Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vaidai Banišauskienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv., (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas tris kartus: 1. 2013-10-31 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. 6 MGL dydžio bauda; 2. 2014-02-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2013-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams ir 780 Lt bauda, baudos nesumokėjęs; 3. 2014-07-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta 8 mėn. l. atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4 d. bausmė subendrinta su 2014-02-26 nuosprendžiu paskirta bausme – 1 m. ir 6 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 m., paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8) p. numatytą įpareigojimą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. baudžiamojo poveikio priemonę - 40 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014-11-17 apie 21.20 val. būdamas prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „VW Golf“, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Šiaurės pr. 4-ojo namo, Kaune, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-o būrio patrulį M. P. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulį K. B. už tai, kad pastarieji nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tokiu būdu siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą, tiesiogiai pasiūlė ir davė 300 litų kyšį už neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, pinigus padėdamas automobilyje tarp priekinių sėdynių į smulkių daiktų dėtuvę.

D. K. teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad viskas įvyko 2014-11-17, apie 22 val. prie žiedo, kur yra Žaliakalnio policijos komisariatas, Kaune, Šiaurės prospekte. Buvo du pareigūnai ekipaže, kai jį sustabdė. Viskas iš pradžių vyko ne automobilyje. Jis pasiūlė susitarti, jie pasakė, kad gal galima susitarti. Klausė, kaip jis nori tartis. Kiek suprato, jo pokalbį pareigūnai įrašinėjo. AšPareigūnams iš karto pasakė, kad neturi teisės vairuoti. Suprato, kad padarė pažeidimą ir už tai bus nubaustas. Pinigus davė tam, kad nenubaustų. Yra lygtinai nuteistas, jam atidėtas bausmės vykdymas ir jis neturi nei vienos nuobaudos per tą laiką. Pareigūnai paklausė jo, kaip jis nori tartis. Jis sukrapštė paskutinius pinigus su draugais, tačiau pareigūnams turbūt netiko. Jam pareigūnai leido nueiti į automobilį pinigų, todėl grįžo į savo automobilį, susirinko draugų pinigus - 290 Lt, tada grįžo į policijos automobilį. Grįžęs pasakė, kad turi tik tiek, jie tada susižvalgė. Pinigus padėjo, pasakė, kad viskas, paskutiniai pinigai. Bet jie daugiau nelaukė ir jam antrankius uždėjo mašinoje. Dar jis tuos pinigus padėjo prie rankinio stabdžio, bet po to pasiėmė iš ten.Mano, kad pinigų pareigūnams trūko, per mažai davė. Pareigūnai tada jį pristatė į komisariatą dėl kyšio. Pinigų pareigūnai iš jo nereikalavo, jie greičiau jį apgavo. Savo veiką vertina blogai, gailisi, jeigu jam būtų paskirta bauda, tai tėvai padėtų piniginę baudą sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Kauno AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būtio patrulių K. B. ir M. P. 2014-11-17 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2014-11-17 jiems patruliuojant Kaune, Šiaurės prospekte, apie 21.20 val. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Alfa Romeo, valst.nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdžius buvo nustatyta, kad jį vairuoja D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojui paaiškinus jam gresiančią atsakomybę už vairavimą neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo, jis vengdamas šios atsakomybės pasiūlė kyšį – 300 litų. Pradžioje pinigus bandė padėti į automobilį per langą, o po to atsisėdęs ant galinės sėdynės pinigus padėjo tarp priekinių sėdynių. Vairuotojas buvo sulaikytas, jį sulaikius jis pinigus įsidėjo atgal į savo kišenę. Alkotesterio pagalba D. K. buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas (b.l. 6, 7).

Asmens kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu pas sulaikytąjį buvo surasti 100 litų ir 200 litų banknotai, kurie buvo paimti ir perduoti saugojimui į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą (b.l. 9, 32).

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas D. K. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyrinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau jau 3 kartus teistas, paskutiniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl teismas sprendžia, kad D. K. yra savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertinantis asmuo, dėl ko yra linkęs sistemingai nusikalsti. Todėl yra įstatyme nustatytas pagrindas paskirti jam kaip recidyvistui už apysunkį tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kuria bus privalu subendrinti su jau ankstesniu 2014-07-01 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi iš BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės maksimalaus dydžio vidurkis.

D. K. už jo padarytą nusikaltimą paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. D. K., kaip nustatyta šioje byloje, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį paskirta bausmė turės būti subendrinta BK 64 str. pagrindu su 2014-07-01 teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 metams.

BK 75 straipsnis nedraudžia bausmės vykdymo atidėti dar kartą, tačiau tik šio straipsnio 1 dalyje nustatytų dviejų sąlygų grupių visumos vertinimas leidžia teismui priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą tiek pirmą kartą, tiek ir pakartotinai. Akivaizdu, kad formalias baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas D. K. neabejotinai atitinka. Tačiau tam, kad būtų taikomas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas dar kartą, turi būti nustatyta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir šiuo metu be realaus jos atlikimo.

Pagrįsdamas išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju reikalinga vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skiriant bausmę nuteistajam, bet ir sprendžiant dėl bausmės vykdymo jam atidėjimo. Ta išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis jau yra anksčiau tris kartus teistas, tačiau jis yra teistas už iš esmės visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, be to, finansų sistemai ir valsymo tvarkai), už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams nėra teistas. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis turi jau giliai susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal jos padarymo aplinkybes yra daugiau atsitiktinė, nulemta iš esmės kaltinamajam nepalankiai susiklėsčiusių aplinkybių, susijusių su jo ankstesniu teistumu ir nustatytais įpareigojimais per jam paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip matyti, kaltinamasis gailėjosi dėl tokio savo elgesio, kaip parodė, ir š nusikaltimą padarė tik dėl to, kad nebūtų konstatuotas jam nustatytų įpareigojimų ar draudimų netinkamas laikymasis. Tai rodo, kad kaltinamasis suvokia teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų svarbą, stengiasi jų laikytis, kas rodo, kad kaltinamojo D. K. atžvilgiu bausmės tikslai dar kartą gali būti pabandyti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (300 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Byloje 2014-11-18 dieną byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4237 (b.l. 28), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajam D. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-11-18 dienos sudaro 80 litų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės būti priteisiamos iš kaltu pripažinto D. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniojo teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme, tai yra prie 2014-07-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti D. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir 3 mėnesiams ir 6 MGL (780 litų/225 eurai) dydžio baudą.

Į D. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-11-17 iki 2014-11-18, kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 80 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – D. K. priklausančius pinigus (300 litų), laikomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.