Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., nuteistas 2011 m. vasario 4 d. Norrtalje apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės įstatymo dėl kontrabandos (2000:1225) 3 paragrafo 1 dalį ir 6 paragrafo 3 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 10 metų laisvės atėmimo. 2012 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi 2011 m. vasario 4 d. Norrtalje apylinkės teismo paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, paskiriant galutinę bausmę 10 metų laisvės atėmimo. Anksčiau teistas. Nuteistasis atliko ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 5 mėnesiai 29 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 15 d.).

Komisijos 2017 m. birželio 19 d. nutarimu priimtas sprendimas nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2017 m. birželio 19 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B. konstatuodamas, jog nuteistojo, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kurie reikšmingi vertinant jo asmenybę ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.Nuteistasis R. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad jis atitinka visus formalius įstatyme numatytus pagrindus lygtiniam paleidimui taikyti. Nuteistasis nesutinka su teismo teigimu, kad „nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausme atliekantis asmuo “, kadangi toks teiginys nesuderinamas su pačia lygtinio paleidimo instituto esme - įstatymų leidėjas numatė galimybę nuteistiesiems atitinkantiems formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, būti paleistiems lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, teismas padarė išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad į laisvę paleistas R. B. laikysis įstatymų nebenusikals, motyvuodamas tuo, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kad anksčiau yra teistas jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, jog išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didinantys (kriminogeninis) veiksnys -teisės pažeidimai (ankstesnė nusikalstama patirtis). Nuteistojo įsitikinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo, kadangi nuteistasis ne tik atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų dėl minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau ženkliai jį viršija. Skundo padavimo dienai nuteistasis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad R. B. padarė sunkų nusikaltimą, teismo jau yra įvertinta skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas dėl bausmės sunkumo skundžiamoje nutartyje pasisakė nepagrįstaiR. B. teigimu, šioje byloje sprendžiamas konkretus klausimas dėl šiuo metu atliekamos bausmės. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, baigė 12 klasių įgijo baldžiaus, suvirintojo, tekintojo ir elektriko remontininko specialybes, nuo 2017 m. sausio 9 d. pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ kroviku ekspeditoriumi, po galimo lygtinio paleidimo planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, bendrauja su žmona, dukra bei padeda ją išlaikyti. Taip pat palaiko ryšius su giminaičiais yra lankomas pasimatymų metu, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis bausmės atlikimo metu jis buvo išleistas į namus10 parų atostogų, be to, už gerą elgesį ir darbą skatintas net 7 kartus, kas teismų praktikoje svarstant lygtinio paleidimo klausimą akcentuojama, kaip reikšminga aplinkybė, drausmine tvarka visą bausmės atlikimo, laiką nebaustas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog lygtinio paleidimo galimybė buvo ir yra viena iš sąlygų, kuri skatina nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje. Galimybė būti paleistam lygtinai ir likusią dalį bausmės atlikti laisvėje R. B. skatino nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekti šio tikslo, tačiau vertinant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo motyvus galima suprasti, jog nuteistojo pastangos yra nereikšmingos, absoliučiai nevertinamos, o jo pasitaisymas gali būti įrodymas tik toliau jį laikant pataisos įstaigoje, o ne aktyviais nuteistojo veiksmais. Nuteistojo R. B. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl R. B. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, faktiškai yra atlikęs ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nėra pažeidęs nustatytos vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, už gerą elgesį septynis kartus paskatintas. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose baigė 12 klasių bei įgijo baldžiaus ir elektriko specialybes. Per Komisijos rekomendacijoms įgyvendinti skirtą laikotarpį jis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nebuvo pažeidęs, dalyvauja įstaigos organizuojamuose renginiuose. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdė. Nuo 2017 m. sausio 9 d. nuteistasis įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ kroviku ekspeditoriumi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų. Po bausmės atlikimo turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, planuoja gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Nuteistasis bendrauja su motina, žmona ir dukra, lankomas pasimatymų metu, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. R. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką įvertinta 25 balais iš 168 galimų, tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog pagrindiniu nuteistojo kriminogeniniu veiksniu vis tik išlieka – teisės pažeidimai (ankstesnė nusikalstama patirtis), tačiau yra nustatyti, net penki pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, specialybės, darbinių įgūdžių turėjimas, narkotinių medžiagų nevartojimas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis R. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog R. B. lygtinai paleidus iš pataisos namų laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikaltimo pobūdis ir sunkumas gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog R. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir bei teisingumo principo įgyvendinimo yra nemotyvuota ir nepagrįsta Komisijos nutarime ir nuteistojo asmens byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu. Kaip minėta, Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Taigi apygardos teismas sutinka ne su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos narių priimtu sprendimu taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas iš esmės teisėtu ir pagrįstu.Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.Tačiau priimdamas naują sprendimą teismas sutinka ne su visomis šiame nutarime siūlomomis pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Pripažintina, kad įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nagrinėjamu atveju yra perteklinis, kadangi ši bendrojo pobūdžio pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio ketvirtame punkte. Atsižvelgiant į tai, ši bendrojo pobūdžio pareiga, kurią nuteistasis ir taip privalo vykdyti įstatymo pagrindu, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. B. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir dėl nuteistojo R. B. skundo priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 93-434 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 d., skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę:

per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.