- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-418
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Ieškovas
- B. V.
- Atsakovas
- A. P. V., LUAB „Steka“, P. V., IĮ „Palydovas“
- Trečiasis asmuo
- LUAB „Steka“
- Kategorijos
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-226-280/2005 pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovams A. P. V. , likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Steka“ dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir atsakovo LUAB „Steka“ priešieškinį ieškovei B. V. bei atsakovui P. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui P. V. , trečiajam asmeniui LUAB „Steka“, prašydama pripažinti nuosavybės teises į ½ d. statinių, esančių (neskelbtini duomenys) ir priteisti iš atsakovo P. V. bylinėjimosi išlaidas (1964 m. CK 472 str., 474 str., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., CK 4.47 str. 4 p., 6.971 str., 6.969 - 6.971 str.).
Ieškovė nurodė, kad ieškinį reiškia gindama savo teises po to, kai Panevėžio apygardos teismas areštavo atsakovo P. V. turtą UAB „Steka” bankroto byloje, nes tik tuomet sužinojo apie ginčo turto areštą. Ginčo turtas buvo areštuotas, kadangi bankrutavusi UAB „Steka“ iki bankroto buvo reorganizuota iš atsakovo IĮ „Palydovas“, o pagal įstatymus visiškos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, steigėjas, pagal reorganizuoto asmens prievoles atsako ir asmeniniu turtu. Teigė, kad atsakovas, jos tėvas, 1990 m. gruodžio 12 d. nupirko namų valdą (neskelbtini duomenys) km. su namu, priestatu, ūkio pastatu, rūsiu ir kt. statiniais, kurie buvo visiškai susidėvėję, reikalingi kapitalinio remonto, todėl ieškovė kartu su tėvu 2000 m. sausio 3 d. Jungtinės veiklos sutartimi susitarė kartu bendromis lėšomis atlikti statinių statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus: ieškovė įsipareigojo dengti ½ d. statybos išlaidų, o atsakovas perduoti nuosavybės teises į ½ d. statinių, kurie bus pastatyti ar rekonstruoti. Nurodė, kad 1998 m. išvyko dirbti į Daniją ir per statybos laikotarpį atsakovui siuntė bei perdavė 120 000 Lt, o pinigų perdavimo faktą patvirtina atsakovo pasirašyti ir ieškovei duoti pakvitavimai, mokėjimo pavedimai bankui. Teigė, jog jungtinės veiklos metu sukurtas rezultatas priklauso partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, todėl pripažintinos ieškovės teisės į ½ d. ginčo turto ir panaikintinas dalies turto areštas.
Tretysis asmuo LUAB „Steka” pareiškė priešieškinį ieškovei B. V. ir atsakovui P. V. , prašydamas pripažinti negaliojančia 2000 m. sausio 3 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir priteisti iš ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių, kad ji pagal Jungtinės veiklos sutartį sumokėjo atsakovui 120 000 Lt ginčo turto statybų vykdymui, o atsakovas tuos pinigus gavo (CPK 178 str.). Ieškovė ir atsakovas nebuvo deklaravę piniginių lėšų bendrai veiklai vykdyti, o Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp artimų šeimos narių, pripažintina negaliojančia dėl šalių nesąžiningumo, piktavališko susitarimo ir siekio išvengti atsiskaitymo su LUAB „Steka“ (reorganizuota IĮ „Palydovas“) kreditoriais (CK 1.91 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. protokoline nutartimi tretįjį asmenį LUAB „Steka“ pripažino atsakovu.
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atmetė ieškovės B. V. ieškinį atsakovams P. V. ir LUAB „Steka” dėl nuosavybės teisių pripažinimo į ½ d. gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (neskelbtini duomenys) rajone, ir atsakovo LUAB „Steka” priešieškinį ieškovei B. V. bei atsakovui P. V. dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 27,40 Lt išlaidų. Teismas konstatavo, kad daiktines teises į nekilnojamąjį turtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu galima pripažinti, kai nustatoma, kad sutarties šalys įvykdė jungtinės veiklos sutartį, laikėsi ja prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.970 str. 1 d.). Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad finansavo namo su priklausiniais (neskelbtini duomenys) rajone, registruoto P. V. vardu, rekonstrukciją ir statybą, skirdama šiam tikslui 120 000 Lt. Teismas nenustatė, kad 55 000 Danijos kronų (apie 25 565 Lt) 2003 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta, kad tai avansas už prekes (b.l. 55), pervestas į atsakovo P. V. IĮ „Palydovas” sąskaitą, būtų buvęs skirtas ir panaudotas ginčo statinių rekonstrukcijai ir statybai, nors atsakovas ir nurodė, jog ši pinigų suma buvo skirta namo statybai, tačiau nepaaiškino teismui apie konkrečius pirkinius statybai už dukros pervestus pinigus. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktos metinės 2000, 2001 ir 2002 metų mokesčių ataskaitos, kurios liudija, kad ieškovė 2001-2002 metų laikotarpiu turėjo apie 70 000 Lt metinių pajamų Danijoje, taip pat neįrodė jos indėlio į ginčo statinių statybą. Be to, teismas sprendime nesirėmė ir ieškovės pažyma apie tai, kad ir D. I. pajamų dalis panaudota namo statybai, nes liudytojo pateiktas paliudijimas nėra rašytinis įrodymas (CPK 177 str. 2 d., 192 str.). Teismas motyvavo, kad ieškovė nenurodyta ir LUAB „Steka“ kreditorių sąraše, o 2002-2003 metais atsakovas turėjo pakankamai pajamų iš individualios įmonės veiklos, todėl nebuvo reikalo naudotis dukters (ieškovės) lėšomis statinių statybai.
Teismas nurodė, jog atsakovo priešieškinys netenkintinas, nes nenustatyta, kad atsakovas 2000 m., sudarydamas Jungtinės veiklos sutartį, turėjo skolų kreditoriams arba negalėjo su jais atsiskaityti, nes skolų atsakovas nebedengė tik nuo 2003 m., kai už neteisėtus veiksmus jam ir jo įmonei buvo paskirtos didelės baudos. Pažymėjo, kad Jungtinės veiklos sutartis pasibaigusi (6.978 str. 1 d. 2 p., 3 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir toje dalyje priimti naują sprendimą, patenkinant jos ieškinį. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Ieškovė ir atsakovas A. P. V. yra tėvas ir dukra, todėl sudarydami Jungtinės veiklos sutartį, kuri šalims privaloma, veikė sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, abipusiu pasitikėjimu. Teigia, kad 2003 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo pavedime nurodė, jog tai avansas už prekes (b.l. 55), nes ši suma ir buvo skirta medžiagų namo statybai pirkimui. Kiti pinigai buvo perduoti atsakovui asmeniškai ir atsakovas jų perdavimo fakto neginčija. Ieškovė nurodo, jog galėjo mokėjimo pavedime nurodytą sumą ir kitas pinigų sumas grynais pinigais duoti tėvui, nes pateiktos pajamų deklaracijos paliudija, jog jos gaunamos pajamos buvo pakankamos. Sudarant Jungtinės veiklos sutartį, atsakovas (tėvas) niekam nebuvo skolingas, jo finansinė padėtis buvo gera, be to, sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu, o ne su įmone, ir sutartis baigiasi, kai vienai šalių iškeliama bankroto byla. Teigia, jog sukurto turto įvertinimas rinkos kaina, įnašų dydis neturi įtakos dalies bendroje nuosavybėje nustatymui, nes sutartimi buvo susitarta, kad įnašai laikomi lygiais, o teismas netinkamai aiškino CK 6.970, 6.971 straipsnių nuostatas. Nenuginčijus Jungtinės veiklos sutarties, teismas turėjo vadovautis ne tik bankroto byloje esančiais duomenimis, kad atsakovo įmonės veikla buvo pakankamai gera, bet ir Jungtinės veiklos sutartimi. Teismas, pripažinęs, jog buvo atsakovo įmonei „Palydovas“ pervesti pinigai, nepagrįstai konstatavo, kad ginčo pastatai statyti tik iš atsakovo P. V. lėšų. Nurodo, jog jungtinės veiklos rezultatas turi būti padalintas tarp partnerių. Pažymi, kad apleliantė ir jos nepilnametė dukra yra deklaravusios gyvenamąją vietą ginčo patalpose, todėl trečiuoju asmeniu į bylą turėjo būti įtraukta ir nepilnamečių interesus ginanti institucija.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti dalį skundžiamo teismo sprendimo, kuria atmestas ieškovės ieškinys, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas jam, o ne trečiajam asmeniui LUAB „Steka“, kuriam pagal CPK 47 straipsnio ketvirtą dalį buvo draudžiama veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Be to, tik atsakovas turi teisę pateikti priešieškinį iki nutarties skirti bylą narinėti teisme priėmimo, todėl teismas, išnagrinėdamas LUAB ,,Steka“ priešieškinį vienoje byloje su ieškiniu, pažeidė CPK normas (CPK 143 str.). Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepripažinęs nuginčyta Jungtinės veiklos sutarties teismas neįvertino, jog fiduciarinė sutartis sudaryta tarp tėvo ir dukros, todėl rašytiniai pakvitavimai nebuvo būtini, dalis pinigų pervesta mokėjimo pavedimu. Be to, atsakovas neginčija pinigų sumokėjo ir teismo posėdyje patvirtino, jog pinigus panaudojo statinių rekonstrukcijai. Priešingų įrodymų teismui nebuvo pateikta.
Atsakovas LUAB „Steka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimo dalį. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iš tiesų perdavė atsakovui P. V. pagal Jungtinės veiklos sutartį 120 000 Lt ginčo statinių statybai ar kad atsakovas juos gavo (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.
Apygardos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai juos įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles bei padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka.
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad daiktines teises į nekilnojamąjį turtą jungtinės veikos sutarties pagrindu galima pripažinti tik tuomet, kai surinktų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, kad sutarties šalys įvykdė jungtinės veiklos sutartį, laikėsi ja prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.970 str. 1 d.), kad nesurinkta įrodymų, jog buvo vykdoma tarp šalių pasirašyta jungtinės veiklos sutartis ir laikytasi jos įsipareigojimų, kad nenustatyta, jog ieškovė finansavo namo ir kitų statinių statybą, perduodama atsakovui P. V. 120 000 litų, kad mokėjimo pavedimu pervestos lėšos į IĮ „Palydovas“ buvo panaudotos ginčo statinių statybai, o atsakovo P. V. turtas neatskirtas nuo jo individualios įmonės turto. Šios teismo išvados išsamiai motyvuotos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir sudaro pagrindą teigti, jog teismas priėmė pagrįstą sprendimą.
Pagal CPK 178 str. bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių 120 000 Lt perdavimą atsakovui P. V. ginčo pastatų statybai ar rekonstrukcijai, ir neįrodė, kad 55 000 Danijos kronų (25 565 Lt), 2003-09-11 mokėjimo pavedimu ieškovės pervesti į įmonės ,,Palydovas“ sąskaitą, buvo panaudoti statinių rekonstrukcijai ir statybai, ar kad D. I. pajamų dalis buvo panaudota ginčo statinių statybai, o atsakovas A.P.V. taip pat neįrodė, jog gavo pagal jungtinės veiklos sutartį iš ieškovės jos nurodytus pinigus ginčo statinių statybai bei rekonstrukcijai ir kad juos panaudojo nurodytam tikslui.
Nei apeliacinio skundo argumentai, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos Z.V. parodymai apie pinigų perdavimą atsakovui P. V. nepaneigė teismo išvadų bei motyvų, kurie – išsamūs ir pagrindžia teisėtą ir teisingą teismo sprendimą.
Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 str. -330 str.).
Iš apeliantės priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Priteisti iš ieškovės B. V. 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.