Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. J. (E. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 508 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VA VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas vyriausiasis postinis Almantas Stamulis 2017-12-27 surašė E. J. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad, kaip nurodyta protokole (cituojama paraidžiui), „2017-12-27 02.10 val. Vilniuje, V. Mykolaičio-Putino gatvėje Nr. 5, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis Fiat 500X, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J., viešoje vietoje žmonių akivaizdoje agresyviai nusiteikęs, įžūliu elgesiu, garsiai keikė necenzūriniais žodžiais uniformuotus policijos pareigūnus (žodžiai nurodyti protokole ir tarnybiniuose pranešimuose), tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Pamėginus sudrausminti pažeidėją, į jų reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Policijos pareigūnams paėmus pilietį už rankų ir vedant link tarnybinio automobilio pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, muistytis, mosikuoti rankomis bei stangrinti rankas, pakartotinai perspėjus, kad nusiramintų, į jų reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus vis tiek nereagavo, todėl prieš E. J. buvo panaudotos spec. priemonę: kovinių imtynių veiksmai ir antrankiai. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė pagal LR ANK 508 straipsnio 1 dalį, LR ANK 506 straipsnio 4 dalį.“ (2 b. l.)

Atkreiptinas dėmesys, kad protokole nurodyta, jog E. J. veika kvalifikuojama pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, nors šis straipsnis teturi vieną dalį.

E. J., susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, nurodė su pažeidimu nesutinkąs; protokole įrašyta taip (cituojama paraidžiui): „kad būdamas neblaivus, chuliganiškai elgiausi bei įžeidinėjau uniformuotus policijos pareigūnus“.

Teismo posėdyje atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad nurodytu laiku vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi vyko reidas. Jį patikrino alkotesteriu, nustatė 0,58 promilės girtumą. Tuomet priėjo žurnalistai, apšvietė lempomis. Su juo važiavo nėščia žmona, ji nenorėjo būti filmuojama. Jis paprašė pareigūno neleisti žurnalistams filmuoti, o pareigūnas atsakė, kad tai tiesiog žurnalistai, ir, paėmęs vairuotojo pažymėjimą, kažkur nuėjo. Nesulaukęs pagalbos ir apsaugos iš pareigūno, jis, pamatęs, kad žurnalistai eina prie automobilio iš tos pusės, kur sėdėjo žmona, nenorėdamas, kad žurnalistai „pristotų“, iš sustabdymo vietos nuvažiavo, sustojo ant Tauro kalno ir laukė pareigūnų. Nuvažiavo, nes nenorėjo būti provokuojamas žurnalistų, o pareigūnai jo ir jo šeimos neapsaugojo. Žurnalistai nekreipė dėmesio į jo prašymą pasitraukti, jis ir jo žmona norėjo būti žurnalistų nematomoje zonoje, jis norėjo apsaugoti šeimą, o žurnalistai švietė prožektoriais į mašiną, nors žmona prašė nešviesti. Pamatęs policiją atvažiuojant, išlipo su žmona iš automobilio, telefonu mėgino automobilį užrakinti, tačiau prie jo prišoko pareigūnai, ėmė jį „laužyti“ – pradžioje prišoko vienas pareigūnas, po to – dar trys. Jis klausė, ką jie daro, norėjo pasišnekėti ir dar kartą pasitikrinti alkotesteriu arba atiduoti tyrimui kraują, nes buvo įsitikinęs, kad tokio, koks nustatytas, laipsnio girtumo negali būti, kadangi tebuvo išgėręs vieną kokteilį, o prieš 5 valandas du butelius alaus. Pirmasis priėjęs pareigūnas jį „laužė“ ir stūmė prie žemės nieko nepasakęs, o pribėgę dar trys pareigūnai ant jo užkrito, užspaudė rankas, mušė per nugarą. Kadangi pareigūnai jį bandė sulaikyti neteisėtai, nieko nepaaiškinę, juos išvadino protokole nurodytais žodžiais. Jis nebėgo nuo policijos, nesipriešino pareigūnams, nemosikavo, nedarė nieko neteisėto, pareigūnai jam nepateikė jokių reikalavimų, tik „laužė“, nepaaiškinę už ką.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Išnagrinėjus bylą konstatuotina, kad teismo nustatytos aplinkybės neatitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytų aplinkybių ir protokole nurodytų atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotų veikų.

Nustatyta, jog pareigūnas, surašęs protokolą, vadovavosi šiais bylos duomenimis.

Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje nurodyta, kad 2017-12-27 02.25 val. įregistruotas ROIK 0117000719650 pranešimas, jog „sulaikytas E. J., gimęs 1993-11-12, kuris pasipriešino ir nevykdė teisėtų reikalavimų policijos pareigūnams“. (3 b. l.)

VA VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau ir – VA VPK KPV KPR) 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio Romano Stefanovičiaus (Roman Stefanovič) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis protokole nurodytu laiku dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Almantu Jozavitu policijos priemonių metu Vilniuje, Pylimo-Klaipėdos gatvėje. V 1851 ekipažo pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį Fiat 500X, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patikrinę 02.14 val. jie nustatė, kad vairuotojas buvo neblaivus, nustatytas 0,58 promilės girtumas. V 1851 vyriausiasis patrulis Pavelas Lozarionokas (Pavel Lozarionok) nuėjo į tarnybinį automobilį įregistruoti pažeidimo. Netikėtai vairuotojas pradėjo važiuoti Pylimo gatve link Pylimo-Pamėnkalnio gatvių sankryžos. Kartu su porininku tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais nuvažiavo iš paskos. Važiuodami matė, kad priekyje važiuoja V 1824 tarnybinis automobilis su įjungtais specialiais signalais paskui Fiat automobilį, kuris dideliu greičiu iš Pylimo gatvės pasuko į Pamėnkalnio gatvę. Privažiavęs Pamėnkalnio-Tauro gatvių sankryžą, automobilis pasuko, įvažiavo į Tauro gatvę degant raudonam šviesoforo signalui ir, ją pravažiavęs, nuvažiavo Tauro gatve aukštyn. Užvažiavę šia gatve į viršų pastebėjo, kad Fiat pasuko link V. Mykolaičio-Putino gatvės 5 numeriu pažymėto pastato. Kartu su V 1824 nuvažiavo iš paskos, pastebėjo, kad automobilis sustojo prie minėto pastato ir vairuotojas išlipa. Įtardami, kad jis bandys pabėgti pėsčiomis, išlipę iš tarnybinių automobilių, puolė jo sulaikinėti. Vairuotojas, pakėlęs abi rankas, pradėjo jomis mosikuoti prieš jo (Romano Stefanovičiaus) veidą, bandydamas išvengti sulaikymo. Pareikalavo, kad asmuo nutrauktų neteisėtus veiksmus ir įspėjo, kad bus panaudota fizinė prievarta, bet jis nereagavo ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir vengė sulaikymo. Jis (Romanas Stefanovičius) kartu su Almantu Jozavitu ir vyriausiuoju patruliu Artūru Vaitoniu iš V 1824 ekipažo, sugriebę už rankų, paguldė ant žemės ir, panaudoję fizinę prievartą, užsuko rankas už nugaros bei uždėjo antrankius. Reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus viso sulaikymo metu buvo pakartotas ne vieną kartą. Sulaikant vairuotoją jis pareigūnų atžvilgiu kalbėjo necenzūrinius žodžius (nurodyti tarnybiniame pranešime). Net ir su uždėtais antrankiais (cituojama paraidžiui) „sėdinant į tarnybinį automobilį jis kojomis spardėsi ir nenorėjo būti pasodintas į automobilį“. Tarnybiniame automobilyje jis taip pat spardė dureles iš vidaus. Jis (Romanas Stefanovičius), atsisėdęs ant galinės sėdynės, iš kairiojo šono rankomis prilaikė vairuotoją, kad negalėtų pasisukti šonu ir spardyti automobilį. Taip užfiksavus, vairuotojas pristatytas į policijos komisariatą. (4 b. l.)

Analogiškas yra VA VPK KPV KPR 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio Almanto Jozavito tarnybinis pranešimas, tik jame papildomai nurodoma, kad šis pareigūnas su šviesą atspindinčiu stabdymo skrituliu vairuotojui (E. J.) kelis kartus nurodė skersai jo važiavimo krypties sustoti, bet jis nereagavo. (5 b. l.)

VA VPK KPV KPR 2 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio Pavelo Lozarionoko tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis, kartu su vyriausiuoju patruliu V. Liutkevičiumi, vykstant policijos priemonėms dėl neblaivių vairuotojų išaiškinimo, protokole nurodytu laiku Pylimo gatvėje sustabdė minėtą automobilį Fiat. Paaiškėjo, kad nuo vairuotojo E. J. sklido aitrus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,58 promilės girtumas. Pareikalavus išlipti iš automobilio ir ateiti į tarnybinį automobilį, vairuotojas pajudėjo nuo stabdymo vietos ir padidinęs greitį nuvažiavo Pylimo gatve link Jogailos gatvės. Persekioti neblaivų vairuotoją nuvažiavo keli policijos priemonėse dalyvavę ekipažai (V 1811, V 1824). Važiuodami iš paskos su įjungtais mėlynos-raudonos spalvos švyturėliais bei įjungtu specialiuoju garso signalu V 1824 ekipažo pareigūnai reikalavo sustabdyti automobilį Fiat, tačiau E. J. nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau važiavo dideliu greičiu. Privažiavęs Pamėnkalnio-Tauro gatvių sankryžą E. J., keldamas pavojų eismo saugumui, į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, sankryžoje sukdamas į kairę, į Tauro gatvę, neparodė įspėjamojo posūkio signalo. Važiuodamas Tauro gatve pasuko į dešinę ir nuvažiavo link profsąjungų rūmų, kur automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sustabdytas ir sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatą. (6 b. l.)

VA VPK KPV KPR 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio Artūro Vaitonio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos priemonių metu Vilniuje, Pylimo-Klaipėdos gatvėje pastebėjo, kaip patikrinimo metu sustabdyto automobilio Fiat vairuotojas netikėtai užvedė variklį ir pradėjo važiuoti Pylimo gatve link Pylimo-Pamėnkalnio gatvių sankryžos. Jis tarnybiniu automobiliu su specialiais šviesos ir garso signalais nuvažiavo paskui Fiat automobilį, pastarasis dideliu greičiu iš Pylimo gatvės pasuko į Pamėnkalnio gatvę. Privažiavęs Pamėnkalnio-Tauro gatvių sankryžą pasuko ir įvažiavo į Tauro gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, ją pravažiavęs nuvažiavo Tauro gatve aukštyn. Užvažiavęs šia gatve į viršų jis (Artūras Vaitonis) pastebėjo, kad Fiat pasuko link V. Mykolaičio-Putino gatvės 5 numeriu pažymėto pastato. Pamatė, kad Fiat sustojo prie pastato ir vairuotojas išlipa. Tarnybiniame pranešime užrašyta (cituojama paraidžiui): „Įtardamas, kad jis bandys šalintis išlipęs iš tarnybinio automobilio puolėme jo sulaikinėti kartu su vyr.patruliais A.Jozavitu ir R.Stefanovič. Jis iškėlęs abi rankas pradėjo jomis mosikuoti priešais vyr.patrulio R.Stefanovič veidą bandydamas išvengti sulaikymo. Pareikalavome nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjome, kad jo atžvilgiu bus panaudota fizinė prievarta bet jis nereagavo ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir vengė sulaikymo. Aš kartu su vyr.patruliu R.Stefanovič ir vyr.patruliu A.Jozavitu, sugriebę už jo rankų paguldėme jį ant žemės ir panaudoję fizinę prievartą užlaužėme jam rankas už nugaros bei uždėjome antrankius. Reikalavimas jam nutraukti neteisėtus veiksmus viso sulaikymo metu buvo pakartotas ne vieną kartą. Sulaikant vairuotoją jis mūsų atžvilgiu kalbėjo necenzūrinius žodžius (nurodyti pranešime). Net ir su uždėtais antrankiais sėdinant jį į tarnybinį automobilį jis kojomis spardėsi ir nenorėjo būti pasodintas į automobilį. Tarnybiniame automobilyje jis taip pat spardė kojomis automobilio dureles iš vidaus. Vyr.patrulis R.Stefanovič atsisėdęs jam iš kairiojo šono jį rankomis prilaikė, kad jis negalėtų pasisukti šonu ir toliau spardyti tarnybinį automobilį.“ (7 b. l.)

Alkotesterio kvito duomenimis E. J. 2017-12-27 02.14 val. nustatytas 0,58 promilės neblaivumas. (12 b. l.)

Administracinio sulaikymo protokole sulaikymo motyvai pažodžiui nurodyti tokie patys, kaip ir administracinio nusižengimo protokole nurodyta pažeidimo esmė. (13 b. l.)

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aukščiau nurodytų duomenų pagrindu padaryti pagrįstas ir neabejotinas išvadas, jog E. J. įvykdė inkriminuojamus nusižengimus, neįmanoma, nes teismo posėdyje pareigūnai-liudytojai nurodė kitokias aplinkybes, negu jos nurodytos jų tarnybiniuose pranešimuose.

Nustatytos šios aplinkybės.

Teismo posėdyje liudytojas Almantas Jozavitas parodė, kad įvykį prisimena, buvo vykdomos policijos priemonės siekiant išaiškinti neblaivius vairuotojus Senamiestyje. Transporto priemonės buvo stabdomos pasirinktinai, neprisimena, kuris iš kolegų sustabdė E. J., vairavusį automobilį, priklausantį City Bee. Patikrino alkotesteriu, pasakė, kiek promilių buvo, pareigūnas nuėjo forminti. Minutės laikotarpiu staigiai automobilis pajudėjo, visi pradėjo judėti, jis sėdo į mašiną su porininku ir iš paskos nuvažiavo su švyturėliais ir garso signalu. Pasivijo ant Tauro kalno, privažiuodami pamatė, kad E. J. išlipa. Kadangi jis iš įvykio vietos bėgo, buvo tikimybė, kad ir iš čia bėgs. Kolega prišoko pirmas, E. J. pradėjo rankomis mosuoti, todėl teko imtis kovinių imtynių veiksmų, paguldyti ant žemės, uždėti antrankius.

Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas patikslino, kad E. J. nuvažiavo nuo Pylimo gatvės Tauro gatve į viršų, kur yra profsąjungų rūmų aikštelė. Asmenį reikėjo sulaikyti, nes jis neblaivus vairuotojas. Kai jis (Almantas Jozavitas) pribėgo, kolegos jau buvo prie vairuotojo, jo rankos buvo pakeltos ir kolegos buvo įsikabinę į rankas. Necenzūriniai žodžiai buvo, nes gal žmogus susijaudinęs buvo, mano, žodžiai buvo dėl sulaikymo. Paguldytas ant žemės rankomis už nugaros, aktyviais veiksmais nesileido, kad būtų uždėti antrankiai, nenorėjo būti pasodintas į automobilį. Liudytojas išreiškė mintį, kad (cituojama paraidžiui) „gal kažkiek jo veiksmus galėjo iššaukti žurnalistai, tačiau viskam vadovauja ne jie, o policija. Jis galėjo užsidaryti langą ir nebendrauti su žurnalistais, kiti užsidengia rankomis“. Liudytojas teigė, kad vairuotojas pareigūnų neprašė, kad žurnalistai pasitrauktų. Liudytojas nurodė, kad žmogus netenka privatumo jau būdamas neblaivus vairuotojas, ir žurnalistai pilną teisę turėjo filmuoti, o jo paties rūpestis buvo kaip jis apsisaugos. Žurnalistų buvo 4-6, jie stovi šalia, filmuoja, fotografuoja, nes tai yra vieša vieta. Jeigu blaivus žmogus paprašo jo nefilmuoti ar nerodyti veido, tai tikrai ir nerodo, o pažeidėjui, ypač neblaiviam, tai negalioja. Iš kur žurnalistai gauna informaciją apie policijos vykdomas priemones, jis nežino, taip pat negali pasakyti, ar įkyriai žurnalistai lindo, nes stovėjo gal 15-20 metrų atstumu.

Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus, liudytojas parodė, kad vairuotojui išlipant iš mašinos automatiškai kilo mintis, kad jis vėl bėgs, todėl jis buvo sulaikomas. Kadangi pakėlė rankas prieš liudytojo porininką, automatiškai tai įvardijama kaip grėsmė, todėl sulaikomas.

Teismo posėdyje liudytojas Romanas Stefanovičius parodė, jog dirbo ekipaže V 1811, šalia dirbo ekipažas V 1851. Pastarojo patruliai tikrino vairuotojų blaivumą. Sustabdžius automobilį Fiat Pylimo gatvėje, pareigūnas Pavelas Lozarionokas patikrino blaivumą, nustatė 0,58 promilės alkoholio. Pareigūnas, paėmęs dokumentus, nuėjo registruoti pažeidimo, o vairuotojas staiga užvedė variklį ir pradėjo šalintis. Jis su porininku įšoko į savo tarnybinį automobilį, įjungė šviesos ir garso signalus, pradėjo važiuoti iš paskos. Priekyje dar važiavo ekipažas V 1824, vairavo Artūras Vaitonis. Automobilis, kuris šalinosi, pasuko į V. Mykolaičio-Putino gatvę, sustojo prie profsąjungos rūmų. Pamatė, kad vairuotojas pradėjo lipti iš automobilio. Staiga privažiavo, galvojo, kad vairuotojas, kadangi jau šalinosi, tai pradės šalintis pėsčiomis. Jis pribėgo prie vairuotojo, kuris prieš jo veidą pradėjo mosikuotis rankomis ir sukėlė grėsmę kaip pareigūnui, galvojo, kad bandys šalintis ir bandys prieš jį naudoti fizinę jėgą. Įspėjo E. J., kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, šis nepakluso. Paėmė už rankos, pribėgo kiti pareigūnai, vairuotoją paguldė pilvu ant žemės, dar kartą įspėjo, kad bus panaudota fizinė prievarta, vairuotojas dar kartą priešinosi, uždėjo antrankius. Jis paėmė už vienos rankos, kitas pareigūnas už kitos, pribėgo dar vienas pareigūnas. Uždėjus antrankius dar porą kartų buvo įspėtas, kad liautųsi priešintis. Pakėlė ir įsodino į tarnybinį automobilį. E. J. vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Pasodintas į tarnybinį automobilį, jis priešinosi, spardė į duris.

Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas Romanas Stefanovičius papildomai nurodė, kad vairuotoją vijosi du ekipažai. Dėl žurnalistų – tai jų skaičiaus neatsimena, jie visą laiką buvo šalia, priėję prie automobilio stovėjo, ką darė ir kalbėjo, tiksliai negali pasakyti. Negirdėjo iš pažeidėjo pusės nepasitenkinimo, kad filmuoja. Taip pat besivejant negirdėjo garsinio signalo ir nežino, ar buvo žodžiu per garsiakalbį reikalaujama automobiliui sustoti. Išbėgęs iš automobilio pirmas, spėjo tik pasakyti „Vilniaus kelių policija“, ir E. J. staiga pradėjo rankomis mosikuoti. Vairuotojas stovėjo, jis (Romanas Stefanovičius) pribėgo, daro prielaidą, gal vairuotojas išsigando ar nuo reakcijos pradėjo mosikuotis. Sakė, kad liautųsi naudoti savo veiksmus, labai greitai viskas įvyko. Necenzūrinius žodžius pradėjo naudoti guldant ant žemės, kai dėjo antrankius. Pirma buvo tik uždėti antrankiai. Poreikis uždėti antrankius kilo, kad nepradėtų bėgti, be to, kilo grėsmė, nes prieš pat veidą mosikavosi rankom, vos nepataikė į veidą. Mosikavimą rankomis įvertino kaip pasipriešinimą. E. J. paaiškinimų, kodėl pasišalino, negirdėjo, neatsimena. Pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, apsiraminti, nemojuoti, nesipriešinti. Sakė: „liaukis, nes bus panaudota fizinė jėga, bus uždėti antrankiai“. Antrą kartą reikalavimas buvo guldant, jau naudojant fizinę prievartą, vairuotojas naudojo necenzūrinius žodžius, kurie įrašyti tarnybiniame pranešime, kai buvo guldomas ant žemės, jie, liudytojo nuomone, buvo nukreipti į policiją.

Teismo posėdyje liudytojas Pavelas Lozarionokas parodė, kad 2017-12-26 po vidurnakčio vykdant reidą Pylimo gatvėje buvo sustabdytas City Bee automobilis, kurį vairavo E. J.. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, paaiškino, kad prieš kurį laiką buvo išgėręs bokalą ar du alaus, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Paaiškino, kad jis neblaivus už vairo, šalia buvo keli žurnalistai. Jis paaiškino, kad atsispausdinęs kvitą, prieis. Nuėjo prie tarnybinio automobilio atsispausdinti kvito. Priėjęs prie automobilio išgirdo, kaip staigiai pajudėjo City Bee automobilis, pažeidėjas savavališkai pasišalino link Pamėnkalnio gatvės. Jo vytis nuvyko keli policijos ekipažai. Jo ekipažas buvo užstatytas kitų automobilių, tad nedalyvavo gaudynėse. Po kurio laiko per raciją išgirdo, kad sulaikė automobilį ant Tauro kalno prie profsąjungos rūmų. Po kurio laiko privažiavo, rado tik automobilį, vairuotojas jau buvo išvežtas į policijos komisariatą. Tuo metu vyko tikslinės policijos priemonės, kitaip vadinamas reidas, dalyvavo apie 6 ekipažus, taip pat žurnalistai, kurių buvo 5-7. Iš E. J. girdėjo pretenzijas dėl žurnalistų, jam paaiškino, kad jie atlieka savo darbą ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Liudytojas patvirtino, jog E. J. jam sakė, kad žmona laukiasi, nenori žurnalisto dėmesio. Jam atsakė, kad žurnalistai atlieka savo darbą, ir jie nelenda į jo automobilį. Žurnalistai tik fotografavo, prie pažeidėjo automobilio visą laiką buvo 5-6 asmenys. Nuo momento, kai jis nuėjo link tarnybinio automobilio iki City Bee automobilio išvažiavimo praėjo 1-1,5 minutės.

Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus, liudytojas teigė, kad pažeidėju laikomas žmogus, kai yra nustatomos aplinkybės, kaip šiuo atveju – nustatytas lengvas girtumas, konkrečiu atveju – nuo pūtimo į alkotesterį. Jis pažeidėjui parodė alkotesterio rodmenis ir pasakė, kad viršija 0,41 promilės.

Teismo posėdyje buvo perklausyti ir peržiūrėti garso ir vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB All Media Lithuania TV3 biuras ir TV3 žurnalistas Bronius Jablonskas.

Faktinių aplinkybių vertinimas.

Dėl ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Protokolui įstatymas kelia itin griežtus turinio reikalavimus dėl to, jog protokole formuluojamas kaltinimas nusižengimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Nagrinėjamu atveju protokole nurodytų aplinkybių ne tik kad nepripažino atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau jų nepatvirtino ir apklausti liudytojai – policijos pareigūnai.

ANK 508 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Šio nusižengimo subjektyviąją pusę sudaro kaltininko tyčia. Aptariamas nusižengimas gali pasireikšti tik veikimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad baustinas gali būti tik toks veikimas, kuri lėmė asmens sąmonė ir valia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuota, kad jis „viešoje vietoje žmonių akivaizdoje, agresyviai nusiteikęs, įžūliu elgesiu, garsiai keikė necenzūriniais žodžiais uniformuotus policijos pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą“. Pats E. J. neneigė pavartojęs protokole nurodytus žodžius, tačiau paaiškino, kad jam nesitikint, priėjęs policijos pareigūnas pradėjo jį „laužyti“, nieko nepasakęs, stumti prie žemės, pribėgo dar trys pareigūnai, ant jo užkrito, užspaudė rankas, mušė per nugarą, tuomet jis juos ir pavadino tais žodžiais, kurie nurodyti protokole.

Liudytojas Almantas Jozavitas dėl šio nusižengimo parodė, kad „necenzūriniai žodžiai buvo, gal žmogus susijaudinęs buvo“; mano, kad tie necenzūriniai žodžiai pavartoti dėl sulaikymo – ant žemės buvo paguldytas, rankos už nugaros.

Liudytojas Romanas Stefanovičius šioje dalyje parodė, kad E. J., pakeltas su antrankiais ir įsodintas į tarnybinį automobilį, priešinosi, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu; o atsakydamas į teismo klausimus teigė, kad necenzūriniai žodžiai buvo, kai buvo guldomas ant žemės, žodžiai buvo nukreipti, jo manymu, į policiją.

Vadovaujantis išvardintais paaiškinimais, parodymais bei peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus, konstatuotina, kad E. J. tikrai vartojo protokole nurodytus žodžius. Tačiau teismas daro išvadą, kad pavartoti trys žodžiai nevertintini kaip necenzūriniai, nes pagal prasmę jie tik atitinkamame kontekste gali būti suprantami kaip keiksmažodžiai (bet ne necenzūriniai žodžiai). Beje, internetiniame keiksmažodžių žodynėlyje du iš trijų pavartotų žodžių įvardinti kaip „meilūs“ žodeliai, trečiasis visai neteikiamas. Taip pat konstatuotina, kad tam tikrais atvejais visi trys žodžiai gali būti vertinami kaip įžeidžiantys ar įžūlūs. Tačiau nagrinėjamu atveju jie buvo pavartoti E. J. patyrus itin šiurkščią fizinę prievartą iš asmenų, iš kurių jis prievartos niekaip nesitikėjo – iš policijos pareigūnų. Be to, šią prievartą jis patyrė savo devintą mėnesį nėščios žmonos akivaizdoje. Nėra pagrindo išvadai, kad E. J., guldomas ir paguldytas ant žemės keturių pareigūnų, surakintomis už nugaros rankomis, jausdamas skausmą ir apie tai pasakęs pareigūnams bei nesulaukęs jų reakcijos į jo žodžius, refleksyviai pavartojo netinkamus žodžius. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tais žodžiais buvo kėsinamasi į statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, nes būdamas aukščiau nurodytoje padėtyje, E. J. nei turėjo galimybę suvokti pavojingą savo veikos pobūdį, nei norėjo taip veikti, jo veikimas tokiomis aplinkybėmis nebuvo sąmoningas ir valingas. Be to, nė vienas iš žodžius girdėjusių pareigūnų nenurodė, jog vertina, kad pažeminta jo garbė ir orumas, tiesiog savo parodymuose konstatavo, kad „buvo necenzūriniai žodžiai“, o liudytojas Almantas Jozavitas netgi išreiškė nuomonę, kad „gal žmogus susijaudinęs buvo“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Pavelo Lozarionoko tarnybiniame pranešime yra nurodytos aplinkybės, kurių jis netgi negalėjo žinoti, kadangi nuvažiuojančio automobilio persekiojime nedalyvavo. Jis, apklausiamas teisme liudytoju, tų aplinkybių ir neparodė.

Dėl aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad E. J. neturėjo tyčios pažeminti statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, todėl nepadarė inkriminuoto jam nusižengimo, atsakomybė už kurį numatyta ANK 508 straipsnyje.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad protokole dėl šio nusižengimo nurodytos ir kitos aplinkybės, kurios, pirma, visai nėra būtinos nustatant šio nusižengimo sudėtį, antra, jų faktiškai net ir nebuvo. Tai aplinkybės „viešoje vietoje žmonių akivaizdoje“ – atsižvelgus į paros metą, įvykio vietą, nėra pagrindo teigti, jog veiksmai buvo atlikti „viešoje vietoje“. Juo labiau, kad inkriminuotas nusižengimas ir nereikalauja „viešos vietos“. Iš teismo nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad E. J. „agresyviai nusiteikęs“ buvo jau po minėtomis aplinkybėmis prieš jį pavartotos fizinės prievartos, todėl nelaikytina, kad keiksmažodžių pavartojimas buvo agresijos išraiška, nes jie tebuvo reakcija į fizinę prievartą, o E. J. „įžūlus elgesys“ yra nurodytas tik protokole, tačiau jis niekaip nedetalizuotas, ir teismas, apklausęs liudytojus bei peržiūrėjęs vaizdo ir garso įrašus, jo nenustatė.

Iš protokole pateikto E. J. paaiškinimo taip pat matyti, jog jam net nebuvo suprantamai išaiškinta, kokie nusižengimai inkriminuojami, kadangi ir jis nurodo, jog nesutinka, kad būdamas neblaivus chuliganiškai elgėsi <...>, kai, tuo tarpu, tai jam ir neinkriminuojama.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.

E. J. inkriminuotas antrasis nusižengimas, atsakomybė už kurį numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad baudžiamas administracine nuobauda yra statutinio valstybės tarnautojo <...> teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas. Veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, be kita ko, būtina nustatyti, kad, pirma, teisėtas reikalavimas ar nurodymas buvo policijos pareigūnų pateiktas, ir, antra, kad šis nurodymas ar reikalavimas yra teisėtas. Šios aplinkybės yra aptariamo nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementai.

Protokole dėl šio nusižengimo nurodyta taip (cituojama paraidžiui): „Pamėginus sudrausminti pažeidėją, į jų reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Policijos pareigūnams paėmus pilietį už rankų ir vedant link tarnybinio automobilio pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, muistytis, mosikuoti rankomis bei stangrinti rankas, pakartotinai perspėjus, kad nusiramintų, į jų reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus vis tiek nereagavo, todėl prieš E. J. buvo panaudotos spec. priemonę: kovinių imtynių veiksmai ir antrankiai.“

Kaip minėta aukščiau, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių aptariamu laiku ir vietoje reikėjo „sudrausminti“ E. J.. Teiginiai protokole, kad (cituojama paraidžiui) „pareigūnams paėmus pilietį už rankų ir vedant link tarnybinio automobilio pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, muistytis, mosikuoti rankomis bei stangrinti rankas, pakartotinai perspėjus, kad nusiramintų, į jų reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus vis tiek nereagavo“ yra jau aukščiau aptarti konstatuojant, kad tokie E. J. veiksmai tebuvo atsakas į niekuo, išskyrus klaidingą prielaidą, nepagrįstą patrulių prieš jį nėščios žmonos akivaizdoje panaudotą fizinę prievartą.

Nustatyta, kad prie stovinčio šalia automobilio E. J. beveik tuo pačiu metu pribėgo keturi pareigūnai, Romanas Stefanovičius buvo pirmas iš pribėgusių. Neabejotina, kad jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą sulaikyti E. J., automobiliu pasišalinusį iš blaivumo tikrinimo vietos. Tačiau jis nei nurodė E. J. sustoti ir stovėti, nei pranešė sulaikymo priežastį, o iš karto ėmė naudoti fizinę prievartą. Nors teismas neturi pagrindo abejoti atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, tačiau net ir tuo atveju, jei darytų prielaidą, jog jis mojavo rankomis, tai tokie jo judesiai negali būti vertinami kaip grėsmė pareigūno sveikatai, juo labiau – gyvybei. Pats Romanas Stefanovičius parodė, kad pribėgęs tepasakė „Vilniaus kelių policija“ ir „gal vairuotojas išsigando ar nuo reakcijos pradėjo mosikuotis“. Pareigūnui pasakius, kad „liautųsi naudoti savo veiksmus, labai greitai viskas įvyko.“ Pareigūno nurodytas „viskas“ – tai jo pradėta naudoti fizinė prievarta, kai jis užlaužė ranką E. J. ir stūmė jį prie žemės. Aptariant situaciją, kad tuoj pat pribėgo dar trys pareigūnai, kurie padėjo Romanui Stefanovičiui, kyla pagrįstas klausimas – koks gi buvo būtinumas paguldyti E. J. ant žemės ir, užlaužus jam rankas, uždėti antrankius. Nė vienas pareigūnas-liudytojas į šį klausimą objektyviai pagrįsto atsakymo nepateikė. Pareigūnų veiksmai buvo pagrįsti prielaida, kad asmuo „šalinsis pėsčiomis“. Tačiau E. J. nenuvažiavo į nuošalų tamsų kiemą, o sustojo matomoje apšviestoje vietoje. Išlipęs nebėgo, net nėjo, o stovėjo šalia automobilio. Be to, greta buvo jo devintą mėnesį nėščia žmona. Jokia logika vadovaujantis negalima teigti, jog E. J. buvo sumastęs tokioje situacijoje, kurioje atsidūrė, bėgti (to nerodo jokie sąmoningi jo veiksmai), juo labiau – kėsintis į pareigūno sveikatą ar gyvybę.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų imtos taikyti prievartos priemonės buvo akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios esamai situacijai.

Vertindamas patrulių-liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad nė vienas iš jų, pribėgęs prie šalia automobilio stovinčio E. J. jokio teisėto konkretaus reikalavimo ar nurodymo nepateikė ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakomybėm traukiamas asmuo jo nevykdė, o yra pagrindas konstatuoti, kad E. J. nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nes nenustatyta šios veikos objektyvioji pusė.

Teismas, atlikdamas aukščiau minėtų aplinkybių vertinimą bei spręsdamas apie nusižengimų inkriminavimo pagrįstumą, nustatė ir kitas aplinkybes, kurios yra betarpiškai ir glaudžiai susijusios su inkriminuotais nusižengimais, būtent – ar pareigūnų prieš E. J. atlikti veiksmai buvo būtini, taip pat ar atliekant juos, ypatingai kai buvo taikoma prievarta, buvo laikytasi proporcingumo reikalavimų.

Šiame kontekste būtina pažymėti, kad policijos pareigūnų ir patrulių veiklą labai detaliai reglamentuoja teisės aktai, kuriais jie privalo vadovautis įgyvendindami policijos uždavinius bei atlikdami profesines pareigas.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (2000-10-17 Nr. VIII-2048; nauja redakcija nuo 2016-01-01, Nr. XII-1856, 2015-06-25) 21 straipsnis reglamentuoja pareigūno teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus ar pateiktus reikalavimus, kurie turi būti vykdomi nedelsiant, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) <...> (policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 27 straipsnyje detaliai reglamentuotos tiek psichinės, tiek fizinės prievartos naudojimo sąlygos. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai ir kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi). Teismas atkreipia dėmesį ir į kitą policijos įstatymo nuostatą – 25 straipsnį, kurio 1 dalies 1 punkte nustatyta: pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Manytina, kad šiuo konkrečiu atveju nė vienas iš patrulių, persekiojusių automobilį, šios pareigos E. J. atžvilgiu nevykdė.

Be to, pažymėtinos ir aplinkybės, teismo nuomone, reikšmingos vertinant E. J. inkriminuotų nusižengimų subjektyviąją pusę.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 yra patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija. Šios instrukcijos 20.9.6. punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama bendradarbiauti su žiniasklaidos atstovais, o 51 punkte – kad policijos patruliams draudžiama teikti informaciją apie įvykį asmenims, žiniasklaidos atstovams, išskyrus atvejus, kai reikia nedelsiant informuoti apie gresiantį pavojų visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei. Iš pateiktų vaizdo ir garso įrašų, atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, liudytojų-patrulių parodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju vyriausiasis patrulis Pavelas Lozarionokas, patikrinęs E. J. blaivumą, alkotesterio duomenis akivaizdžiai pademonstravo visiškai greta automobilio buvusiems žurnalistams, ir šie filmavo ir fotografavo automobilyje esančius asmenis, o vėliau įrašą pademonstravo TV3 laidoje. Atkreiptinas dėmesys, kad įraše aiškiai matyti ne tik E. J., bet ir jo keleivė J. K., kuri su aptariamu įvykiu nėra susijusi, be to, nurodytu metu buvo vėlyvoje nėštumo stadijoje, ką patvirtina vaiko gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Vilniaus gimdymo namų 2018-01-22 (14 b. l.). Būtent tokia įvykio eiga iššaukė teisėtą ir pagrįstą E. J. nepasitenkinimą, juo labiau, kad žmona prašė, jog nebūtų filmuojama, o pareigūnas į šį prašymą sureagavo pasakydamas, kad žurnalistai dirba savo darbą. Todėl, nors teismas vertina, kad E. J. ėmėsi netinkamų gynimosi veiksmų (kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas), tačiau tokie jo veiksmai šios bylos kontekste yra nors ir nepateisinami, tačiau visiškai suprantami.

Policijos patruliai nagrinėjamu atveju nesilaikė ir kitų jų veiklos instrukcijos reikalavimų.

Instrukcijos 32 punktas numato, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, reikia įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, todėl jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti, o 35 punktas – kad asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Instrukcijos 36 punkte įsakmiai nurodyta, kad reikalavimus, susijusius su policijos patrulio saugumo užtikrinimu, <...> asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimą, sulaikymu, apžiūra ir pristatymu į policijos įstaigą, policijos patrulis pasako aiškiai ir garsiai. 53 punktas pareigūnui numato teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Tačiau, prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju šių instrukcijos nuostatų nebuvo laikomasi be jokių objektyvių aplinkybių, ir, jeigu jų būtų laikomasi, pareigūnai būtų tinkamai ir laiku nustatę persekiojamo asmens ketinimus. Šį kartą tie ketinimai tebuvo preziumuojami vadovaujantis niekuo nepagrįsta prielaida.

Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir persekioję automobilį pareigūnai tenurodo, jog važiavo paskui E. J. vairuojamą automobilį tik įjungę šviesos ir garso signalus, tačiau nė vienas nepatvirtino, kad buvo vadovaujamasi ir laikomasi nurodymų, kurie nustatyti instrukcijos 25 punkte (privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį) ar 30.3. punkte (per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę), tai yra, net važiuojančiam iš blaivumo tikrinimo vietos vairuotojui nebuvo pateikti teisėti reikalavimai ir nurodymai.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punktą, kuriame nurodyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju vyriausiasis patrulis Pavelas Lozarionokas patikrino alkotesteriu E. J. blaivumą, nustatė 0,58 promilės neblaivumą, tačiau vairuotojo nenušalino, netgi nepareikalavo perduoti automobilio raktelį, tokiu elgesiu sudarydamas sąlygas E. J. elgtis savo nuožiūra. To pasekmė – vairuotojas nuvažiavo iš sustabdymo vietos, jį nusivijo net keturi policijos automobiliai, galiausiai sekė aptariami šioje byloje įvykiai.

Darytina išvada, kad E. J. elgesys ir veiksmai (pavartoti keiksmažodžiai ir jau tarnybiniame automobilyje nereagavimas į perspėjimus nusiraminti) vertintini kaip netoleruotini. Tačiau minėta, kad jie tam tikra dalimi buvo išprovokuoti patrulių padarytais policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų nuostatų pažeidimais ir patrulių veiksmais, kurie, teismo vertinimu, nebuvo nei proporcingi, nei adekvatūs E. J. padarytam pažeidimui. Patrulių padaryti pažeidimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau jie konstatuotini, siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti E. J. veiksmus, nes policijos pareigūnų panaudotos priemonės šiuo atveju – fizinė prievarta, – yra neproporcingos siekiamam tikslui ir neadekvačios, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinė byla dėl statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo ir dėl statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymo (ANK 508 straipsnis ir ANK 506 straipsnio 4 dalis) nutrauktina, nes padarytos veikos neturi administracinių nusižengimų požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Paminėtina ir tai, kad pradinėje įvykių stadijoje E. J. veiksmus sąlygojo policijos priemonėje dalyvaujančių žurnalistų elgesys. Nekvestionuodamas jų teisės informuoti visuomenę apie atitinkamas policijos priemones teismas konstatuoja, kad asmens, kurio atžvilgiu nėra priimtas joks procesinis sprendimas, o juo labiau, kaip nagrinėjamu atveju, automobilyje buvusios keleivės, net neįtariamos kokio nors nusižengimo padarymu, filmavimas, fotografavimas ir viešinimas yra absoliučiai netoleruotinas, nes šiurkščiai pažeidžia asmens teises. O ginti šias teises neabejotinai privalo ir policijos patruliai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (1996-07-02 Nr. I-1418) 3 straipsnis apibrėžia būtinumą laikytis pagrindinių visuomenės informavimo principų ir jais vadovautis. Tai reiškia, kad visuomenės informavimo principai turi būti taikomi teisiniuose santykiuose, kurie kyla visuomenės informavimo srityje. Įstatymo 2 straipsnio 46 straipsnyje apibrėžta privataus gyvenimo sąvoka; be kita ko, privačiam gyvenimui priskiriamos asmens garbė ir reputacija, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Teismo nuomone, viešosios informacijos teikimas visuomenei negali būti skubotas, negali pažeisti asmens teisės į privatumą ir negali pažeisti žmogaus teisų ir laisvių. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas platinti informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, o 3 dalyje – draudimas skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.

Nagrinėjamu atveju informacija visuomenei buvo pateikta nesulaukus, kol dėl nusižengimų faktų bus priimtas procesinis sprendimas (pagal Lietuvos įstatymus teisė pripažinti asmens kaltę suteikta tik teismui), tai yra, visuomenei pateikta iš esmės klaidinga informacija. Vadinasi, buvo pažeistos ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, bet visuomenei buvo pateiktas visiškai su nusižengimais nesusijusio asmens vaizdo įrašas, susietas su E. J. veiksmais, ką teismas laiko netoleruotinu aptariamo įstatymo pažeidimu.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti būtinumą apie nustatytus pažeidimus informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Saulių Gagą, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir Žurnalistų etikos inspektorę Gražiną Ramanauskaitę-Tiumenevienę.

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą prieš E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal ANK 508 straipsnį ir 506 straipsnio 4 dalį, nes padarytos veikos neturi administracinių nusižengimų požymių.

Šios nutarties kopiją (nuorašą) išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Sauliui Gagui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir Žurnalistų etikos inspektorei Gražinai Ramanauskaitei-Tiumenevienei.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.