Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2018-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-366/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
1A-256-366/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54640-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus, Algirdas Gaputis, Sigitas Bagdonavičius (pran.)
Nuteistasis
J. Z.
Nukentėjusysis
D. V. G.
Advokatai
Eligija Norkienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-366/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54640-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistajai J. Z.,gynėjui advokatui S. B.,nukentėjusiosios D. V. G. atstovei advokatei Eligijai Norkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 5 punktais, nuteistajai skirti įpareigojimai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 35,31 Eur žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 35,31 Eur žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, J. Z. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 3 d., 01 val. 30 min. iki 2017 m. liepos 4 d., 14.00 val. (1 para).

Priteista iš J. Z. nukentėjusiajai D. V. G. 35,31 eurų turtinei ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš J. Z. nukentėjusiajai D. V. G. 250 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Z. nuteista už tai, kad ji 2017 m. liepos 3 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino nužudyti D. V. G. sakydama, kad „užmušiu, psiche“, stūmė nukentėjusiąją, nuo ko D. V. G. kairiu šonu trenkėsi į durų staktą, pargriuvo ant grindų ir užsigavo kairę alkūnę ir kairę koją, šiais savo veiksmais padarė D. V. G. poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje, kairės čiurnos minkštųjų audinių sumušimą, taip nežymiai sutrikdė D. V. G. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus į balkoną, ją pasivijo ir paėmusi už rankų, šaukdama „užmušiu“, stūmė D. V. G. per balkoną.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. Z. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus dėl pareikšto kaltinimo vertino kaltinamosios nenaudai. Be to pirmosios instancijos teismas motyvuotai neatsakė į esminius jos (J. Z.) ir gynėjo iškeltus argumentus dėl jos nekaltumo. Minėti proceso pažeidimai, apeliantės manymu, esminiai.

2.2. Apeliantė tvirtina, kad jokių grasinančių žodžių D. G. atžvilgiu išsakiusi nebuvo, nebandė išstumti jos iš balkono. Teigia, kad pati šioje situacijoje nukentėjo. Esant tokiems parodymams, teismas visus įrodymus privalėjo vertinti per nekaltumo prezumpcijos prizmę ir abejones traktuoti kaltinamosios naudai. Tačiau teismas jos (J. Z.) kaltę grindė tik kaltinančiais įrodymais: nukentėjusiosios D. G. ir S. G. parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūnų G. V. ir P. M. parodymais bei dalinai liudytojos V. B. parodymais, o jos (J. Z.) kviestų liudytojų parodymus, gynėjo išsakytus prieštaravimus vertinti atsisakė.

2.3. Apeliantė teigia, kad ji pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, nes neįrodyta, kad grasinimas buvo realus, t. y. neįrodyta kad D. G. pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šiam kaltinimui tiesioginių liudytojų nėra, o išvestiniais prieštaringais įrodymais taip pat nebuvo galima remtis. Nukentėjusiosios sutuoktinis S. G. buvo suiteresuotas bylos baigtimi, jo parodymų nepatvirtina policijos darbuotojų G. V. ir P. M. parodymai, liudytojos V. B. parodymai. Ir priešingai, tokius teismo nuosprendžio teiginius paneigia jos (J. Z.) parodymai, liudytojų R. Z., A. ir M. M. parodymai, kurių teismas nevertino. Nesant kitų objektyvių įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo teisinio pagrindo.

2.4. Nuteistoji skunde kelia abejones dėl liudytojo S. G. pateiktų garso ir vaizdo įrašų ir tvirtina, kad turėjo būti skirtos ekspertizės jų patikimumui nustatyti.

2.5. Nesant inkriminuotų nusikaltimų sudėties, nukentėjusiosios civilinis ieškinys bei proceso išlaidos iš jos (J. Z.) priteistos nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

4.2. Nuteistoji J. Z. savo kaltę neigia dėl abiejų jai inkriminuotų veikų, kvalifikuotų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, tačiau kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl jos kaltės padarius minėtą jai inkriminuotą nusikaltimą. Tačiau teismas nepagrįstai J. Z. nuteisė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose įstatymu uždraustos veikos – grasinimo nužudyti – sudėties. Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir J. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinama (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atitinkamai keičiama nuosprendžio dalis, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl J. Z. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

4.3. Nuteistosios J. Z. argumentus apie įvykio situaciją, kurioje nukentėjusiu asmeniu ji laiko būtent save, paneigia D. V. G. nuoseklūs parodymai, kuriuos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – tai liudytojais apklaustų policijos pareigūnų G. V., P. M. parodymai, specialisto išvada ir jo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, kiti įrodymai. D. V. G. ir S. G. davė analogiškus parodymus apie konflikto su kaimynais pradžią. Anot jų, kaimynai J. ir R. Z. vakare triukšmavo, trukdė miegoti. S. G. paskambino J. ir R. Z., prašydamas netriukšmauti. Suprato, kad R. Z. labai girtas, nes jis pradėjo koneveikti S. G.. S. G. nebesiklausė, į jo skambučius neatsiliepinėjo. Po kelių minučių R. Z. ėmė spardyti jų duris, daužyti į langus pirmajame aukšte. R. Z., J. Z. ir jų viešnia V. B. pradėjo garsiai koneveikti juos įžeidžiančiais žodžiais. Išsigando, todėl iškvietė policiją. J. ir R. Z. veiksmus kaimynų atžvilgiu patvirtina ir 2017-09-06 apžiūros protokolas (1 t., b.l. 13-14), kuriame užfiksuotas garso įrašo, daryto policijos iškvietimo metu, turinys. Šiame protokole nurodyta, kad moteris kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini)dėl kaimynų neteisėtų veiksmų, kurie laužiasi pro duris, koneveikia, grasina sumušti. Atvykus policijos ekipažui, S. G. išėjo jo pasitikti.

4.4. Nukentėjusioji D. V. G. parodė, kad tuo metu kai S. G. išėjo sutikti policijos pareigūnus, į namus įėjo agresyviai nusiteikusi neblaivi J. Z. ir piktai pasakė: „nu, dabar pasiaiškinsim“. Ji (D. V. G.) pareikalavo, jog J. Z. išeitų iš jos namų, tačiau kaimynė, priėjo prie jos, suėmė už pečių, pasakė „užmušiu“ ir visa jėga trenkė į salono durų staktą. Kairiu šonu atsitrenkusi į durų staktą, nukrito. Atsikėlusi puolė bėgti į balkoną, kad galėtų iš lauko pakviesti ką nors į pagalbą. J. Z. prie balkono durų ją vėl sugriebė. Ji (D. V. G.) J. Z. nuo savęs atstūmė ir išbėgo į balkoną. Tuo metu J. Z. ją nusekė į balkoną ir, paėmusi už rankų, spaudė nugarą prie balkono turėklų, tokiu būdu stūmė per balkoną šaukdama: „užmušiu”. Pamačiusi, kad prie namo stovėjusi pareigūnė bėga į namus, J. Z. ją paleido, abi iš balkono įėjo į kambarį, kuriame J. Z. nesiliovė smurtauti ir pastūmusi ją (D. V. G.) pargriovė. Atskubėjusi pareigūnė atitraukė nuo jos J. Z.. Kaimynės grasinimą užmušti suprato kaip realų. Dėl šio įvykio rašė pareiškimą policijai, kreipėsi į medicinos ekspertus. Nukentėjusiosios papasakotą įvykio situaciją dėl jos sužalojimo patvirtina specialisto išvada Nr. G 708/2017(05), kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje, kairės čiurnos minkštųjų audinių sumušimas D. V. G. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-07-03. Poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje ir kairės čiurnos minkštųjų audinių sumušimas D. V. G. galėjo būti padaryti griūnant (1 t., b.l. 27). Specialistas Gintautas Serbenta teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą ir patikslino, kad poodinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta D. V. G. trenkiantis į durų staktą ar kitą panašų paviršių. Poodinės kraujosruvos kairiame D. V. G. dilbyje ir kairėje alkūnėje bei kairės čiurnos minkštųjų audinių sumušimas D. V. G. galėjo būti padaryti jai griūnant vieno griuvimo metu.

4.5. Nukentėjusiosios papasakotas aplinkybes netiesiogiai patvirtina liudytojo S. G. parodymai. Jis parodė, kad tuo metu kai policijos automobilyje rašė pareiškimą, išgirdo žmonos riksmą. Pamatęs pareigūnę bėgančią į antrą aukštą, šoko bėgti iš paskos. Patekęs į butą, matė kad pareigūnė laiko J. Z. už rankos, stovi jo sūnus ir susijaudinusi žmona. Suprato, kad kažkas įvyko. Pareigūnė išsivedė J. Z.. Žmona jam pasakė, kad ją užpuolė J. Z. ir bandė išstumti per balkoną. Žmonai buvo sumušta visa kairė pusė, petys, koja, didžiausia mėlynė buvo ant šono.

4.6. Policijos pareigūnai G. V. ir P. M. tarnybiniuose pranešimuose ir teikdami parodymus viso proceso metu aiškino, kad atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl triukšmaujančių kaimynų, juos pasitiko S. G. ir paaiškino, kad kaimynai triukšmauja ir trukdo ilsėtis. Bendraujant automobilyje, stovėjusiame gatvėje šalia namo, su pareiškėju S. G., išgirdo triukšmą namo antrame aukšte ir pagalbos šauksmą. Antro aukšto balkone matė tik kažkieno siluetus ir dėl tamsos negalėjo matyti kas ten vyksta. Pirmoji į antrą aukštą užbėgusi G. V., moteris išskyrė ir laikė už rankos J. Z., kad ši toliau nebeitų prie V. D. G.. J. Z. elgėsi agresyviai, veržėsi prie V.D. G. ir buvo neblaivi, jai nustatytas 1.62 prom. girtumas. V. D. G. pareigūnams paaiškino, kad J. Z. atėjusi į jos namus, puolė mušti. Įvykio vietoje buvo didėlis chaosas, kadangi vieni ant kitų garsiai šaukė. Besiaiškinant aplinkybes, į antrą aukštą užlipo agresyviai nusiteikęs ir girtas R. Z. (nustatytas girtumas 1,79 prom.), kuris stumdėsi, keikėsi, pareigūnų reikalavimo nurimti neklausė, todėl buvo sulaikytas.

4.7. Apibendrinant įrodymus, nelieka abejonių, kad būtent J. Z. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukeltos specialisto išvadoje konstatuotos pasekmės - fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors, kaip rašoma apeliaciniame skunde, tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais (bylos Nr. 2K-287/2013). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šiuo atveju nukentėjusiosios papasakotos aplinkybės apie J. Z. smurtinius veiksmus patvirtinamos minėtais įrodymais, tarp kurių nėra prieštaravimų ir juos sugretinus gaunama vientisa įvykių grandinė. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. Z. tyčiniai smurtiniai veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais, todėl teisingai kvalifikuoti pagal šią baudžiamojo įstatymo normą.

4.8. Nuteistoji skunde kelia abejones dėl liudytojo S. G. pateiktų garso ir vaizdo įrašų ir tvirtina, kad turėjo būti skirtos ekspertizės jų patikimumui nustatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą atmeta kaip netikslingą, nes vaizdo įrašo dalyse užfiksuotos aplinkybės, dėl kurių nėra jokio ginčo, t.y. jose užfiksuota kaip atvyksta policijos ekipažas, S. G. prieina prie policijos pareigūnų, vėliau prisijungia R. ir J. Z. bei V. B., J. Z. nueina į namo pusę ir po kiek laiko pareigūnė G. V. puola bėgti į namo pusę ir t.t. Tai, kad šiame įrašę užfiksuoti įvykiai iš tiesų vyko, ir kad atpažįsta save bei kitus įvykio dalyvius patvirtino ir apeliantė J. Z.. Vaizdo įrašę nėra matyti konflikto tarp J. Z. ir V.D. G. todėl jis nėra tiesioginis byloje nagrinėjamo įvykio įrodymas. Nėra jokio ginčo ir dėl garso įraše užfiksuoto V. D. G. skambučio Bendrajam pagalbos centrui.

Dėl J. Z. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

4.9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria J. Z. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji grasino nužudyti nukentėjusiąją ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

4.10. Pagal nukentėjusiosios V. D. G. papasakotas aplinkybes, J. Z., priėjusi prie jos, suėmė už pečių, pasakė „užmušiu, psiche“ ir visa jėga trenkė į salono durų staktą, dėl ko ji griuvo. Atsikėlusi puolė bėgti į balkoną, kad galėtų iš lauko pakviesti ką nors į pagalbą. J. Z. prie balkono durų ją vėl sugriebė. Ji (D. V. G.) J. Z. nuo savęs atstūmė ir išbėgo į balkoną. Tuo metu J. Z. ją nusekė į balkoną ir, paėmusi už rankų, spaudė nugarą prie balkono turėklų, tokiu būdu stūmė per balkoną šaukdama: „užmušiu”. Tik pamačiusi, kad prie namo stovėjusi pareigūnė bėga į namus, J. Z. ją paleido. D. V. G. J. Z. grasinimą užmušti suprato kaip realų, nes grasinimo metu stūmė ją per balkoną.

4.11. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016).

4.12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistosios ir nukentėjusiosios šeimos nuolatos konfliktuoja. Aptariamas įvykis taip pat įvyko besitęsiančio nesutarimo tarp kaimynų fone. Objektyvių duomenų, kad J. Z. grasinimą užmušti ir galimas pasekmes, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusieji galėjo vertinti kaip realias, nėra. Sutiktina, kad grasinantys žodžiai galėjo būti, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai buvo konfliktinė situacija, kurioje paprastai susijaudinę asmenys neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, vienas kito atžvilgiu dažnai išsako įvairius grasinimus. Tai, kad buvo būtent tokia situacija patvirtina liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie nurodo, kad buvo didėlis sąmyšis, vieni ant kitų garsiai šaukė, buvo sunku suprasti kas vykta. Teisėjų kolegijos nuomone, J. Z. konflikto metu galimai ištartas žodis „užmušiu“ buvo tik momentinis susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės konflikto metu pasireiškimas. Nukentėjusioji taip pat neturėjo jokio pagrindo tikėti, kad J. Z. grasinimas užmušti buvo realus. J. Z., nors ir buvo nusiteikus konfliktiškai, tačiau nėra kriminalinė asmenybė, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Konflikto priežastis – buitiniai nesutarimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad grumtynių metu prie namo stovėjo policijos ekipažas, kas taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios suvokimui apie grasinimo pobūdį, jo nerealumą. Taigi, įvertinusi šalis, jų ilgalaikius nedraugiškus santykius ir įvykio situaciją, kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl J. Z. tyčios sudaryti nukentėjusiajai įspūdį, jog jos grasinimai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekė. Grasinimo realumu nebuvo pagrindo tikėti ir nukentėjusiajai. Todėl minėtais aukščiau motyvais, J. Z. konflikto metu išsakyti žodžiai bei atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalies prasme, ir J. Z. dėl šios veikos išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

4.13. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad J. Z. pripažinus kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, už šias veikas skirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnyje numatyta tvarka. Išteisinus J. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, naikinamas ir bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnį.

4.14. Kolegija sutinka su pirmos instancijos parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau pastebi, kad nuosprendyje netinkamai išspręstas laikiname sulaikyme išbūto laiko įskaitymas į paskirtą bausmę. Laikinas sulaikymas yra skaičiuojamas dienomis. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodo, kad J. Z. buvo sulaikyta 2017 m. liepos 3 d. 01 val. 30 min., o paleista 2017 m. liepos 4 d. 14.00 val. Akivaizdu, kad nuteistoji buvo sulaikyta ilgiau nei pusantros paros, tačiau į jos bausmės laiką įskaityta tik viena para laiko. Nors dėl to skundo nėra, tačiau tokia klaida ištaisytina ir tai nelaikytina išėjimu už apeliacinio skundo ribų.

Dėl civilinio ieškinio

4.15. Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji pareiškė 600 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patirtus dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, pasekmes sveikatai, tenkino pilnai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas J. Z. išteisino pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, priteistos neturtinės žalos dydis atitinkamai mažinamas iki 300 eurų dydžio.

4.16. Nukentėjusiosios patirta 35.31 eurų turtinė žala yra pagrįsta kvitais, todėl nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nekeičiama.

Dėl proceso išlaidų

4.17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

4.18. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. G. nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą pagal J. Z. apeliacinį skundą, D. V. G. atstovavo advokatė Eligija Norkienė, kuri pateikė Panevėžio apygardos teismui orderį ir 150 eurų sumai pinigų priėmimo kvitą (2 t., b.l. 39, 40). Ši suma už dalyvavimą dvejuose posėdžiuose nelaikoma per didele, todėl priteistina iš skundą padavusio asmens – nuteistosios J. Z..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios J. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

P. P. apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nuosprendžio dalį, kuria J. Z. pripažinta kalta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – J. Z. dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitą teismo nuosprendžio dalį pakeisti:

panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paliekant teismo nuosprendžiu jai paskirtą bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant ją : 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 35,31 Eur žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 punkto b) papunktyje, 66 str. 1, 2 dalyse numatytoms bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėms, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metu dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laiką J. Z. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 3 d. 01.30 val. iki 2017 m. liepos 4 d. 14.00 val. (2 paros);

Nukentėjusiajai D. V. G. priteistą 600 eurų dydžio neturtinę žalą mažinti iki 300 eurų;

Priteisti iš J. Z. nukentėjusiajai D. V. G. 150 eurų turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti;

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Algirdas GaputisValdas Meidus