Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2015 m. vasario 1 d., apie 8.40 val., Pajautos g., Vilniuje, vairavo automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,423 promilių (įvertinus paklaidą) girtumas. Taip V. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. G. teismo posėdyje pripažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė iš vakaro su kaimynais šventęs savo gimtadienį, todėl gėrė degtinę, ryte jautėsi gerai, turėjo pavežti žmoną iki stotelės, todėl nepagalvojęs važiavo. Prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, nes jo darbas yra susijęs su vairavimu ir kasdieniu vykimu į objektus, o objektai yra skirtingose Lietuvos miestuose. Netekęs teisės vairuoti gali prarasti darbą. Be to jis nuolat paveža žmoną iki stotelės, nes eiti pėsčiomis užtrunka ilgai ir nėra saugu.

V. G. kaltė, be jo paties prisipažinimo, yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra policijos pareigūnų J. S. ir S. J. 2015-02-01 tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 6), alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad 2015-02-01, 08.11 val., V. G. užfiksuotas 0.44 promilių girtumas (b.l. 8). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1663163 matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2015-06-04, taip pat yra galima +/- 0,017 promilės matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tad konstatuotinas 0,423 promilių neblaivumas (b.l. 7). Kaltę patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. G. parodymai. Ji patvirtino, kad jos sutuoktinis iš vakaro vartojo degtinę, o ryte gerai jautėsi, alkoholio kvapo nebuvo, todėl jis ir vežė ją iki stotelės. Teigė, kad nuo namų iki stotelės yra apie 1,5 km, šiuo keliu eiti nėra saugu dėl besirenkančių įvairių kompanijų, todėl vyras ją nuolat paveža. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažyma apie V. G. baustumą patvirtina, kad jam 2014-04-02 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, V. G. skirtą baudą sumokėjo 2014-04-04 (b.l. 4), todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011 ir kt.), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, nustatytą itin nedaug leistiną normą viršijantį girtumo laipsnį, taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. G. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Teismas kaip itin reikšmingą vertina faktą, kad V. G. 2005 m. jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Dirba darbą, sietiną su transporto priemonių vairavimu, darbe charakterizuojamas teigiamai, gyvena atokesnėje vietovėje, šeimos gaunamos pajamos nėra didelės. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra. Pažeidėjo nurodyti darbiniai, transporto nepatogumai, kuriuos jis ar jo šeimos nariai galimai patirs jam netekus teisės vairuoti, nėra ypatingai svarbūs ir išskirtiniai, kuriems esant galėtų būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. G. skirtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi V. G. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.