Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-300-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
1A-209-300-2011
Teisminio proceso Nr.
41-1-01144-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
B. M.
Nukentėjusysis
E. A.
Advokatai
Aldevinas Ščigla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-300/2011Teisminio proceso Nr. 41-1-01144-09Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.10., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Klavdijos Kruminienės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai,nuteistajam B. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžio, kuriuo:

B. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir galutinė bausmė B. M. skirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš B. M. 1817,50 Lt nukentėjusiajam E. A. žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

B. M. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 15 d. 21.00 val. iki 2009 m. lapkričio 17 d. 13.50 val., tiksli data bei laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), ištraukdamas pakabinamos spynos skląsčio tvirtinimą, įsibrovė į patalpą, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rūsyje esantį sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiajam E. A. priklausantį svetimą turtą: 50 litų vertės turistinį stalą, 65 Lt vertės paplūdimio čiužinį, iš viso 115 Lt vertės svetimo turto.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m gruodžio 1 d. apie 0.37 val., išlauždamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio lauko duris bei atlenkdamas sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durų skląstį, įsibrovė į patalpą, sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai S. V. priklausantį svetimą turtą: 400 Lt vertės dviratį „Pegasus“, 400 Lt vertės dviratį „Megu-Range“ ir 100 Lt vertės televizorių „Šilelis“, iš viso pasikėsino pagrobti 900 Lt vertės svetimą, nukentėjusiajai S. V. priklausantį, turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sandėliuke buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. apie 0.37 val., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į patalpą, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rūsyje esantį sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai S. V., sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajai S. V. priklausantį turtą – sandėliuko rūsio duris bei rakinimo mechanizmą, padarydamas nukentėjusiajai S. V. 200 Lt žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išnagrinėti jo bylą ir dėl 2009-11-15 padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jį išteisinti, o dėl 2009-12-01 padarytos nusikalstamos veikos sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taipogi prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų K. K. parodymų.

Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. nuteistasis nesutinka, kad 2009-11-15 įvykdė vagystę, nes apelianto teigimu, jį nuteisė remiantis vieno žmogaus, t. y. K. K. parodymais, nors, pasak apelianto, liudytojo G. J. parodymai prieštarauja jos parodymams. Taip pat nurodo, kad savo kaltę dėl 2009-12-01 įvykdytos vagystės pripažįsta iš dalies, kadangi, apelianto teigimu, vogti jis nenorėjo, o tik norėjo pasislėpti nuo lietaus, o sandėliuke net nematė jame buvusių daiktų, nes buvo tamsu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį B. M., apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų E. A., S. V., liudytojų G. J., K. K., A. V., V. A., R. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratos, daiktų parodymo atpažinti, asmens parodymo atpažinto pagal jo nuotrauką protokolais ir padarė teisingą išvadą, kad B. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Nuteistasis B. M. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) namo rūsyje) ir prašo jį išteisinti, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) namo rūsyje) prašo sušvelninti bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Remiantis šia norma teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius B. M. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė kaltinamojo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų K. K., A. V., R. P., kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad jį nuteisė remiantis vieno žmogaus, K. K., parodymais, nors liudytojo G. J. parodymai prieštarauja jos parodymams) savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš sandėliuko Nr. 51, esančio Tilžės g. 171 namo rūsyje) padarymo

Nors apeliantas ir neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog nuteistojo skunde deklaruojamą nekaltumą paneigia byloje esantys ir teismo ištirti duomenys, o būtent – nuoseklūs ir tapatūs liudytojos K. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., 103–105 b. l.), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2 t., 177 b. l.), kur ji nuosekliai parodė, kad pripučiamą čiužinį ir sulankstomą staliuką gavo iš B. M., po ko juos pardavė G. J.. Pastebėtina tai, kad liudytojas G. J. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad čiužinį ir staliuką pirko iš K. K., tačiau parodė, kad nežino iš kur K. K. buvo gavusi šiuo daiktus, nors ikiteisminio tyrimo metu G. J. patvirtino, kad K. K. jam buvo sakiusi, jog šiuo daiktus gavo iš B. M.. Be to, paminėtina ir tai, kad K. K. parodymai duoti viso proceso eigoje siejasi ne tik kad su pirminiais G. J. parodymais, bet ir su kita rašytine bylos medžiaga – su asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog K. K. atpažino B. M., kaip asmenį, kuris jos prašė parduoti daiktus (1 t., 106–110 b. l.); daiktų paėmimo protokolu (1 t., 154 b. l.), iš kurio matyti, kad iš B. M. buvo paimta: peilio geležtė, atlenkiamas peilis, 5 vnt. atsuktuvų, vienas kaltas, replės, armatūros strypas; specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1627 (1 t., 16–20 b. l.), kuri patvirtino, kad sandėliuko durys galėjo būti išlaužtos iš B. M. paimtais įrankiais.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos K. K. parodymais, kadangi jie siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis: su specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, daiktų paėmimo protokolu.

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl B. M. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo B. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų ir paskirtos bausmės

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad savo kaltę dėl 2009-12-01 įvykdytos vagystės pripažįsta iš dalies, kadangi vogti jis nenorėjo, o tik norėjo pasislėpti nuo lietaus, o sandėliuke net nematė jame buvusių daiktų, nes buvo tamsu, atmestinas. Tą aplinkybę, kad nuteistasis į patalpą – sandėliuką pateko jau turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą patvirtina nukentėjusiosios S. V. ir liudytos V. A. (2 t., 154 b. l.) parodymai, kurios parodė, jog rūsio durys yra rakinamos bei, kad buvo išlaužtos ne tik rūsio bet ir sandėliuko durys. Be šių išdėstytų aplinkybių, nuteistojo kaltę patvirtina ir liudytojo R. P. parodymai (4 t., 12 b. l.), kur jis parodė, kad sandėliuke jis rado užsidariusį kaltinamąjį, kuris nurodė, jog sandėliuke kažko laukia. Taip pat parodė, jog kaltinamasis su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo įrankių, atsuktuvų, laužtuvas, peiliai, o atliekant asmens apžiūrą kaltinamojo striukės kišenėje buvo rastas dar vienas atsuktuvas ir replės. Minėtos aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis buvo sulaikytas sandėliuke, kad tiek rūsio, tiek sandėliuko durys buvo išlaužtos, kad pas jį buvo rasti daiktai, kurių pagalba galima išlaužti durų užraktus, paneigia nuteistojo versiją, kad jis nenorėjo įvykdyti vagystės. Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis išlauždamas duris įsibrovė į patalpą – sandėliuką, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sandėliuke buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kadangi įsibrovimo metu nuteistasis sugadino ir svetimą turtą – sandėliuko rūsio duris, rakinimo mechanizmą, todėl teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo B. M. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Apelianto skunde nurodytas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų K. K. parodymų, deklaratyvus, kuris, be kita ko, prieštarauja ir bylos medžiagai, todėl tenkinti jo nėra jokio pagrindo.

Paskirdamas nuteistajam B. M. bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė vieną apysunkį nusikaltimą, pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant B. M. asmenybė: teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme recidyvistas, praeityje pripažintas pavojingu recidyvistu, baustas administracine tvarka, nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.

Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, pastebėtina, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam už nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. padarymą, laisvės atėmimo bausmes, didesnes, tačiau artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d. padarymą, arešto bausmę, didesnę nei arešto bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčios turinį, bei pagrįstai jo veikas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnį 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl švelninti jas ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo B. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Irena IvanovienėKlavdija Kruminienė