Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąja bylą, kurioje

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti, neteista,

kaltinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 24 str. 5 d. - 138 str. 2 d. 3p.;

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, niekur nesimoko, neteistas,

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 24 str. 3 d. - 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. laikotarpyje nuo 2011-11-28 21:00 val. iki 2011-11-29 1:00 val., būdama (duomenys neskelbtini), R. B. ir asmens, kurio atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla, paprašė sumušti savo šeimos narį – sutuoktinį S. S., kurie, vykdydami jos prašymą, 2011-11-29 apie 1:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), penktojo aukšto bendro naudojimo prausykloje bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiajam S. S. į galvą, krūtinę ir pilvą, tuo padarydami nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sukurstė R. B. ir asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, padaryti nusikalstamą veiką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. - 138 str. 2 d. 3p.

R. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu išskirtas baudžiamoji byla, vykdydami J. S. prašymą, 2011-11-29 apie 1:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), penktojo aukšto bendro naudojimo prausykloje bendrais veiksmais sudavę ne mažiau kaip šešis smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiajam S. S. į galvą, krūtinę ir pilvą, padarė nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 3 d. - 138 str. 1 d.

Kaltinamoji J. S. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad įvykio dieną ji kartu su savo vyru S. S. ir jo draugu V. gėrė. Negalėdama būti namuose dėl to, kad su vyru įvyko konfliktas- jos vyras stipriai koliojosi, bet fizinio smurto nenaudojo, ji nuėjo pas S. gerti kavos, kur buvo ir R. B. su M. Z.. Jie visi kartu gėrė kavą ir ji S. paprašė, kad ši tik pakalbėtų su jos vyru, jog šis prie jos nelystų –R. B. ir M. Z. ji neprašė, kad sumuštų jos vyrą. Po to ji išėjo iš S. ir nieko daugiau nežino, kas vyko toliau - mano, kad R. B. ir M. Z. kur nors koridoriuje susitiko su jos vyru ir jie susimušė, nes grįžusi namo ji rado vyrą jau sumuštą ir gulintį lovoje. Tuomet ji iškvietė jam greitąją pagalbą.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino iš dalies- pripažino, kad jis su M. Z. sumušė nukentėjusįjį, tačiau nepripažino, kad tai padaryti prašė J. S.. Paaiškino, kad įvykio dieną jis su M. Z. ir P. D. buvo pas S., kur gėrė šampaną. Vėliau pas S. atėjo J. S. ir pasiskundė, kad jos vyras prieš ją šokinėja su peiliu. Jie į tai atsakė, kad tai ne jų reikalas ir neturėjo minties sumušti nukentėjusįjį. Po kiek laiko jis M. nuėjo į tualetą, kur sutiko S. S., kuris rankoje laikė peilį ir atsistojęs tarpdury jų nepraleido. Tada M. pagriebė nukentėjusįjį už rūbų ir abu pradėjo šį mušti, suduodami smūgius ranka į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės – spardė jį kojomis į veidą, krūtinę, pilvą. Pamatę bėgant kraują, jie baigė mušti nukentėjusįjį ir pažiūrėję, ar šis dar kvėpuoja, paliko gulintį. Nurodė, kad dėl įvykio senumo gerai neatsimena visų aplinkybių.

Kaltinamajam teisiamojo posėdžio metu duodant parodymus dėl J. S. prašymo sumušti jos vyrą ir nukentėjusiojo užpuolimo aplinkybių, kurie iš esmės skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3p, kur jis parodė, kad 2011-11-28 vakare su draugais atėjo pas pažįstamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) namo penktajame aukšte. Taip pas ją besisvečiuojant apie 22 val. jis su M. Z. nuėjo į aukšto bendro naudojimo virtuvę, kur nepažįstama moteris, kaip vėliau išsiaiškino ten gyvenanti J. S. jiems pasiūlė išgerti kavos. Begeriant kavą J. S. pradėjo guostis, kad neva jos vyras girtas prieš ją šokinėja su peiliu, kaip ir kokiu būdu šokinėja, nesakė. Taip pat pokalbio metu ji paprašė jos vyrą pamokyti, tai yra liepė ją apginti, sumušti jos vyrą, kad šis prie jos daugiau nešokinėtų su peiliu. J. S. buvo girta ir R. B. nematė, kad ji būtų sumušta ar supjaustyta peiliu. Išgėrę kavą nuėjo pas pažįstamą S. į kambarį. Ten bebūnant J. S. vėl atėjo ir dar kartą paprašė sumušti jos vyrą, ji pradėjo kalbėti, kad jos vyras vėl šokinėja su peiliu prieš ją. Ji paprašė eiti ir pamokyti jos vyrą. R. B. su M. Z. nuėjo pas ją į namus. Matė sėdinčius du vyrus, kurie gėrė degtinę. Jie buvo ramūs, nei vienas nesišvaistė su peiliu. Tą pamatę, išėjo atgal. Apie 1 val. nakties jis su M. Z. nuėjo į bendro naudojimo tualetą, išeinant iš tualeto pamatė tarpduryje tarp tualeto ir koridoriaus stovintį J. S. vyrą, matė jis rankoje turėjo peilį, tačiau jis juo jiems negrasino. Prisiminę kaimynės J. S. prašymą jiedu iš niekur nieko puolė ant šio vyro. M. Z. sugriebė jį už gerklės, prispaudė prie sienos, R. B. atėmė peilį, jį nunešė į kambarį bei sugrįžęs jam kumščiu sudavė į pilvą. Jis nukrito aukštielninkas. Jam nukritus R. B. su M. Z., maždaug vienodai pradėjo spardyti tą vyriškį. Kiek tiksliai smūgių sudavė negali pasakyti, tačiau po kelis smūgius sudavė į galvą, į krūtinę, pilvą. Pamatę, kad jis jau nereaguoja nesipriešiną ir kad iš galvos bėga kraujas, jie liovėsi mušę ir jį paliko tualeto patalpoje (t.1, b. l. 143-144; 150-151). Tokius savo parodymus R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, nurodydamas, kad jie yra teisingi.

Motyvuojamoji dalis

Nors J. S. visiškai nepripažino savo kaltės, o R. B. – tik iš dalies, tačiau kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai ir nukentėjusysis.

Nukentėjusysis S. S. įvykio aplinkybių gerai neatsiminė, nes įvykio dieną buvo stipriai išgėręs. Atsimena, kad kažkuris suėmė už gerklės ir pradėjo daužyti, vėliau talžė jį gulintį ant žemės. Kai sudavė smūgį per galvą iš viršaus, jis prarado sąmonę.

Liudytoja S. S.- S. parodė, kad įvykio dieną pas ją buvo atėję R. B., Povilas ir dar vienas jo draugas. Vėliau pas ją atėjo kaltinamoji ir paprašė pagalbos, kadangi yra skriaudžiama savo vyro. Ji pasakė, kad į šeimos reikalus nesikiš. Tačiau J. dar buvo užėjusi du kartus ir vis prašė jos draugų išeiti. Trečią kartą vėl atėjo J. ir pakvietė R. B. ir M. eiti į virtuvę išgerti su ja kavos, ir jie sutiko. Po kurio laiko į kambarį grįžo R. B. su savo draugu- abiejų jų rankos buvo kruvinos. Jie papasakojo, kad J. jų prašiusi apginti nuo vyro, nes neva jis prieš šią šoko su peiliu, todėl jiems pagailo J. ir sumušė S.

Liudytoja O. J. parodė, kad kaltinamoji, būdama girta, nuolat visų prašo, kad sumuštų jos vyrą. Įvykio dieną ji ėjo į tualetą ir matė kaltinamąją J. su R. B. ir jo draugu bei girdėjo, kaip J. jų prašė sumušti jos vyrą ir kad šie iš J. kalbų supratę, kad J. yra vargšė nuskriausta moteriškė. Kitos dienos rytą ji nuėjusi į prausyklą matė kraują prie skalbimo mašinos, taip pat girdėjo, kaip J. gyrėsi, kad jos vyras yra sumuštas ir guli reanimacijoje ir visus vaišino kava.

Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio dieną jis buvo svečiuose pas sutuoktinius S.. Jiems sėdint J. S. išėjo į koridorių, o vėliau išėjo ir S., todėl jis liko vienas. Tą vakarą jis nematė sumušto nukentėjusiojo- kad šis buvo sumuštas, sužinojo tik kitą dieną, kai atėjo pas S. ir kaimynai jam pasakė, kad S. guli ligoninėje.

Liudytojas D. P. parodė, kad po įvykio kitos dienos rytą jis matė sumuštą nukentėjusįjį, kuris yra jo kaimynas, taip pat kruviną skalbimo mašiną. Pats jis įvykio nematė - kad vaikinus sumušti nukentėjusįjį sukurstė žmona, ryte jis sužinojo iš kaimynų.

Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad pas S. buvo atėjusi J. S., kuri pasiskundė, kad jos vyras prieš ją šokinėja su peiliu, tačiau jie į tai nereagavę ir neturėjo minties sumušti nukentėjusįjį, kad nukentėjusįjį sumušę ne dėl J. S. prašymo, o dėl to, kad nukentėjusysis prie jų priėjo su peiliu ir atsistojęs tarpdury jų nepraleido buvo su peiliu, tačiau balsu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad J. S. kelis kartus buvo priėjusi prie jo ir M. ir prašė sumušti jos vyrą, todėl sutikę nukentėjusįjį išeinantį iš tualeto, jie, prisiminę J. S. prašymą, šį sumušė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gerai neatsimenantis įvykio aplinkybių dėl ilgo laiko tarpo, taip pat patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, todėl teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Iš pareigūno R. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-11-29 3:29 val. Alytaus AVPK budėtojų grupėje iš Greitosios medicinos pagalbos stoties gautas telefoninis pranešimas, kad į ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas S. S., kurį 2011-11-29 apie 2.49 val. namuose sumušė nepažįstami asmenys ir kuriam nustatyta trauminė smegenų liga, apatinio žandikaulio lūžimas, veido sumušimas, kairės krūtinės ląstos šonkaulių lūžimas, dėl ko yra guldomas į chirurginį skyrių (t.1., b.l. 6).

Iš tyrėjos E. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyrių apklausti nukentėjusiojo apie įvykio aplinkybes nebuvo galimybės, nes S. S. sunkiai ir neaiškiai kalbėjo, bet buvo galima suprasti, kad muštynės įvyko dėl žmonos J.; kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), O. J. paaiškino, kad naktį bute Nr. 501 vyko išgertuvės, o jai einant bendru koridoriumi girdėjo kaimynės J. pokalbį bute Nr. 506, kur gyvena S., kaip pas S. draugus J. prašė sumušti jos vyrą S. (t.1., b.l. 7).

S. S. savo protokole – pareiškime nurodė, kad 2011-11-29 nakties metu (duomenys neskelbtini) namo penktojo aukšto tualete buvo sumuštas dviejų vaikinų ( t.1., b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta ir tyrimui reikšmingi duomenys- kraujo pėdsakai ant pagalvių, apžiūrėtų S. bute (t.1., b. l. 10-14)

Specialisto išvadoje Nr. G 922/11 (06) konstatuota, kad S. S. nustatytas krūtinės ir pilvo sumušimas, apatinio ir viršutinio žandikaulių dešinės pusės lūžimas, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, pereinanti į apatinio žandikaulio dešinę pusę, krūtinės ląstos kairėje pusėje, pagal vidurinę pažastinę liniją kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, apie abi akis, muštinės žaizdelės kaktos ir pakaušio vidurinėje dalyje kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; kad sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau šešių poveikių pasekoje ir kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1., b. l. 20-22).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamosios J. S. veiksmai nukentėjusiojo S. S. atžvilgiu atitinka BK 24 str. 5 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo požymius – kaltinamoji palenkė kaltinamąjį R. B. ir asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, panaudoti fizinį smurtą prieš savo sutuoktinį S. S., kurie, vykdydami jos prašymą, bendrais veiksmais sumušė nukentėjusįjį, tuo padarydami nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. B. su asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, vykdydami kaltinamosios J. S. prašymą, bendrais veiksmais sumušę nukentėjusįjį, padarė nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jų veiksmai atitinka BK 24 str. 3 d. ir 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Kaltinamoji J. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

J. S. praeityje neteista, tačiau bausta administracinėmis nuobaudomis (t.1., b. l. 85-92); įrašyta į Psichikos sveikatos centro įskaitą (t.1., b. l. 80), bet dėl nustatytos diagnozės skirti psichiatrinę ekspertizę nebuvo tikslinga (t.1., b. l. 83).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertintina ir tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajai, jokių pretenzijų neturi, atsisakė savo pareikšto civilinio ieškinio. Kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu dirba.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad J. S. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jos nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl kaltinamajai skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jos nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos vidurkį, atidedant bausmės vykdymą.

Atidedant bausmės vykdymą, J. S. skirtini įpareigojimai tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (t.1, b.l. 75).

Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (t.1., b.l.172).

Kaltinamasis pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį, prašydamas taikyti BK 38 str. nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

S. S. patvirtino, kad jis atleido kaltinamajam, jam jokių pretenzijų nereiškia ir atsiima savo pareikštą civilinį ieškinį.

Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat jis savo kaltę pripažino tik iš dalies.

Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nesimoko, darbo biržoje neregistruotas.

Be to, tiek iš bylos duomenų, tiek iš Liteko duomenų bazės matyti, kad R. B. 2012-02-20 ir 2012-03-29 baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (t. 1., b.l. 177). Šie administraciniai teisės pažeidimai padaryti po nusikalstamos veikos padarymo dienos, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir linkęs toliau daryti teisės pažeidimus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir teigė, kad nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau vien tik formalus pareiškimas dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi neduoda pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe: teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė tik iš dalies teisingus parodymus, keitė juos dėl nukentėjusiojo užpuolimo aplinkybių, bylos nagrinėjimo metu slapstėsi nuo teismo, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškas registravimasis policijos įstaigoje buvo pakeistos į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą (t.2., b.l. 102,103). Be to, teisiamojo posėdžio nukentėjusysis parodė, kad po įvykio nei vienas kaltinamasis jo net neatsiprašė.

Objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertintina ir tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam, jokių pretenzijų neturi, atsisakė savo pareikšto civilinio ieškinio.

Atsižvelgiant į tai, R. B. skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-02-14 iki 2014-04-14 (t.2, b.l. 14-16).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina iš karto po nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamasis iš suėmimo paleistinas teismo posėdžių salėje (LR BPK 309 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. skirtina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškovas S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 29).

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė savo civilinio ieškinio, todėl byla dėl S. S. civilinio ieškinio nutrauktina.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo S. S. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 462,53 Lt. žalos atlyginimo. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, dėl ko už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamieji solidariai privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jai bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5, 6 ir 7 p. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. S. įpareigoti:

- tęsti darbą;

- neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai ) parų.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1d. į paskirtą bausmę įskaityti R. B. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-14 iki 2014-04-14 ir laikyti, kad R. B. jam paskirtą bausmę atliko.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti iš karto po nuosprendžio paskelbimo dienos ir R. B. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš J. S. ir R. B. 2 462,53 Lt. (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du litus 53 ct.) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priimti civilinio ieškovo S. S. atsisakymą ir bylą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.