Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I3-1006-342/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-26
Bylos Nr.: I3-1006-342/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02464-2019-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. J.
Atsakovas: Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1006-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02464-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. J.,atsakovo atstovei Jolitai Lelėnienei,

2020 m. sausio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.J. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2019-10-16 sprendimą, kuriuo jis patvirtino Tauragės AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) siūlymą, įtvirtintą Komisijos išvadoje 2019-10-03 Nr. 85-IL-5047.

Pareiškėjas nurodo, kad dirba Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje (toliau – ir Tauragės AVPK KP ONTS) vyresniuoju tyrėju (statutinis valstybės tarnautojas). Pažymi, kad 2019-09-05 tiesioginis vadovas, t. y. Tauragės AVPK KP ONTS viršininkas M.B., tarnybiniu elektroniniu paštu informavo, kad yra inicijuotas pareigūnų neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas ir paragino per 3 dienas prisijungus prie vertinimo modulio užsipildyti savo anketą. Teigia, kad užsipildžius elektroninėje tarnybinės veiklos vertinimo modulyje savo vertinimo anketą, tiesioginis vadovas 2019-09-09 tarnybiniu elektroniniu paštu informavo, kad reikia jam parašyti laiką, kada pageidaujama, jog būtu atliktas neeilinio vertinimo pokalbis, o 2019-09-10 tiesioginis viršininkas per išmaniąją programėlę „WhatsApp” pasiūlė pareiškėjui vertinimo pokalbį atlikti 2019-09-10 09:00 val. Akcentuoja, kad su nurodytu laiku sutiko ir minėtu laiku įvyko vertinamasis pokalbis.

Nurodo, kad 2019-09-13 tiesioginis vadovas, per Policijos darbuotojų vertinimo modulį surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-23475, kurioje tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė nustatyti 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; Tauragės AVPK viršininkas M. D. su vertinimo išvada sutiko ir pasirašė. Pažymi, kad 2019-09-30 pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino Komisija, kuri priėmė išvadą Nr. 85-IL-5047, per neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus, kurioje tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir siūloma tobulinti pareigūno kvalifikaciją.

Nurodo, kad 2019-10-16 Tauragės AVPK viršininkas M. D. priėmė galutinį sprendimą. Su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka, nes vertinimas vyko neobjektyviai, pažeidžiant procedūras ir taisykles. Pažymi, kad asmeniškai nebuvo informuotas, kokiu pagrindu vyksta neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, nei pokalbio metu su savo tiesioginiu vadovu nei kitomis informavimo priemonėmis. Tvirtina, kad vertinamasis pokalbis su tiesioginiu vadovu vyko formaliai, daugiau buvo vadovaujamasi asmeniškumu, buvo apkaltintas, kad kartu su keliais kolegomis siekia, kad jis nebedirbtų mūsų skyriuje, kad susirinkimų metu pareiškėjas yra pakeitęs taktiką ir jų metu nekalba, kad pareiškėjas tiesioginį vadovą yra nuvylęs, nes gina kitus kolegas. Pažymi, jog susipažinus su tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, sužinojo, kad vertinimo pagrindas buvo įvertinti pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Nurodo, kad vertinant tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-23475, grafoje - pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, buvo įvertintas 1 balu. Mano, kad tiesioginis vadovas galimai vadovavosi tik tuo, kad pareiškėjui vedant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas nepradėtas nei vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2019 metais tirtos 4 kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos 8 asmenų atžvilgiu, vienas iš asmenų siejamas su organizuotu nusikalstamumu; surašytas 1 pranešimas iš asmenų (per metus nustatyta surašyti 5 pranešimus), suvestos 23 ERIS priklausomybės ir 11 ryšių (per metus nustatyta suvesti 70 priklausomybių ir 100 ryšių); suvestos 20 informacijų į KŽIS (per metus nustatyta suvesti 50 informacijų); pagal nustatytas užduotis, metų pradžioje, buvo nusistatyti 3 rizikingiausi asmenys, vieno iš jų atžvilgiu buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla, kito atžvilgiu buvo rinkta informacija ir apie tai tiesioginis vadovas buvo informuotas žodžiu, per vertinamąjį pokalbį; vertinamuoju laikotarpiu pravesti 4 prevenciniai pokalbiai. Pažymi, kad tiesioginis vadovas 4 balų sistemoje, kvalifikaciją įvertino - 2 balais. Teigia, kad vertinamuoju laikotarpiu nuolat tobulino kvalifikaciją, 2019-02-06 dalyvavo „Prekybos žmonėmis tyrimas” 15 valandų mokymuose, 2019-06-19 dalyvavo „Pareigūnas - liudytojas teismo procese” 24 valandų mokymuose, o nuo 2019-03-17 iki 2019-06-21 nuotoliniuose mokymuose „Bendrieji veiklos pagrindai” (susidedanti iš 3 temų, kiekvienai temai buvo galima skirti nuo 3 iki 15,5 akad. val.). Mano, kad tiesioginio vadovo surašyti teiginiai apie kvalifikaciją, yra subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta jokiais argumentais, galimai vadovautasi asmeniškumu.

Pažymi, kad per daugiau kaip 6 metų tarnybą policijoje, nei karto nebuvo gauta nusiskundimų iš prokuratūros ar iš kitų institucijų ar asmenų, dėl pareiškėjo darbo ar elgesio, ir nei karto nebuvo atliktas joks tarnybinis patikrinimas. Akcentuoja, kad už 2018 metus per neeilinius vertinimus buvo įvertintas - labai gerai, per eilinius - gerai, už 2017 metus tiek per eilinius tiek ir per neeilinius vertinimus buvo įvertintas - labai gerai; 2019 metų pradžioje buvo laikinai paskirtas į aukštesnes, vyriausiojo tyrėjo pareigas, jose buvo apie 3 mėnesius; 2018 metais buvo Policijos generalinio komisaro apdovanotas trečiojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus”, 2017 metais apdovanotas vardine dovana.

Nurodo, kad 2019-10-21 pateikė Tauragės AVPK viršininkui prašymą Nr. 85-PR4-829, supažindinti sprendimu, atlikti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, o 2019-10-29 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8095 dėl informacijos pateikimo, buvo informuotas, jog neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo inicijuotas remiantis Tauragės AVPK KP ONTS viršininko M. B. 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-6695 „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo”. Tvirtina, kad su minėtu tarnybiniu pranešimu nebuvo supažindintas. Pažymi, kad savo vertinimo anketą, tiesioginio viršininko nurodymu, užpildė 2019-09-06, o vertinamasis pokalbis įvyko 2019 -09-10.

Akcentuoja, kad iš Komisijos išvados (elektroninio dokumento) istorijos, matosi, kad dokumentas sukurtas ir užregistruotas 2019-10-03, tą pačią dieną pareiškėjas susipažino su išvada, ir tik 2019-10-16 išvada perduota įrašyti rezoliucijai Tauragės AVPK viršininkui M. D. Daro išvadą, kad Komisija per 5 darbo dienas nepateikė Tauragės AVPK viršininkui M. D. išvados. Dėl nurodytos priežasties neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti Komisijos netiesioginis spaudimas Tauragės AVPK viršininkui, kad jis turėtų kuo mažiau laiko įsigilinti į Komisijos siūlymą, nes tą pačią dieną jis įrašė rezoliuciją ant Komisijos išvados, jog sutinka su jos siūlymu.

Akcentuoja, kad vertinant tarnybinę veiklą, Komisijos posėdžio metu dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas Tauragės AVPK KP ONTS viršininkas M. B., tačiau komisija (išskyrus Policijos pareigūnų profesinės sąjungos paskirtą komisijos narę) nagrinėdama tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, neuždavė jam nei vieno klausimo, dėl veiklos išsamesnio apibūdinimo ir vertinimo kriterijų pagrindimo. Mano, kad Komisijos posėdis vyko formaliai, viso posėdžio metu buvo akcentuojami tik tam tikri rodikliai susiję su mano rezultatais. Daro išvadą, kad tokiu būdu Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklių pateiktų rekomendacijų.

Teigia, kad posėdžio metu akcentavo, kad tiesioginio vadovo surašydamas tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, rėmėsi asmeniniu nusistatymu, nes nekartą yra išreiškęs nuomonę, kad yra nusivylęs pareiškėju, nes užstojo kolegas, kurie dirba tame pačiame skyriuje. Pažymi, kad taip pat posėdžio metu argumentais paneigė, vertinimo išvadoje įvardintus mano tarnybinės veiklos trūkumus ir atkreipė dėmesį, kad 90 procentų vertinimo išvados teksto, pažodžiui ir su tomis pačiomis gramatinėmis ir stiliaus klaidomis atitinka su tame pačiame skyriuje dirbančio A. G. tarnybinės veiklos išvada, kuris taip pat tiesioginio vadovo buvo įvertintas patenkinamai. Nurodė, kad savo tarnybines funkcijas vykdė taip pat, kaip ir ankstesniais metais, kai buvo vertinamas gerai ir labai gerai, stengėsi pasiekti iškeltus uždavinius.

Mano, kad Komisija, posėdžio metu, neatliko pagrįstumo ir patikrinimo funkcijos, nors pagal LVAT praktiką Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta.

Pažymi tai, kad nei vienas iš Tauragės AVPK ONTS pareigūnų, nepasiekė 2019 tarnybinės veiklos rezultatų, tačiau tiek viršininko, tiek 5-kių kitų skyriaus pareigūnų 2019 metų tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai, todėl mano, kad neeilinio vertinimo metu, pareiškėjui buvo taikomi kitokie vertinimo kriterijai nei tiems, kurie taip pat neįvykdė pasiektų 2019 metų vertinimo rezultatų, tačiau buvo vertinami labai gerai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai akcentuoja, kad nebuvo supažindintas su neeilinio vertinimo pagrindu, net pateikus prašymą pateikti tokią informaciją. Teigia, jog nustatytas užduotis buvo laiko dar įvykdyti iki metų galo. Sutinka, kad neturėjo būti įvertintas labai gerai, tačiau mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pradėti neeilinį vertinimą. Pažymi, jog yra profsąjungos skyriaus pirmininkas. Tvirtina, kad tiesioginis vadovas žodžiu pasakė, kad yra nusivylęs pareiškėju dėl to, kad jis reiškia savo nuomonę. Nurodo, kad buvo vertintas už 9 mėnesius, nors tarnybinės užduotys nustatytos tik 2019-02-27.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas vyko pagal Aprašo 37 - 50 punkto reikalavimus, atsižvelgiant, kad kai kuriose Aprašo nuostatose yra nukreipiamosios taisyklės į kitus Aprašo punktus. Nurodo, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas 2019-09-04 tiesiogiai kreipėsi su tarnybinio pranešimo projektu į Tauragės AVPK viršininką ir pokalbio su viršininku metu gavo žodinį leidimą pradėti neeilinio vertinimo procedūrą. 2019-09-05 tarnybinis pranešimas ,,Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” Nr. 85-PR2-6695 į dokumentų valdymo sistemą buvo įkeltas ir užregistruotas 2019-09-05 ryte; užregistruotas dokumentas perduotas Tauragės AVPK viršininkui rezoliucijai įrašyti; Tauragės AVPK viršininkas M. D. tą pačią dieną rezoliucija patvirtino, kad sutinka, jog būtų atliktas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas; 2019-09-05 pareiškėjas elektroniniu laišku buvo informuotas, kad jo atžvilgiu jau yra inicijuoti neeilinis vertinimas; buvo nurodyta prisijungti prie vertinimo modulio ir užsipildyti savo anketos dalį; 2019-09-09 pareiškėjas elektroniniu laišku buvo pasiūlyta nurodyti pageidaujamą pokalbio laiką; po pokalbio, 2019-09-13, buvo surašyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5-TVV-2347. Teigia, kad 2019-10-01 Komisija, nepažeidžiant Aprašo 48 punkto ir Statuto 48 straipsnio 14 dalies bei 17 dalies, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją. Pažymi, kad pareiškėjas tik 2019-10-21 pateikė prašymą dėl susipažinimo su sprendimu pradėti neeilinį vertinimą, nors kad neeilinis vertinimas vyks dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jis buvo 2019-09-05 informuotas žodžiu. Teigia, jog nurodytą aplinkybę patvirtina M. B. 2019-12-04 tarnybinis pranešimas „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo”. Tvirtina, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu neišsakė jokių pastabų, kad jis nežinojo apie neeilinio vertinimo pagrindą ir kad tai turėjo įtakos jo patenkinamam vertinimui ar Vertinimo išvados pagrįstumui, tai pat, kad žodinis informavimas jam sukėlė kažkokias abejones. Pažymi, kad nei Statute, nei Apraše nėra imperatyviai nurodyta, kad vertinamas pareigūnas turi būti pasirašytinai supažindintas su pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu, ar kad jam turi būti įteikiamas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimas, todėl manome, kad pranešimas žodžiu apie neeilinį vertinimą esant Statuto 34 dalies 20 punkto 1 dalies pagrindui yra tinkamas informavimo būdas.

Pažymi, kad Aprašo IV skyriuje reglamentuojama neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo eiga. Nurodo Aprašo 37, 38 punktus ir sutinka, kad pradėjus neeilinio vertinimo procedūrą ir vertinant pareiškėją buvo pažeistos Aprašo nuostatos dėl pokalbio, kuris įvyko 2019-09-10, t. y. po pareigūno vertinimo anketos dalies užpildymo, tačiau nemano, kad vėliau įvykęs pokalbis galėjo turėti įtakos ginčijamos išvados pagrįstumui ir tai būtų pagrindas ją panaikinti. Argumentuoja, kad Komisija posėdžio metu jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė ir tinkamai atliko Vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teigia, jog tik gavus iš teismo pareiškėjo skundą paaiškėjo, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas pradėjęs neeilinio vertinimo procedūrą sumaišė vertinimo eigos eiliškumą, t. y. pokalbis įvyko ne prieš vertinimo anketos pildymą, o po pareigūno vertinimo anketos dalies užpildymo. Pažymi, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėjas turėjo galimybę savo argumentus, nesutikimą su tiesioginio vadovo užpildyta išvada išdėstyti Komisijos posėdyje, galėjo pasakyti, kad, jo manymu, buvo pažeista neeilinio vertinimo procedūra, pateikti tą patį laišką įrodantį, kad vertinamasis pokalbis įvyko vėliau, tačiau to nepadarė. Mano, kad ginčijamas teisės aktas negali būti panaikinimas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Teigia, kad vėliau įvykęs vertinamasis pokalbis niekaip nedarė įtakos Komisijos išvados objektyvumui bei pagrįstumui.

Teigia, kad susipažinus su tarnybinės veiklos vertinimo medžiaga matyti, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Vertinimo išvadą surašė labai išsamiai ir argumentuotai. Mano, kad išklausius Komisijos posėdžio metu darytą garso įrašą matyti, kad pareiškėjas pasisakydamas Komisijos posėdžio metu bandė savo darbo rezultatus pateisinti tiesioginio vadovo asmeniškumu, nebendravimu ir neveiklumu. Pažymi, jog to paties Komisijos posėdžio metu atsakinėjant į Komisijos narių užduotus klausimus pripažino, kad su tiesioginiu vadovu susitikimai vyksta, vadovas bendrauja, domisi atliekamu darbu ir jam priekaištų neturi. Taip pat pripažino, kad 2019 metais apčiuopiamų darbo rezultatų nepadarė, kad tai prasčiausi metai, kad pats nėra patenkintas savo darbo rezultatais. Nei pareiškėjas, nei tiesioginis vadovas nenurodė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu ar žodžiu į tiesioginį vadovą, jog dėl objektyvių priežasčių jis negali vykdyti tam tikrų užduočių ar pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Teigia, kad tiesioginis vadovas Komisijos posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2019 metais labai pasikeitė, tapo neetiškas, netaktiškas, nebesistengė vykdyti nustatytų užduočių. Taip pat paaiškino, kokios aplinkybės įtakojo tokios Vertinimo išvados surašymą, patikslino pareiškėjo Komisijos posėdžio metu nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad susitikimų ar asmeninių pokalbių metu pareiškėjas niekada jokių pastebėjimų ar priekaištų dėl skyriaus darbo ar darbo organizavimo neturėjo, paaiškino, kodėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatas skiriasi nuo 2017, 2018 metų rezultatų. Mano, kad patenkinamas veiklos įvertinimas ir tarnybinės veiklos vertinimo išvados užpildymas, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, negali būti traktuojamas kaip neteisingos informacijos apie pareiškėją pateikimas ar nusistatymas prieš pareiškėją.

Teigia, kad, išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą matyti, kad vertinamasis pokalbis truko dvi valandas. Pažymi, kad minėtą aplinkybę nurodė pats pareiškėjas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad vertinamojo pokalbio metu buvo kalbama apie tolimesnius darbus. Mano, kad Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pokalbis vyko apie tarnybinės veiklos rezultatus, nes tiesioginis vadovas paaiškino pareiškėjui, kad jei planuoja įsirašyti pokalbį, tai jo platinti negalės, nes bus kalbama apie tarnybos paslaptį. Pats pareiškėjas atsakydamas į Komisijos nario klausimą apie tai kaip pats save vertina, pažymėjo, kad vertinamojo pokalbio metu pasakė tiesioginiam vadovui, kad rezultatai nėra labai geri ir nėra savo darbo rezultatais patenkintas. Daro išvadą, kad vertinamasis pokalbis buvo ilgas ir tikrai nebuvo formalus, todėl skundo argumentas dėl pokalbio formalumo ir asmeniškumo yra verčiantis abejoti jo teisingumu, neįrodytas ir neatitinkantis tikrovės.

Akcentuoja, kad vadovaujantis Aprašo 45 punktu, pareiškėjo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susidėjo iš pokalbio su pareigūnu ir Vertinimo išvados nagrinėjimo; tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso įrašas. Teigia, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms; o Komisija patikrino, ar pareiškėjo tiesioginio vadovo surašyta Vertinimo išvada buvo pagrįsta.

Pažymi, kad Komisijos posėdyje dalyvavo vertinamo pareiškėjo tiesioginis vadovas M. B.kuris, kaip matyti iš Aprašo nuostatų, turėjo teisę dalyvauti Komisijos posėdyje. Nurodo, kad išklausius garso įrašą nekyla abejonių, kad Komisijos pirmininkas paprašė tiesioginio vadovo, kad jis patikslintų aplinkybes dėl pareiškėjo atliekamo darbo rezultatyvumo, paaiškintų kokios aplinkybės lėmė patenkinamą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą. Akcentuoja, kad Apraše nėra imperatyviai nurodyta, kad Komisijos nariai privalo vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui pateikti klausimų - tai yra Komisijos teisė, bet ne pareiga. Pažymi, kad iš skaitmeninio garso įrašo, daryto Komisijos posėdžio metu, pareiškėjo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti, matyti, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Komisijai pristatė išvadą, pateiktą Komisijai nagrinėti, t. y. pateikė išsamius argumentus, kodėl pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai, tiesioginio vadovo buvo įvertinti patenkinamai. Mano, kad Komisija neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti pareiškėjo tiesioginio vadovo nurodytais pagrindimais ir paaiškinimais dėl Vertinimo išvados bei išsakytais pastebėjimais. Atkreipia dėmesį, jog Komisijai nebuvo pateikta duomenų, kad tiesioginis vadovas būtų priešiškai nusistatęs pareiškėjo atžvilgiu ar būtų susiklosčiusios kitos aplinkybės įtakojusios neobjektyvų pareigūno vertinimą. Daro išvadą, kad Komisija turėjo galimybę išsamiai išnagrinėti pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas klausimą ir tinkamai įvertinti pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą.

Pažymi, kad Tauragės AVPK viršininkas nuo 2019-09-29 iki 2019-10-12 buvo išvykęs į komandiruotę, todėl tik 2019-10-16 Išvada buvo pateikta pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui. Nurodo, kad komandiruotės metu Tauragės AVPK viršininko funkcijas buvo pavesta atlikti viršininko pavaduotojui M. N., kuris taip pat buvo ir Komisijos pirmininkas, todėl būtų buvę visiškai nelogiška ir neobjektyvu Išvadą perduoti M. N. Mano, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo buvo priimtas per 11 darbo dienų nuo Komisijos posėdžio dienos (2019-10-01) ir per vieną dieną nuo Komisijos išvados gavimo (2019-10-16), nors pagal Aprašo nuostatas matyti, kad bendras terminas nuo Komisijos posėdžio dienos iki sprendimo dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo negali būti ilgesnis nei 15 darbo dienų. Mano, kad jei teismas ir pripažintų, kad buvo praleistas 5 darbo dienų terminas, per kurį Išvada turėjo būti pateikta pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, termino praleidimas turėtų būti laikytinas formaliu, nes jis praleistas dėl objektyvių priežasčių, ir nėra pagrindo tvirtinti, kad termino praleidimas turėjo įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.

Taip pat pažymi, kad Apraše yra numatytas 10 darbo dienų terminas per kurį pareigūną į pareigas skiriantis asmuo turi priimti sprendimą dėl Komisijos išvados pasiūlymo įgyvendinimo. Daro išvadą, kad Tauragės AVPK viršininkas 2019-10-16 priimdamas sprendimą dėl Komisijos išvados pasiūlymo įgyvendinimo Aprašo nuostatų nepažeidė. Teigia, kad pareiškėjo skundo argumentas, kad Komisija darė spaudimą Tauragės AVPK viršininkui visiškai nelogiškas, nepagrįstas ir neįrodytas.

Atkreipia dėmesį, kad nei apdovanojimai, nei ankstesnių metų vertinimai, nėra vienas iš tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų. Apibendrina, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, o tiesioginio vadovo padarytas procedūrinis pažeidimas dėl pokalbio (išaiškėjęs skundo gavimo metu) yra neesminis procedūrinis pažeidimas, neturėjęs neigiamos pasekmės ir esmės sprendimo pagrįstumui. Mano, kad Komisijos išvada vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą „patenkinamai”, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo vykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, atsižvelgiant į valstybės tarnautojui nustatytus jo veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Apraše pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Akcentuoja, jog ankstesni pareiškėjo vertinimai šiuo atveju neturi prasmės, nes skiriasi metai, pareiškėjo veikla, pasiekimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas valstybės tarnybos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl statutinio valstybės tarnautojo neeilinio vertinimo už 2019 metus. Pareiškėjas A. J.(minėta, toliau – ir pareiškėjas) nesutinka su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2019-10-16 sprendimu, išdėstytu rezoliucija, patvirtinti Tauragės AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) siūlymą, įtvirtintą Komisijos išvadoje 2019-10-03 Nr. 85-IL-5047.

Dėl ginčijamos vertinimo išvados pagrįstumo

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu ėjo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (minėta, toliau – ir KP ONTS) vyresniojo tyrėjo pareigas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas M. B. 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” (b. l. 43) pasiūlė Tauragės AVPK viršininkui M. D. atlikti keturių pareigūnų, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, neeilinį vertinimą dėl kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas už 2019 metus. Tauragės AVPK viršininkas 2019-09-05 rezoliucija „Sutinku” priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo neeilinį vertinimą (b. l. 44 - 45). Pareiškėjo tiesioginis vadovas Tauragės AVPK KP ONTS viršininkas M. B. 2019-09-13 tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5-TVV-23475 (b. l. 12 – 19), pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė nustatyti 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; siūlė nustatyti 6,1 pareiginės algos koeficientą. Nustatyta, jog pareiškėjas su šia išvada nesutiko - atsisakė su ja susipažinti (b. l. 41). Pareiškėjo neeilinis vertinimas buvo atliekamas 2019-09-30 Komisijos posėdyje. Komisija ginčijama išvada pareiškėjo veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Tauragės AVPK viršininkas M. D. 2019-10-16 rezoliucija patvirtino ginčijamą Išvadą.

Nustatyta, kad neeilinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjui buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurioje pareiškėjas savo tarnybinę veiklą įvertino tokiu būdu:

1) tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijų „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti” pareiškėjas įvertino 4 balais, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, papildė pareiškėjo užpildytą anketą, šį kriterijų įvertindamas 3 balais, ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas atlikdamas funkcijas, pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, bet reikia raginti ir priminti; vykdydamas kriminalinę žvalgybą beveik nesinaudojo Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytais informacijos rinkimo būdais; apsiriboja lengviausiais, mažiausiai pastangų, įdirbio reikalaujančiais informacijos rinkimo būdais, todėl bylose nėra nepasiekti jokie rezultatai; ne kartą buvo ragintas suaktyvinti kriminalinės žvalgybos veiksmus bei darbą atliekamuose tyrimuose, tačiau tai darė vangiai;

2) pareiškėjas savo tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijų „Organizuotumas ir veiklos planavimas” įvertino 5 balais, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas papildė pareiškėjo užpildytą anketą ir šį kriterijų įvertino 3 balais. Toks vertinimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas kartais nemoka daryti išvadų, nuosekliai priimti sprendimų, planuoti, nėra nuoseklumo. Buvo suorganizuotos tik dvi pasalos, kurioje buvo tikrinama informacija; beveik visą laiką apsiribota darbu prie kompiuterio ir pažymų rašymu. Pradėjus taikyti suminę darbo laiko apskaitą, nerodo iniciatyvos darbuose, nors ne kartą buvo ragintas organizuotis ir planuotis darbą pagal bylos aplinkybes, tačiau šį raginimą ignoruoja. Nenusistatė prioritetų, nekreipė dėmesio į metų pradžioje skyriui keliamus prioritetus, dirbo rutiniškai. Dėl netinkamo veiklos planavimo nėra įvykdytos 2019-02-27 nustatytos tarnybinės veiklos 2019 m užduotys. Ne kartą buvo išsakytos daromos klaidos, bet pareiškėjas iš jų nepasimoko;

3) savo tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijų „Veiklos kokybė” pareiškėjas įvertino 4 balais, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, papildė pareiškėjo užpildytą anketą, šį kriterijų įvertindamas 3 balais, ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad veiklos kokybė neatitinka keliamų reikalavimų, darbas atliekamas atmestinai; nepasiekta jokių rezultatų. Metų pradžioje duotą užduotį vykdė pasyviai ir formaliai; keletą kartų paprašius pateikti informaciją jos nepateikė;

4) pareiškėjas savo kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Gebėjimai tobulėti” įvertino 5 balais, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas papildė pareiškėjo užpildytą anketą ir šį kriterijų įvertino 3 balais. Toks vertinimas grindžiamas tuo, jog nors pareigūnas supranta, kad reikėtų nuolat tobulinti kvalifikaciją, tačiau nerodo iniciatyvos; į organizuojamus kursus iniciatyvos vykti nerodo, vyksta tik nurodžius; pasiūlymų apie kursų reikalingumą neteikia. Paskelbus konkursą į skyriuje esančias laisvas aukštesnes pareigas, prašymo neteikia, taip nerodydamas noro tobulinti kvalifikaciją, kelti kompetenciją, tobulėti;

5) savo kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Kūrybingumas” pareiškėjas vertino 5 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas šį kriterijų įvertino 3 balais. Toks vertinimas grindžiamas tuo, jog nors pareigūnas supranta, kad gavęs pavedimą dažniausiai jį įvykdo, tačiau nerodo iniciatyvos, neteikia jokių pasiūlymų ir idėjų. Bylose dirba rutiniškai, nerodydamas iniciatyvos, neinicijuodamas jokių naujovių ar idėjų; susidūręs su sudėtingesnėmis bylomis, netiki jų sėkme, nenori su tokiomis bylomis dirbti;

6) pareiškėjas savo kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas” įvertino 4 balais, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas papildė pareiškėjo užpildytą anketą ir šį kriterijų įvertino 3 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodo, jog pareiškėjas prireikus kreipiasi į kitus, jog būtų pasiektas rezultatas; paprašytas suteikia informacijos kolegoms ir kitiems asmenims. Nurodžius bendrauti, bendradarbiauti, keistis turima informacija su kitais subjektais, tai daro vangiai ir formaliai; nustatytu laiku neteikia ataskaitų;

7) savo kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Atsakingumas” pareiškėjas vertino 5 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas šį kriterijų įvertino 3 balais bei nurodo, jog pareiškėjas yra neatsakingas, nekreipia dėmesio į skyriaus prioritetus, vadovaujasi emocijomis. Pavedus darbą kitų bylose, apsiriboja pasyviu darbu, jog nebūtų pažeisto instrukcijos. Dėl atsakingumo trūkumo, nebuvo pasiektos pareiškėjui keliamos užduotys; pareigūnas atsainiai užpildė savo vertinimo anketą;

8) kvalifikacijos vertinimo kriterijų „Lojalumas tarnybai” pareiškėjas įvertino 5 balais, tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su valstybės tarnautojo pažymėtu balu, papildė pareiškėjo užpildytą anketą, šį kriterijų įvertindamas 3 balais, ir tokį vertinimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas buvo visiškai abejingas skyriaus tikslams ir poreikiams, dėjo minimalias pastangas, jog išliktų darbe.

Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-09-13 Išvada Nr. 5-TVV-23475 pareiškėjo (b. l. 12 – 18) pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta nustatyti 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; vertinimo pagrindas nurodytas – „Dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas”. Pareiškėjo tarnybinė veikla pagal įvykdytas užduotis įvertinta 1 (nepatenkinamai), tinkamumas eiti pareigoms 2 (patenkinamai), kvalifikacija 2 (patenkinamai), todėl bendras vertinimas 2 (patenkinamai).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (minėta, toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 20 dalyje nustatyta, jog pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas,, be kita ko, kai yra abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pagal aptariamo straipsnio 21 dalį neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. Statuto 34 straipsnio 6 dalis numato, jog pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, kuris pagal šio straipsnio 7 dalį pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai; gerai; patenkinamai; nepatenkinamai. Aptariamo straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, Komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų pasiūlymų. Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją; nustatyti pareigūnui 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, ir įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją (Statuto 34 straipsnio 17 dalis). Statuto 34 straipsnio 23 dalyje nurodyta, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tvarka įtvirtinta aptariamo Aprašo IV skyriuje.

Aprašo 37 punkte nustatyta, kad esant vienam iš Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatytų pagrindų, tiesioginis vadovas pokalbio su pareigūnu metu Aprašo 7.2 papunktyje nustatyta tvarka aptaria pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus. Pagal Aprašo 38 punktą po nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas Aprašo 8 ir 9 punktuose nustatyta tvarka užpildo vertinimo anketą (prieš tai užpildytą ir pareigūno) ir surašo vertinimo išvadą. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą ir teikia atitinkamą motyvuotą pasiūlymą (Aprašo 38.3. papunktis).

Vadovaujantis Aprašo 44.1 papunkčiu neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, Komisija vertina: pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti Komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo Komisijos posėdyje Aprašo 45 punktas). Aprašo 47 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Komisijos nariai aptaria tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumą. Pasibaigus tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumo aptarimui, balsuojama dėl pasiūlymo pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam pasiūlymui (Aprašo 48 punktas).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Statuto bei Aprašo nuostatomis, buvo atliktas neeilinis pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai, pareiškėjo veikla įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje dėl valstybės tarnautojų (šiuo atveju – pareigūno) vertinimu Komisijoje, jog teismas tokių bylų atveju turi nustatyti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). be kita ko, teismui nėra suteikta teisė vertinti pareigūnų veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Apibendrinus nurodytus teisės aktus bei teismų praktiką, darytina išvada, kad vertinant pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu, be kita ko, yra siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno neeilinį vertinimą atlieka jo tiesioginis vadovas, kuris po pokalbio su pareigūnu surašo pareigūno vertinimo išvadą, išdėstydamas joje pareigūno veiklos apibūdinimą pagal pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvada kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai yra Komisijos nagrinėjimo dalykas. Komisija turi pareigą patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., LVAT 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad 90 procentų vertinimo išvados teksto pažodžiui ir su tomis pačiomis gramatinėmis, stiliaus klaidomis atitinka su tame pačiame skyriuje dirbančio A. G. tarnybinės veiklos išvada, kuris taip pat tiesioginio vadovo buvo įvertintas patenkinamai.

Dėl nurodyto argumento pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.). Teismas įvertinęs pareiškėjo bei jo nurodyto kolegos vertinimo išvadas, sutinka, jog jos yra panašios. Kita vertus, pati tiesioginio vadovo vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą aiškinasi Komisija pagal posėdyje pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir pan. Taigi, tikrinant ginčijamos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, šioje byloje reikšminga išsiaiškinti ir nustatyti, ar būtent Komisija posėdžio metu, vadovaudamasi pateiktais duomenimis, tinkamai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisijos posėdis vyko formaliai, viso posėdžio metu buvo akcentuojami tik tam tikri rodikliai susiję su rezultatais, Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų. Mano, kad Komisija, posėdžio metu, neatliko pagrįstumo ir patikrinimo funkcijos.

Išklausius Komisijos 2019-09-30 posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad Komisija ginčijamą išvadą priėmė, įvertinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą, bei pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo paaiškinimus, teiktus Komisijos posėdyje. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad posėdyje buvo išsamiai analizuoti vertinimo anketoje nurodyti vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek paties pareigūno, tiek jo tiesioginio vadovo, pareiškėjui buvo užduodami klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į tiesioginio vadovo vertinimo išvados argumentus, kuriais jis grindė žemesnį įvertinimą balais nei buvo įvertinęs pats pareigūnas, visiems Komisijos nariams suteikta galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjui. Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, matyti, jog pareiškėjas savo darbo rezultatus teisina blogais santykiais su tiesioginiu vadovu (jo asmeniškumu, nebendravimu). Komisijos posėdžio metu pareiškėjas nurodo, kad einamaisiais metais apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiekta, ir jog iš esmės pats nėra patenkintas tokiais rezultatais. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų Komisijos posėdžio metu darytina išvada, kad pareiškėjas Komisijai nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų jo tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytą veiklos įvertinimą. Be kita ko, išklausius pareiškėjo tiesioginio vadovo Komisijos posėdžio metu teiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog jis iš esmės pagrindė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu buvo įvertinta tik patenkinamai. Pažymėtina aplinkybė, jog ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad ne visus darbus atlieka tobulai, todėl neturėjo būti įvertintas „labai gerai”.

Teismas išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, daro išvadą, jog Komisijos nariai 2019-09-30 posėdžio metu buvo aktyvūs, pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus. Buvo aiškinamasi, ar pareiškėjas pasiekė einamaisiais metais nustatytus rezultatus, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pasiekti, to priežastys, klausiama apie pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo turimą kompetenciją, kvalifikaciją, tobulėjimą, kokias priežastis pareiškėjas vertina, kaip trukdančias tinkamai vykdyti jam pavestas tarnybines funkcijas ir suformuluotas užduotis bei pasiekti nustatytų rezultatų ir kt. Pažymėtina ir tai, kad Komisija, vertindama pareiškėją, pakeitė tiesioginio vadovo siūlymą (nustatyti 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją) bei pasiūlė tik įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Komisija tinkamai patikrino pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą. Komisijos 2019-09-30 posėdžio protokolas (b. l. 46-47) patvirtina, jog Komisijos nariai vienabalsiai nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vertinimas Komisijoje buvo neobjektyvus ar šališkas. Be kita ko, pareiškėjas nei Komisijos posėdyje, nei bylos nagrinėjimo metu nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius neįvykdymo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių vertinimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nei vienas iš Tauragės AVPK ONTS pareigūnų, nepasiekė 2019 tarnybinės veiklos rezultatų, tačiau tiek viršininko, tiek kitų skyriaus pareigūnų 2019 metų tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai. Akcentuoja savo ankstesnius vertinimus bei tai, kad 2019 metų pradžioje buvo laikinai paskirtas į aukštesnes, vyriausiojo tyrėjo pareigas, jose buvo apie 3 mėnesius, o 2018 metais buvo Policijos generalinio komisaro apdovanotas trečiojo laipsnio pasižymėjimo ženklu, 2017 metais apdovanotas vardine dovana. Teismas pažymi, kad nurodyti argumentai negali paneigti vertinimo išvadoje bei Komisijos posėdyje užfiksuotų objektyvių vertinimo rodiklių. Šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla, o ne visų Tauragės AVPK ONTS pareigūnų veikla. Pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kad jis skyriuje yra diskriminuojamas, ir kad savo darbą atliko gerai, ar kiti pareigūnai darbą atliko patenkinamai. Komisijos posėdyje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas vertino konkrečius pareiškėjo 2019 m. veiklos rodiklius, o ne jį persekiojo, siekdamas diskriminuoti. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo nurodytų užduočių, kurių neįvykdė. Iš esmės ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad ne visas užduotis įvykdė. Be to, teismo vertinimu, ankstesnių metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinamai, apdovanojimai ir pan. šiai bylai nėra aktualūs, kadangi šiuo atveju skiriasi vertinamasis laikotarpis.

Pareiškėjas teigia, kad tobulino kvalifikaciją, 2019-02-06 dalyvavo „Prekybos žmonėmis tyrimas” mokymuose, 2019-06-19 dalyvavo „Pareigūnas - liudytojas teismo procese” mokymuose, o nuo 2019-03-17 iki 2019-06-21 nuotoliniuose mokymuose „Bendrieji veiklos pagrindai”. Teismas pažymi, kad išklausius Komisijos posėdžio įrašą, matyti, jog pareiškėjas nurodo, kad į mokymus varomas nebuvo, tačiau važiuodavo, nes reikėjo važiuoti. Įvertinus pareiškėjo komisijos posėdyje pateiktus paaiškinimus apie dalyvavimą mokymuose, darytina išvada, kad jie atitinka jo tiesioginio vertinimo išvadoje išdėstytą poziciją, kad pareiškėjas supranta apie būtinybę tobulinti kvalifikaciją, tačiau nerodo iniciatyvos, o į mokymus vyksta tik nurodžius.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad neeilinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu Komisija, tinkamai įvertinusi pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir nustatytų užduočių įvykdymo rezultatus, ginčijama išvada pagrįstai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai bei pasiūlė įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją.

Dėl tarnybinio vertinimo procedūrų

Dėl neeilinio vertinimo procedūrų pareiškėjas nurodo, kad nebuvo informuotas, kokiu pagrindu vyksta neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Nurodo, kad 2019-10-21 pateikė Tauragės AVPK viršininkui prašymą Nr. 85-PR4-829, supažindinti sprendimu, atlikti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą. Taip pat pažymi, kad savo vertinimo anketą, tiesioginio viršininko nurodymu, užpildė 2019-09-06, o vertinamasis pokalbis įvyko 2019 -09-10. Teigia, kad Komisija per 5 darbo dienas nepateikė Tauragės AVPK viršininkui M. D.išvados.

Aprašo 39 punktas numato, kad tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada supažindina pasirašytinai; pareigūnui atsisakius vertinimo išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašo 40 punktu tiesioginis vadovas vertinimo išvadą pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima sprendimą dėl neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Priėmus Aprašo 40 punkte nurodytą sprendimą atlikti neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, šio sprendimo, vertinimo išvados kopijos pateikiamos Komisijai (Aprašo 41 punktas). Pagal Aprašo 42 punktą Komisija, gavusi nurodytus dokumentus, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlo Komisijos posėdžio datą ir laiką; sprendimą dėl Komisijos posėdžio datos ir laiko priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Apie neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje pareigūnas informuojamas raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios (Aprašo 43 punktas).

Priėmus sprendimą dėl atitinkamo Komisijos pasiūlymo, Komisijos sekretorius surašo Komisijos išvadą; pareigūnas supažindinamas su Komisijos išvada pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos; pareigūnui atsisakius Komisijos išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka (Aprašo 49 punktas).

Neeiliniam pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui taip pat taikomos Aprašo 18, 19, 32–36 punktų nuostatos (Aprašo 50 punktas). Pagal Aprašo 33 punktą Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui Komisijos išvadą. Aprašo 34 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdis protokoluojamas; pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos Komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, kurios Komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar ministras per 10 darbo dienų nuo Komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo (Aprašo 35 punktas).

Anksčiau buvo minėta, jog pareiškėjo neeilinį vertinimą iniciavo ir jo tarnybinę veiklą vertino jo tiesioginis vadovas M. B. Pareiškėjo tiesioginio vadovo 2019-09-05 tarnybiniame pranešime „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” (b. l. 43 – 44), kuriuo buvo inicijuotas pareiškėjo neeilinis vertinimas, nurodytos neeilinio vertinimo priežastys. Pats pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje pripažįsta, kad susipažinęs su tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, sužinojo, kad neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo pagrindas buvo įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat sutinka, jog 2019-10-29 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8095 dėl informacijos pateikimo buvo informuotas, jog neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo inicijuotas remiantis Tauragės AVPK KP ONTS viršininko M. B. 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-6695 „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo”. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas nebuvo supažindintas su 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-6695, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog jis susipažino su tiesioginio vadovo vertinimo išvada, kurioje buvo nurodytas neeilinio vertinimo pagrindas – „Dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas”. Teismas vertina, kad pareiškėjui iš tiesioginio vadovo vertinimo išvados turėjo būti aiškus neeilinio vertinimo atlikimo pagrindas.

Minėta, kad Komisijos posėdis įvyko 2019-09-30. Iš ginčijamos išvados vidaus dokumento 85-IL-5047 istorijos (b. l. 9 - 11) nustatyta, kad vertinimo išvada užregistruota 2019-10-03, Tauragės AVPK viršininkui perduota įrašyti rezoliuciją bei sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo priimtas 2019-10-16. Be kita ko, atsakovo pateikti duomenys (b. l. 49 – 50) patvirtina, kad Tauragės AVPK viršininkas laikotarpiu nuo 2019-09-29 iki 2019-10-12 buvo komandiruotėje, o jo funkcijos pavestos M.N. M. N. buvo Komisijos pirmininkas (b. l. 46 - 47). Taigi, sutiktina su pareiškėju, kad ginčijama išvada pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui buvo perduota nesilaikant Aprašo 33 punkto reikalavimų. Kita vertus, sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo buvo priimtas per Aprašo 35 punkte nustatytą terminą. Be kita ko, atsakovas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog neeilinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Aprašo 38 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau nemano, jog tai gali turėti įtaką ginčijamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

ABTĮ 91 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teismas daro išvadą, kad priimant ginčijamą išvadą nebuvo laikytasi Aprašo 38 bei 33 punktų nuostatų. Toks procedūrinis pažeidimas laikytinas ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, tačiau nurodyti pažeidimai neturi įtakos ginčijamos išvados teisėtumui. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė konkrečių teisinių pasekmių, kurias jam galimai sukėlė nustatyti procedūriniai pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas suprato, kokia procedūra yra atliekama, kokias teises ir pareigas jis turi jos metu ir pan. Nustatyti procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi pagrindinėmis procedūromis, be kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimą (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).

Teismas įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad ginčijama išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytų argumentų ir aplinkybių ar kitais pagrindais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė