- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- I-2514-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02935-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. skundu prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Nurodo, jog Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo leista įsigyti prekių 2018 m. lapkričio 14 d., tačiau 2018 m. lapkričio 20 d. etapavus jį į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI), jam nebuvo leista nusipirkti prašomų prekių. Nurodo, jog Kauno TI 2018 m. lapkričio 23 d. užpildė reikiamus dokumentus, nurodydamas kokių nori nusipirkti prekių, tačiau tai nebuvo leista padaryti. Pareiškėjo teigimu, Kauno TI į jo skundą niekas neatsakė. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų buvo priverstas badauti, buvo sugniuždytas, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, skriaudą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, nustato, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kad pagal Kauno TI direktoriaus nustatytą tvarką, prižiūrėtojas, paskirtas pristatyto suimtiesiems/nuteistiesiems prekes į kameras, kiekvieną pirmadienį jiems išduoda prašymus apsipirkti parduotuvėje su nurodyta turima asmeninėje sąskaitoje pinigų suma. Suimtieji neturėję galimybės apsirūpinti pagrindinio apipirkimo metu penktadienį gali įsigyti tik šių prekių: cigarečių, arbatos, kavos ir kt. Nurodo, jog pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2018 m. lapkričio 20 d. (antradienį), t. y. po prašymų pateikimo dienos, todėl jam galėjo būti suteikta papildomo apsipirkimo teisė penktadienį (tik dėl cigarečių, arbatos, kavos ir kt.). Dėl to, kad pareiškėjas iš Kauno TI išvyko 2018 m. lapkričio 27 d. (antradienį), o pagal vidinę tvarką, bendrovės vykdo apipirkimo paslaugą kiekvieną trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, pareiškėjas nebuvo apiperkamas Kauno TI. Teigia, jog Kauno TI pareiškėjui buvo suteiktas nemokamas maitinimas, todėl jo teiginiai apie badavimą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui V. K. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl to, jog Kauno TI nebuvo leista įsigyti jo norimų prekių.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-110, 13 punkte nustatyta, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – APS) dieninės pamainos prižiūrėtojas, paskirtas pristatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems prekes į kameras (toliau –prižiūrėtojas), kiekvieną pirmadienį išduoda prašymus apsipirkti parduotuvėje su nurodyta turima asmeninėje sąskaitoje pinigų suma. Prižiūrėtojas užpildytus prašymus apsipirkti parduotuvėje iš suimtųjų ir nuteistųjų surenka tą pačią dieną (pirmadieniais – iki 14.00 val.). Aprašo 16 punkte nustatyta, jog suimtieji ir nuteistieji, neturėję galimybės apsirūpinti pagrindinio apipirkimo metu penktadienį gali įsigyti tik šių prekių: cigarečių, arbatos, kavos, taksofono kortelių, žiebtuvėlių, vokų, pašto ženklų, rašymo reikmenų, mineralinio vandens, geriamojo vandens, tualetinio popieriaus. Aprašo 20 punktas numato, jog kiekvieną trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį (išskyrus šventines dienas) bendrovės, teikiančios apipirkimo paslaugą, darbuotojai pagal suimtųjų ir nuteistųjų prašymus vykdo apipirkimą.
Nustatyta, jog pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2018 m. lapkričio 20 d. (antradienį), o išvyko 2018 m. lapkričio 27 d. (antradienį) (b. l. 15-16). Tai įrodo, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko po prašymų pateikimo dienos, nes pagal Aprašo 13 punktą prašymai paduodami pirmadieniais dėl kas savaitinio apsipirkimo. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. (penktadienį) pateikė prašymą leisti nusipirkti prekių (b. l. 3, 43). Pagal Aprašo 20 punktą nuteistieji yra apiperkami kiekvieną trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, todėl pareiškėjo pateiktas penktadienį prašymas negalėjo būti patenkintas. Teismas įvertinęs šias aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Kauno TI izoliatorius nesilaikė nustatyto teisinio reguliavimo ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo subjektines teises įsigyti prekių.
Pareiškėjui argumentas, jog nenusipirkęs būtinų prekių, jis turėjo badauti paneigiamas tuo, jog jis buvo maitinamas nemokamai. Suimtųjų ir nuteistųjų nemokamą maitinimą Kauno TI reglamentuoja Maisto davinių pagal dirbančių/nedirbančių vyrų, dirbančių/nedirbančių vyrų (vegetarų), dirbančių/nedirbančių moterų, maitinimo valgiaraščius teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1-192. Aprašo 4 punkte nustatyta, jog dirbantys/nedirbantys vyrai maitinami pagal valgiaraščius. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nebuvo nemokamai maitinamas, todėl jo argumentai, jog turėjo badauti yra nepagrįsti.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, veiksmų ar neveikimo laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.