- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- T-62-503/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus teikimą dėl nuteistajam A. M., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lukiškių TI-K administracijos vadovas teikime nurodė, kas A. M. nuteistas 2008-08-01 Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo 1 (1) dalį (sąmokslas turėti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, siekiant sukelti pavojų gyvybei) bei 1968 m. Įstatymo dėl šaunamųjų ginklų 5 (1) (draudžiamo ginklo turėjimas) – bendrai dvylikai metų laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjęs. Bausmės pradžia – 2008-08-01, o pabaiga 2019-07-16, įskaitant 381 dieną kardomojo kalinimo.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atstovas prašo A. M. nustatyti laisvės atėmimo bausmę pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos BK straipsnius bei nustatyti pataisos įstaigos rūšį, kadangi jis pagal 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją perduotas iš Jungtinės Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Vadovaujantis 1983 m. Europos konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, (toliau – Konvencija), A. M. perduotas iš Jungtinės Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Pagal šios Konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, nuteistajam būtina nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK atitinkamus straipsnius bei, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 362, 365 straipsniais, nustatyti pataisos įstaigos rūšį.
Pagal Konvenciją, kurios pagrindu A. M. perduotas į Lietuvą vykdyti bausmę, paskirtą Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsniu, A. M. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei bausmių vykdymo kodekso nuostatos, o taip pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis A. M. perduotas Lietuvai, reikalavimai.
Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios instancijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais. Konvencijos 10 ir 11 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Šios Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto bausmės maksimumo. Analogiškos normos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 1 dalyje.
Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo nuosprendžiais nustatytos tokios nusikalstamų veikų, už kurias A. M. 2008-08-01 nuteistas bendrai 12 metų laisvės atėmimo bausme, aplinkybės:
pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo (c. 45) pagrindinės dalies 1 dalį „Suokalbis turėti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis siekiant sukelti pavojų gyvybei“, A. M. nuteistas už tai, kad jis su M. A., K. A., A. S., P. W. tarp 2006-01-01 ir 2007-11-01 dalyvavo sąmoksle tarpusavyje ir taip pat su M. C. P. bei kitais nežinomais asmenimis turėti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, šiuo siekdami, kad kitam asmeniui būtų sudaryta galimybė sukelti pavojų gyvybei, bei
pagal Jungtinės Karalystės 1968 m. Įstatymo dėl šaunamųjų ginklų (c. 27) pagrindinės dalies 1 dalį „Ginklų ir šaudmenų turėjimas, laikymas ir platinimas; Nusikaltimų prevencijos ir visuomenės apsaugojimo priemonės“, 1 – ą versiją „Šaunamųjų ginklų turėjimas ketinant sužeisti“, A. M. nuteistas už tai, kad jis ir E. M. 2007-07-15 turėjo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, konkrečiai trylika savitaisių pistoletų, dvylika duslintuvų ir šimtą septyniasdešimt tris 9 mm kalibro šaudmenis, šiuo siekiant, kad kitam asmeniui būtų sudaryta galimybė sukelti pavojų gyvybei.
Ši A. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį.
Tiek Konvencijos, tiek Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsnio 2 dalies nuostatos su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimais įpareigoja suderinti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo (c. 45) pagrindinės dalies 1 dalį ir 1968 m. Įstatymo dėl šaunamųjų ginklų (c. 27) pagrindinės dalies 1 dalies 1 versiją, Jungtinės Karalystės Karališkasis Mančesterio teismas 2008-08-01 A. M. paskyrė bendrai 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ši A. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – 8 metai. Kadangi Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė yra didesnė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba, ji, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, sumažinama iki įstatyme numatyto bausmės maksimumo, tai yra, iki 8 metų laisvės atėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines aplinkybes, nuteistajam A. M. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 365 straipsniais, teismas,-
nutarė:
suderinti A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę pagal Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo 2008-08-01 nuosprendį ir nuteistą pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo (c. 45) pagrindinės dalies 1 dalį ir 1968 m. Įstatymo dėl šaunamųjų ginklų (c. 27) pagrindinės dalies 1 dalies 1 versiją laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų laisvės atėmimo bausme su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalimi ir 253 straipsnio 2 dalimi ir A. M. nustatyti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo 2008-08-01. Į A. M. bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą suėmime, t.y. 381 dieną kardomojo kalinimo.
Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.