Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kazio Kailiūno, Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. (A. M.) gynėjo advokato L. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. 2015 m. rugsėjo mėn. susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių Trakuose ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu, P. M., kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kuriam paskelbta paieška, pasiūlė, t. y. sukurstė, o R. J. ir A. M. sutiko už 1500 Eur atlygį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir išplatinti kitiems asmenims. Nurodytomis aplinkybėmis P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėjo nusikaltimų padarymui pateikti būtinas nusikaltimų priemones ir kartu su R. J., A. M. ir J. M. susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, panaudojant automobilį, netesėtai laikyti, gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai išplatinti kitiems asmenims. P. M. nusikaltimų darymui parūpino ne mažesnę kaip 12990 Eur sumą, nurodė R. J. ir A. M. nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje P. M. įsigijo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Lenova“ su SIM kortele, parūpino 1000 Eur, šią transporto priemonę su telefonu ir pinigais perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o, P. M. prašymu, S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispaniją 2015 m. rugsėjo 30 d. prie prekybos centro „IKI“, esančio Naujoji g. 2 C, Alytuje, perdavė R. J. ir A. M.. Vėliau, vykdydami susitarimą, 2015 m. spalio 5 d. dienos metu name, esančiame netoli Rioja miestelio bei Almerijos miesto, Ispanijos Karalystėje, P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę kaip 12990 Eur, neteisėtai įgijo iš asmens, vardu Virgis, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), kurią P. M., R. J. ir A. M. supakavo į plastikinius butelius, šiuos butelius su narkotine medžiaga prie minėto namo paslėpė automobilyje „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje P. M., R. J., A. M. ir J. M., panaudodami smėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, ir P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei A. M. minėtu automobiliu narkotinę medžiagą į Lietuvą gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Vėliau, 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 6 d., veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje. Sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo Liuksemburgo, Prancūzijos teritorijoje, P. M., J. M., R. J. ir A. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai paslėpė automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bake, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to 2015 m. spalio 6 d. ir 2015 m. spalio 7 d., tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai laikė ir gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 2015 m. spalio 7 d. nuo 14.27 val. iki 23.43 val. P. M., J. M., R. J. ir A. M. neteisėtai laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje: sugedus automobiliui, tą pačią dieną nuo 15.22 val. P. M. ir J. M. automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), troso pagalba tempė R. J. ir A. M. vairuojamą automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo Marijampolės, pro Pilviškių kaimą, Šakių miestą, Vilkaviškio rajone, pro Jurbarko miestą ir šį automobilį laikė degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje Muitinės g. 22A, Jurbarke. Vėliau 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 8 d. P. M., panaudodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. GD 125, automobilį „Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai laikė ir nugabeno iš Jurbarko prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bake paslėptą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2015 m. spalio 16 d., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. M. laikinai sulaikytas 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas A. M. buvo tęsiamas.

Dėl kaltinamojo A. M. vengimo atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę skunde nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis trumpam išvyko į Kiprą tartis dėl darbo, tačiau planavo grįžti į Lietuvą ir prašyti leidimo dirbti Kipre. Gynėjas teigia, kad kaltinamasis nespėjo laiku grįžti į Lietuvą, nes buvo apgautas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis visą bausmės atlikimo laiką piktybiškai vengė atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kitas kaltinamasis R. J. nėra suimtas šioje baudžiamojoje byloje, nors kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su A. M.. Gynėjas nurodo, kad R. J. įtraukė A. M. į nusikalstamą veiką. Be to, jis daugiau kartų teistas bei baustas administracine tvarka.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl kaltinamojo A. M. sveikatos. Kaltinamojo stuburas traumuotas, todėl tik paleistas į laisvę jis turėtų galimybę atlikti medicininius tyrimus. Be to, iki stuburo traumos A. M. dirbo arba ieškojo darbo.

Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamajame akte nepagrįstai nustatyta, jog kaltinamasis A. M. gyvena Latvijos Respublikoje. Gynėjo teigimu, iki suėmimo kaltinamasis gyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tik laikinai buvo išvykęs į Rygą.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo kaltinamajam A. M. skirti švelnesnę kardomąją priemonę bei nenurodė motyvų.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas – skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. gynėjo advokato L. P. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam A. M., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kratų ir apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose užfiksuoti ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltinamojo kaltės ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

Kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. yra kaltinamas labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkaus (BK 199 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos tik ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nors skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir gresiančios bausmės griežtumo užtenka taikyti suėmimą (teismų praktikoje pripažįstama, kad suėmimo taikymo pagrįstumą turi patvirtinti ir kitos bylos aplinkybės), tačiau, priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, Šiaulių apygardos teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo, patvirtina aplinkybės, jog A. M. turi ryšių užsienyje, nedirba. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas už tai, kad vengė atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltinamojo gynėjo nurodomą aplinkybę, apibūdinančią jo socialinę aplinką, t. y. kad jis turi šeimą, draugę, kuri laukiasi, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam panaikinimui. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad A. M. draugė šiuo metu gyvena Lietuvoje, o ne Latvijos Respublikoje, kad ji neturi Latvijos Respublikos pilietybės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltinamojo turimų ryšių užsienyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo teiginiai, jog A. M. neketina bėgti ar slėptis nuo teismo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Analogiškai vertinama ir aplinkybė, kad A. M. negyveno Latvijos Respublikoje, o tik buvo laikinai išvykęs. Be to, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl skundo argumentai dėl kaltinamojo A. M. veiksmų, vengiant atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys panaikinti skundžiamos nutarties.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. M. gali daryti naujus tyčinius nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nusikalstamos veikos, kurių padarymu A. M. yra kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo iš anksto planuotos ir gerai organizuotos, galimai įvykdytos veikiant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad kaltinamasis A. M. praeityje teistas, o šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Todėl, priešingai nei mano kaltinamojo gynėjas, A. M. neatliko visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, kaltinamasis iki suėmimo nedirbo. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam A. M. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Be to, skunde nurodyta aplinkybė, kad kitam kaltinamajam šioje byloje nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam A. M. pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į skunde nurodomus argumentus dėl kaltinamojo sveikatos. Tačiau Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Pažymėtina, kad duomenų, jog A. M. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nėra. Todėl minėti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamojo gynėjas, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. M. gynėjo advokato L. P. skundą atmesti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi kaltinamajam A. M. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.