- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 1-1337-1079/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. rugpjūčio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2014 m. lapkričio 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą;
2) 2015 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 2 metams; 2015 m. liepos 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės;
3) 2015 m. rugsėjo 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2017 m. sausio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus bausmės; Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį; 2017 m. rugpjūčio 9 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
4) 2018 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. 2019 m. balandžio 19 d. apie 20.30 val., namo, (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia viena kartą kumščiu smogė į galvos sritį A. L. bei vieną kartą kojos keliu pastarajam smogė į pilvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. L. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
M. T., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 20.30 val., jis buvo pas savo mamą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jie lauke kepė šašlykus, šventė mamos gimtadienį. Jis buvo išgėręs alkoholio. Jų kompanijoje buvo mažamečių vaikų. A. L. gyvena šalia jų namo, dažnai vaikšto pro jų namus. A. L., praeidamas pro jų namus, atsistojęs prie krūmų pradėjo filmuoti mažamečius vaikus, jis jam vieną kartą pasakė, kad taip nedarytų, jis pasitraukė, tačiau po kiek laiko vėl atėjo ir filmavo. Jis, supykęs dėl tokio jo elgesio, jam trenkė į pilvą ir po to spyrė su keliu į pilvą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Po jo suduotų smūgių A. L. iš karto apsiverkė, nubėgo į namus. Suprato, kad po to jo šeima iškvietė policiją. A. L. pažįsta, dažnai jam duoda parūkyti cigarečių, niekada nėra anksčiau susipykę, jis nesupranta, kad A. L. turi protinę negalią, bendraudavo su juo pilnavertiškai, jis yra normaliai bendraujantis. Dėl to, kad sukėlė A. L. fizinį skausmą labai gailisi (b. l. 98).
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą Z. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 20.30 val. buvo namuose, kai į kambarį iš lauko atėjo jos neįgalus sūnus A. L., kuris buvo susijaudinęs, ranka buvo užsiėmęs už galvos ir pilvo. Pradėjus domėtis, kas nutiko, sūnus paaiškino, kad kieme jį sumušė atėjęs kaimynas M. T.. Ji išėjo į lauką ir paklausė kaimyno, kuris tuo metu buvo savo namo kieme, (duomenys neskelbtini), kodėl užsipuolė jos sūnų, kodėl jį muša. Kaimynas M. T., kiek matėsi, buvo neblaivus ir, išgirdęs jos priekaištus, ją užsipuolė ir iškeikė. Dėl sūnaus sumušimo buvo iškviesta policija. Sūnus A. L. yra neįgalus nuo vaikystės, pripažintas lengvas protinis atsilikimas, nustatytas darbingumas 45 procentai. Sūnus savo veiksmus supranta, pats nieko neišsigalvoja, globa nereikalinga. Ji pati minėto incidento jos namo kieme nematė, sūnus tuo metu kieme buvo vienas (b. l. 49-51).
A. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama Z. B. ir protiškai neįgaliu broliu A. L., gimusiu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 19 d. apie 20.30 val. jo brolis išėjo į kiemą ir išsinešė telefoną su ausinukais. Po 20 min. brolis verkdamas grįžo į namus, laikėsi susiėmęs už galvos ir už pilvo. Pasiteiravus, kas nutiko, brolis paaiškino, kad jį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sumušė nepažįstamas vaikinas. lšėjus į kiemą, brolis parodė į vaikiną, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kuris jį ir sumušė. Vaikinas buvo apsirengęs juodais sportiniais rūbais su baltais dryžiais ant šonų. Tas pats vaikinas juos užsipuolė, grasino susidoroti. Brolio pasiteiravus, kaip viskas nutiko, šis papasakojo, kad išėjęs į kiemą jis rankoje laikė telefoną ir klausėsi muzikos. Jam būnant kieme, iš gretimo namo atėjo nepažįstamas vaikinas (apsirengęs juodais sportiniais rūbais) ir ėmė jam priekaištauti dėl filmavimo. Vaikinui turbūt pasirodė, kad brolis jį filmavo. Po tų priekaištų vaikinas vieną kartą sudavė broliui į galvą ir iš kelio sudavė jam į pilvą. Po to vaikinas nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Brolis ir tas vaikinas kieme buvo vieni, kitų asmenų nebuvo. Brolis turi psichinę negalią, rašyti nemoka, skaito skiemenimis ir nesuvokia, ką skaito. Broliui skaudėjo galvą, todėl pristatė jį į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros medikai rimtų sužalojimų nenustatė, tačiau vis tiek paguldė stebėti (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
M. T. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. neblaivus M. T. sumušė neįgalų A. L. (b. l. 13-14);
2019 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro reikalavimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sumuštas neįgalus A. L., kuris dėl savo neįgalumo negali tinkamai ginti teisėtų savo interesų, nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas pareiškimo policijai nepateikė, todėl reikalaujama atlikti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9);
2019 m. balandžio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama A. L. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir kiemo vaizdas (b. l. 19-22);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. balandžio 19 d. 21.39 val. kaltinamajam M. T. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, o nukentėjusysis A. L. buvo blaivus (b. l. 24-26);
neįgaliojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad A. L. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (b. l. 27);
viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro 2019 m. balandžio 30 d. raštu, kuriame nurodyta, kad A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jis dalinai galėtų būti apklausiamas (b. l. 59);
2019 m. balandžio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą ir kalbantis su A. L., pastarasis pasakė, kad jį kieme sumušė vaikinas ir parodė į (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusį M. T., nukentėjusysis buvo susijaudinęs ir nuolat verkė (b. l. 60);
viešosios įstaigos Joniškio ligoninės raštu, kuriame nurodyta, kad A. L. 2019 m. balandžio 19 d. 22.10 val. kreipėsi į VšĮ Joniškio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po tyrimų pacientui konstatuotas pilvo skausmas po pilvo zonos nelokalizuoto sumušimo (b. l. 61).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. T. 2019 m. balandžio 19 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia viena kartą kumščiu smogė į galvos sritį bei vieną kartą kojos keliu smogė į pilvą A. L., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. liepos 10 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 104-106, 108).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
M. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 72-80), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 81-84), nedirba (b. l. 85), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 86). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp bausmės minimumo ir vidurkio, skiriamo asmenims įvykdžius nusikaltimus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. T. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. T. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 20 (dvidešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
M. T. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.