kuriuose buvo nurodyti bendraturčių naudojami žemės sklypo plotai. Paskutinį kartą naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta tik tarp dviejų bendraturčių – A. S. ir A. J.. Tai, apeliantų nuomone, reiškia, kad ne visi bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi tvarkos. Teismas vadovavosi žemės pasidalinimo planu, kuris yra nebegaliojantis. Teismas netyrė ir nenustatė, kurioje konkrečiai sklypo dalyje A. S. atliko statybos darbus ir kokią dalį žemės sklypo paskyrė bendram naudojimui. Ieškovas statybos darbus vykdė ne jam atskirai priklausančioje dalyje B, bet ir bendro naudojimo dalyje D, taip jis pasisavino ir kitiems bendraturčiams priklausančią žemės sklypo dalį, nes jo dalis, naudojama atskirai, nesumažėjo. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jam gauti specialiuosius architektūros reikalavimus iš savivaldybės užkirto kelią būtent jų, atsakovų, sutikimo nebuvimas. Ne dėl jų kaltės ieškovas negavo specialiųjų architektūros reikalavimų, o dėl to, kad jis visaip stengėsi išvengti parengto projekto derinimo su jais. Tad ieškovo teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, todėl bet kokie ieškovo neteisėti veiksmai užtraukia atsakomybę ir bendraturčiams, todėl jie, atsakovai, turi teisę nesutikti su teisės pažeidimais. Jie nesutiko, kad būtų pažeistas mažiausias 3 metrų atstumas nuo gretimo sklypo ribos, nes tai pažeidžia gretimo sklypo savininkų interesus. Teismas, leisdamas įteisinti savavališkas statybas, suteikė teisę ieškovui pasididinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir neteisėtai atėmė galimybę jiems, atsakovams, pasinaudoti CK 4.77 str. 2 d. nuostatomis ir pasididinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas visiškai pakeitė ieškinio dalyką – pripažino ieškovui teisę atlikti bet kokius statybos rekonstrukcijos darbus be jų, atsakovų, sutikimo. Taip teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Apeliantų nuomone, teismas, vadovaudamasis CK 4.75 str. l d., turėjo pasisakyti, kad esant tarp bendraturčių nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, kol ši tvarka nebus nustatyta, tol nebus galima nuspręsti, kurio bendraturčio dalyje buvo atlikta rekonstrukcija ir ant kurios bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies buvo savavališkai pastatytas pastatas ar pastato dalis, todėl neįmanoma nustatyti, teisėtai, ar neteisėtai kiti bendraturčiai atsisakė duoti sutikimus savavališkos statybos įteisinimui, ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo patyrę 868 Lt bylinėjimosi išlaidų: už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 726 Lt, žyminio mokesčio sumokėjo 142 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas A. S. atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą, priteisti iš atsakovų turėtas 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad rekonstrukcija yra atlikta iki 1992 m. ir daugiau jokių statybos darbų nevyko, o E. K. projektavimo IĮ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) eskizas parengtas pagal esamą padėtį, t. y. ateityje pagal minėtą eskizą nebus atliekami jokie nauji rekonstrukcijos ar statybos darbai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai, jei rekonstrukcijos darbai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovai atsisakymo duoti sutikimą motyvus ne kartą keitė, teikė skirtingas pozicijas dėl jų interesų pažeidimo, jų motyvuotai nepagrindė, nenurodė faktų, kodėl šis rekonstrukcijos projektas pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcijos įteisinimas pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas. Teismui pripažinus jo, ieškovo, teisę atlikti pastato statybos rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą be atsakovų sutikimo, nepažeista atsakovų nuosavybės teisė į planuojamą užstatyti bendrai naudojamą sklypo dalį, nes byloje nespręstas reikalavimas dėl atsakovams priklausančios ir užstatomos dalies kompensavimo, jiems tokio reikalavimo byloje nepareiškus. Susitarimo tarp bendraturčių nepaviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio, kai asmuo, kuris vėliau įgyja dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, laikosi iš tokio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sąlygas pripažįsta, naudojimosi daiktu tvarka, nors ir neišviešinta įstatymo nustatyta tvarka, tokiu atveju privaloma ir naujajam savininkui. Jis, turėdamas bendraturčių B. V. ir O. V. sutikimą, padidino namo plotą, todėl pasikeitė namo bendraturčių turimos nuosavybės teisės dalys, po B. V. ir A. V. mirties 2010-01-05 jų teises ir pareigas perėmė atsakovai. Atsakovų argumentas, jog jis nepateikė teismui įrodymų, kas užkirto kelią pateikti prašymą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, yra visiškai nepagrįstas. Statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki pašymo pateikimo specialiesiems architektūros reikalavimams gauti. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nagrinėjamoje byloje viršijo savo kompetenciją, yra nepagrįstas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, jas pripažindamas, toks teisių gynimo būdas nustatytas CK 1.138 str. 1 d., šis teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju taikytas kartu su teisių gynimo būdais, nustatytais teisės normose, reguliuojančiose konkretų teisinį santykį. Nepagrįstas bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai reiškia kito bendraturčio teisės į statybą ginčijimą. Ieškinio reikalavimo esmę sudaro prašymas apginti pažeistą teisę į statybą. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymas, pripažįstant teisę atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo, nereiškia ieškinio reikalavimų pakeitimo.
Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimu prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą, nurodo, kad nei vieno bendraturčio teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti dėl ieškovo atliktos namo rekonstrukcijos, jos motina O. V. ir B. V. (bendraturtės) davė A. S. sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Kadangi dalis priestato buvo pastatyta ant bendro naudojimo žemės, A. S. kompensavo bendraturčiams natūra pagal visų bendraturčių susitarimą, šio susitarimo pagrindu buvo pasirašytas 1992-09-14 žemės sklypo padalinimo projektas. A. J. nuomone, atsakovų nesutikimas yra kerštas ieškovui dėl jų asmeninių nesutarimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių yra iš esmės pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą atlikti pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą yra nepagrįstas. Patys apeliantai klaidingai interpretuoja bylos aplinkybes, daro subjektyvias, bylos medžiaga nepagrįstas ir realios situacijos neatitinkančias išvadas.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.).
Nagrinėjamoje byloje bendraturčių ginčas kilo ieškovui šalinant savavališkos statybos padarinius. Jų šalinimo tvarka reglamentuojama Statybos įstatymo 28 str. Šio straipsnio 2–5 d. nustatyta, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikalavus iš statytojo (užsakovo) pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinį arba išardant savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, šis turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl tokio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jis turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 str. 92 d., 23 str. 1 d. 2 p.). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 str. 8 d. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p.). Teismui pripažinus, kad ieškovas be atsakovų sutikimo turi teisę įteisinti savavališkai atliktus remonto ir rekonstrukcijos darbus, jis įgijo galimybę atlikti kitus veiksmus, būtinus siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio gavimas yra pagrindas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija sutinka, kad bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu. Teisėjų kolegija, sutikdama su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir į jas atsižvelgdama, taip pat atsižvelgdama į anksčiau aptartus bendraturčių nesutikimui keliamus reikalavimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neabejotinai turėjo pagrindą pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu kitam bendraturčiui įgyvendinti teisę į statybą. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į praėjusį laikotarpį nuo rekonstrukcijos darbų atlikimo (jie atlikti iki 1992 m.).
Visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas visiškai pakeitė ieškinio dalyką – pripažino ieškovui teisę atlikti bet kokius statybos rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, taip peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Iš rezoliucinės skundžiamo sprendimo dalies matyti, kad teismas pripažino ieškovo A. S. teisę atlikti pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą be atsakovų sutikimo, o ne atlikti bet kokius statybos rekonstrukcijos darbus.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 1500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 p. nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 p. nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 850 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1275 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui A. S. iš atsakovų G. M. ir L. M. priteisti 1275 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.