Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2003 m. gruodžio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 7 d. apie 4 val. 30 min. išdauždamas lango stiklo paketą įsibrovė į patalpą – UAB ,,duomenys neskelbtini“ priklausantį prekybos padalinį ,,Bitė“, esantį ,,duomenys neskelbtini“, Radviliškyje, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą UAB ,,duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonus: ,,NOKIA 6681“ 1200 Lt vertės, ,,NOKIA 6020“ 600 Lt vertės, ,,SONY ERIKON K 300i“ 400 Lt vertės, ,,SAMSUNG T100“ 1200 Lt vertės, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausomų aplinkybių pagrobė mobiliųjų telefonų ,,NOKIA 6681“, ,,NOKIA 6020“, ,,SONY ERIKON K 300i“, ,,SAMSUNG T100“ beverčius muliažus.

Be to R. Š. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, įsibraunant į patalpą – UAB ,,duomenys neskelbtini“ priklausantį prekybos padalinį ,,Bitė“, esantį ,,duomenys neskelbtini“, Radviliškyje, iš kur pasikėsino pagrobti mobiliojo ryšio telefonus NOKIA 6681“, ,,NOKIA 6020“, ,,SONY ERIKON K 300i“, ,,SAMSUNG T100“, tyčia sugadino svetimą, UAB ,,duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – išdaužė lango stiklo paketą 400 Lt vertės ir išdaužė vitrinos stiklą 450 Lt vertės, tuo padarydamas UAB ,,duomenys neskelbtini“ 850 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyta vagystė su įsibrovimu, už kurią jis ir yra nuteistas, todėl, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jį nuteisė ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Nuteistojo R. Š. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. Š. kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d. Apylinkės teismo išvados sprendžiant apelianto kaltės klausimą, kolegijos nuomone, yra pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes.

Apeliantas, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, motyvuoja tuo, kad jo nusikalstamas veikimas – vagystė įsibraunant į patalpą, turi būti kvalifikuojamas kaip vienas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Kolegija pažymi, kad vagystė, įsibraunant į patalpą, galima ir įveikiant tam tikras kliūtis (pvz. išlaužiant duris, išdaužiant lango stiklą, išjungiant signalizaciją ar kt.). Taigi, minimas įsibrovimo į patalpą būdas yra susijęs ir su svetimo turto sugadinimu ar sunaikinimu, todėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dispozicija apima ir tokius kaltininko neteisėtus veiksmus, tačiau kaip vienas nusikaltimas tokia veika kvalifikuojama tik tada, kai sugadinto ar sunaikinto turto vertė neviršija 1 MGL.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, ką pripažino ir pats nuteistasis (b. l. 156-157), kad apeliantas, norėdamas pavogti iš prekybos salono mobiliuosius telefonus, išdaužė lango ir vitrinos stiklus, tai yra sunaikino svetimą turtą ir tuo padarė 850 Lt turtinę žalą. Kadangi R. Š. nusikalstamo veikimo metu 1 MGL sudarė 125 Lt, o įsibrovimo į patalpą metu buvo sunaikinta turto už didesnę sumą (850 Lt), jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., sutaptis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Š. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas ankščiau teistas, paskutinį kartą – 2003 m. gruodžio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už svetimo turto vagystes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 4 d. bei plėšimą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Neatlikęs bausmės, praėjus vos mėnesiui po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (b. l. 70), jis vėl padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Išdėstytos aplinkybės byloja apie tai, kad R. Š. aktyviai ieško galimybių nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir jo atsakomybę švelninančių institutų (bausmės vykdymo atidėjimas, atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės) taikymas (b. l. 46) jam pozityvaus poveikio nedaro. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos sprendimui skirti R. Š. realias laisvės atėmimo bausmes.

Apylinkės teismo apeliantui paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, todėl šios bausmės, kolegijos nuomone, savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad bausmės apeliantui pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skirdamas galutinę subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir Lietuvos Respublikos BK 63 str. bei 64 str. nuostatų, bausmes subendrino tinkamai – skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes apimdamas, o po to pridėdamas dalį neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas R. Š. bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, apelianto asmenybę ir kitas aplinkybes. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė. Todėl švelninti nuteistajam R. Š. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.