- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-896-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas, Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- R. M.
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-896/2010
2.4.6., 2.4.7.
2010 m. rugsejo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Alvyros Onos Kvaraciejutes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui, gynejui adv. Mindaugui Paukštei, nuteistajam V. K., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisves atemimu šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisves atemimu aštuoniems menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir V. K. galutine subendrinta bausme paskirta – laisves atemimas aštuoniems menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. K. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams šešiems menesiams, ipareigojant ji per atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš V. K. nukentejusiojo R. M. naudai priteista 2000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Iš V. K. Valstybines ligoniu kasos naudai priteista 313,37 Lt už R. M. gydyma.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. K. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizini smurta pasipriešino valstybes tarnautojui ir nesunkiai sutrikde jo sveikata, o butent: 2009-06-13 apie 19.05 val., Vilniuje, Salininku g. 131, prie autobusu žiedo, automobiliu stovejimo aikšteleje, nenoredamas vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patruliu rinktines vyresniojo patrulio R. M. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patruliu rinktines patrulio F. F. teisetu reikalavimu, pasipriešino, t.y. užpuole R. M., sparde kojomis R. M., sudave viena smugi koja R. M. i ranka, bei tokiais veiksmais padare R. M. poodine kraujosruva kaireje plaštakoje su V-o piršto 1-o pirštikaulio lužiu, taip ji sužalojo, del ko R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui, po ko siekdamas išvengti sulaikymo pradejo begti, taciau buvo sulaikytas policijos pareigunu. Šiais veiksmais V. K. padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendi ir sušvelninti jam paskirta bausme.
Apeliantas mano, jog teismas paskyre aiškiai per griežta bausme, nes neatsižvelge i visas bylos aplinkybes. Nuteistojo teigimu, teismas nepagristai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino padares jam inkriminuotas veikas ir del ju gailisi. Nurodo, kad ivykio metu buvo sužalotas R. F. pirštas, taciau nepamena, jog butu prisidejes prie R. M. sužalojimo. Teigia, kad pareiguno sveikata jis sutrikde atsitiktinai, po to kai pareigunai jam i akis 3 kartus papurške duju ir bande sulaikyti kaip tik tuo metu kai jis norejo išsivalyti perštincias akis. Del visko labai gailisi ir sutinka atlyginti R. M. gydymosi išlaidas. Šios aplinkybes, nuteistojo nuomone, irodo, jog jis pripažista savo kalte ir pasiruošes prisiimti atsakomybe už savo veiksmus. Taip pat prašo teismo atsižvelgti i tai, kad anksciau neteistas, dirba ir turi šeima. Šios aplinkybes švelnina jo padeti. Apelianto teigimu, jis gavo pamoka visam gyvenimui ir žada daugiau nebenusikalsti. Todel mano, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti jam paskiriant bauda ar laisves atemima.
Apeliacines instancijos teismo posedyje apeliantas ir jo gynejas praše skunda patenkinti.
Prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. K. bausme Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu, Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu nepažeide, atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni ir pobudi, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistajam V. K. bausmiu rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, teismas ivertino tai, jog V. K. padare 2 tycinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkiu nusikaltimu kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Taip pat ivertino apeliaciniame skunde minimus nuteistojo asmenybe teigiamai apibudinancius duomenis – anksciau neteistas, dirba ir turi šeima. Kolegijos nuomone, butent del nuteistojo teigiamos charakteristikos teismas padare išvada, kad V. K. gali buti taisomas ne izoliuotai, o atidedant jam paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma (LR BK 75 str.).
Skiriant bausme teismas ivertino ne tik aukšciau paminetas aplinkybes, bet atsižvelge ir i skunde minima kaltininko atsakomybe sunkinancia aplinkybe – i tai, kad nusikalstamas veikas jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamu veiku padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kolegijos nuomone, teismas pagristai nenustate V. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu.
Skundo argumentas, susijes su prašymu pripažinti nuteistojo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi atsakomybe lengvinancia aplinkybe, atmetamas. Apeliacines instancijos teismo nuomone, pripažinti nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kaip to skunde prašo apeliantas, nera pagrindo. Apelianto teiginys, kad jis prisipažino ir gailisi del padarytu nusikalstamu veiku yra deklaratyvus. Pagal iprastini baudžiamojo istatymo aiškinima ir susiklosciusia teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybe lengvinanti aplinkybe nera nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo, jos nustatymas turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma: pranešima apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo kaltes V. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, neigdamas bet koki pasipriešinimo pareigunams fakta. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad pareigunai atvažiavo, kai jie vartojo alkoholinius gerimus, galimai jis pasake keleta žodžiu, bet smurto ju atžvilgiu nenaudojo, pradejo begti ir tuomet papurške dujas, užlauže rankas, jis muistesi ir galejo traumuoti pareiguna (b.l. 69-70). Teisme V. K. jau teige, kad niekas ivykio metu negere, jis buvo išgeres, praše pareigunu paleisti drauga, pareigunai pasake, kad jeigu jis maišys dirbti, jam uždes antrankius, galimai jis nusikeike, po to du kartus papurške duju ir uždejo antrankius. Mano, kad pareigunas galejo ikišti piršta tarp antrankiu, kai juos jam dejo (b.l. 142). Šios aplinkybes rodo, kad V. K. nepripažista esminiu ivykio aplinkybiu, jas savaip interpretuoja, kas, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvada, kad V. K. sieke sušvelninti savo padeti ir išvengti griežtesnes bausmes už padarytus nusikalstamus paskyrimo. Kolegijos vertinimu nera pagrindo pripažinti tai atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvimu. Toks vertinimas atitinka istatymo nuostatas ir teismu praktikos patirti.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, ivertines nurodytu aplinkybiu visuma, V. K. už nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 1 d., pagristai paskyre šiu straipsniu sankcijoje numatyta griežciausia bausmes ruši – laisves atemima, kuriu trukme nesiekia numatytos bausmes vidurkiu, o atvirkšciai yra už juos aiškiai žemesne. Paskirtos bausmes subendrintos nuteistajam palankiu budu – jas apimant. Taigi, kolegijos vertinimu, galutine subendrinta bausme nera aiškiai per griežta, švelninti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo V. K. apeliacini skunda atmesti.