Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2016 m. birželio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais;

2016 m. gruodžio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams su įpareigojimais,

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2016-01-01, apie 00 val. 20 min., viešoje vietoje, Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus aikštėje, prie ten stovėjusios papuoštos eglės, Naujųjų Metų sutikimo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vieną kartą kumščiu sudavė M. B. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. B. 31 danties vainiko lūžį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei nosies pertvaros lūžį su poslinkiu ir gleivinės pažeidimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. B. sveikatą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš liudytojos G. M. parodymų matyti, kad įvykio metu liudytoja G. M. ir kaltinamasis R. S. buvo pora. Įvertinus šią aplinkybę, teismas pripažįsta, kad liudytojos G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus yra pagrindas vertinti kritiškai, kaip subjektyvius, kaip siekį buvusiam artimam draugui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, pripažįsta, kad šie įrodymai yra pakankamas pagrindas apkaltinamajai išvadai padaryti, kad R. S. 2016-01-01, apie 00 val. 20 min., Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus aikštėje, prie ten stovėjusios papuoštos eglės, Naujųjų Metų sutikimo metu vieną kartą kumščiu sudavė M. B. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. B. 31 danties vainiko lūžį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei nosies pertvaros lūžį su poslinkiu ir gleivinės pažeidimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011). Šiuo atveju paties nukentėjusiojo M. B., liudytojų H. B., M. B. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam vieną kartą buvo trenkta kumščiu į veido sritį – nosį be jokios menkiausios priežasties ir dingsties, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kitą žinojo tik iš matymo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą paskatos buvo chuliganiškos – tai jis padarė be jokios priežasties, todėl kaltinamojo veiksmus yra pagrindas kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. S. be jokios priežasties fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo Naujosios Akmenės centrinėje aikštėje, tuo metu toje vietoje buvo susirinkę daug žmonių, šventusių Naujuosius metus. Vertinant vietą, kurioje kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, neabejotinai ši vieta laikytina viešąja vieta. Taigi, R. S. viešoje vietoje M. B. be jokios priežasties sudavė smūgį kumščiu į veidą ir taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi minėti veiksmai viešoje vietoje sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir išgąstį. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad R. S. be jokios priežasties viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš M. B. ir tokiais neteisėtais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas sudaro pagrindą kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Dėl civilinių ieškinių.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 425,90 Eur žalą už M. B. gydymą. Ieškinyje nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už M. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei sumokėta 425,90 Eur, prie ieškinio pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius rašytinius įrodymus (I t., b.l. 112-114).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 290 Eur iki 4344 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2014, 2K-5/2014, 2k-497/2011, 2K-360/2011, 2K-278/2011, 2K-190/2010 ir kt.), kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam M. B. padaryta tyčiniais nusikalstamais R. S. veiksmais, kuriais jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad po įvykio nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies, pablogėjo kvėpavimas, nosies ir viršutinės lūpos audiniai patinę, atlikta tamponada atstumiant pertvarą kiek įmanoma į vietą, planine tvarka nuo 2016-01-16 iki 2016-01-20 stacionarizuotas Respublikinėje Kauno ligoninėje, atlikta operacija, kurios metu atlikta septoplastika ir abipusė konchoplastika, pašalintos iškrypusios pertvaros dalys, pooperacinė diagnozė – nosies pertvaros iškrypimas, lėtinis hipertrofinis rinitas, pooperacinis periodas sklandus. Esant nukentėjusiajam M. B. nustatytam sužalojimui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, juolab, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas be jokios priežasties Naujųjų metų naktį centrinėje miesto aikštėje, dėl ko nukentėjęs jautėsi pažemintas prieš įvykį mačiusius asmenis, tokiu būdu nukentėjusiajam buvo sugadinta šventė. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį suduodamas vieną smūgį, be to, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad nukentėjusiajam M. B. dėl patirto sužalojimo kilo kokios nors komplikacijos ir jis dėl padaryto sužalojimo jaus ilgalaikes pasekmes ateityje. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas mažina neturtinę žalą iki 1000,00 Eur. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus ir nėra duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir užsidirbti neturtinės žalos atlyginimui,

Nukentėjęs prašo iš kaltinamojo priteisti 1500 Eur negautų pajamų turtinės žalos atlyginimui, šį reikalavimą grindžia sudaryta 2015-12-21 autorine sutartimi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pažymėtina, kad iš pateiktos sutarties matyti, kad pagal šią sutartį M. B. (autorius) įsipareigojo užsakovui (duomenys neskelbtini) paruošti seminaro dėl plastikinių ir medinių langų montavimo technologijų gerinimo ir procesų optimizavimo medžiagą ir konsultuoti užsakovą, mokymus pradedant vykdyti nuo 2016-01-04 iki 2016-02-29, o užsakovas įsipareigojo už tai autoriui sumokėti 1500 Eur atlyginimą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pateikta sutartis nepagrindžia realiai negautų nukentėjusiojo pajamų. Byloje nėra duomenų, kad prieš tai nukentėjusysis būtų dirbęs panašaus pobūdžio darbą ir už jį gavęs panašaus dydžio darbo užmokestį. Dar daugiau, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių M. B. išsilavinimą ar kvalifikaciją, suteikiančią galimybę dirbti plastikinių ir medinių langų montavimo srityje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. B. studijuoja Kauno technikos kolegijos Inžinerijos mokslų fakultete, pirmo pakopos programoje „Automobilių techninis eksploatavimas“, taigi, jo mokymasis niekaip nėra susijęs su plastikinių langų montavimu. Esant tokioms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokios autorinės sutarties sudarymo aplinkybių, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis neabejotinai būtų atlikęs sutartyje numatytą įsipareigojimą ir už tai realiai gavęs sutartyje numatyto dydžio užmokestį. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl 1500 Eur negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Be to, nukentėjusysis M. B. prašo priteisti 100 Eur dydžio turtinę žalą už odontologo paslaugas. Pažymėtina, kad M. B. šių prašomų išlaidų nepagrindė. Esant tokioms aplinkybėms, šis reikalavimas atmestinas.

Dėl bausmių skyrimo.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms įvykdyti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613/2011). Šiuo atveju tai, jog R. S. buvo vartojęs alkoholio, patvirtino ir pats kaltinamasis, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pavartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti. Kaip pats kaltinamasis parodė, jis buvo beveik blaivus, prie eglutės išgėrė šampano taurę. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apsvaigimas nuo alkoholio turėjo esminės įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl šios aplinkybės teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

R. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš jų - apysunkė, kita – nesunki, veikos yra baigtos. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, administracine tvarka baustas taip pat nebuvo. Pažymėtina, kad kaltinamasis po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, t.y. 2016-06-21 teismo nuosprendžiu ir 2016-12-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, už šias veikas jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurias kaltinamasis yra atlikęs, šiuo metu teistumas nėra išnykęs. Iš minėtų nuosprendžių matyti, kad R. S. abu kartus nuteistas už smurto panaudojimą prieš asmenis viešoje vietoje, smurtas panaudotas analogišku būdu, t.y. kumščiu trenkiant asmeniui į veido sritį. Be to, R. S. 2016-05-23 administracine tvarka nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas girtas, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Šios aplinkybės rodo, kad R. S. linkęs trikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, linkęs viešoje vietoje naudoti fizinį smurtą prieš asmenis, padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. R. S. Psichikos sveikatos centre nesilanko, priklausomybių ligų registre neįrašytas (II t, b.l. 22), jis nusikalstamų veikų padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), buvo charakterizuojamas patenkinamai, baigė 11 klasių (II t., b.l. 27). Kaltinamasis nuo 2017-1 0-03 pagal terminuotą darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) (III t, b.l. 2).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą R. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį skirtinas areštas, jų dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytus vidurkius. Paskirtosios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi R. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ( BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, iš jo yra priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, nustatant 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose numatytas pareigas: 1) dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Be to, prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigoti kaltinamąjį per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas kaltinamąjį per nustatytą terminą atlyginti turtinę žalą. Taigi, taikant baudžiamojo poveikio priemonę įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo priteistina tik neturtinė žala, o turtinė žala nepriteistina, nėra pagrindo taikyti prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas advokato orderis, taip pat pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 1000 Eur sumokėjimą advokatui (II t., b.l. 46). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, proceso trukmę, nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas – pagalbą ruošiant civilinį ieškinį, atstovaujant nukentėjusiojo interesus teisme (įvyko 15 posėdžių), atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis kaltės nepripažino, darytina išvada, nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti laikytos protingomis ir priteistos visa apimtimi.

Kaltinamajam 2016-01-13 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktinis diskas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam bausmę - 1 metus 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę - 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį. Priteisti iš R. S. 425,90 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis Eur 90 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, Europos aikštė 1, Vilnius.

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. S. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur) neturtinė žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. B..

Atmesti nukentėjusiojo M. B. ieškinio dalį dėl 1500,00 Eur negautų pajamų ir 100,00 Eur turtinės žalos už odontologo paslaugas priteisimo.

Priteisti iš kaltinamojo R. S. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. B..

2016-01-13 nutarimu R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.