Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-1265-753/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
T-1265-753/2023
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00043-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-1265-753/2023
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00043-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 10 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 11 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. kovo 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvauja pozityvioje grupinėje veikloje. Nuteistasis aktyviai dalyvauja projekte „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, pastovūs. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.

V. M. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktus, paskiriant 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 29 d., pabaiga – 2028 m. vasario 27 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. A. – K. atsiliepimas, kuriuo prašoma priimti nutartį netvirtinti Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą, kas sudaro pagrindą griežčiau ir atsakingiau vertinti nuteistojo elgesį, pažangą, galimybes nenusikalsti ateityje. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su nusikaltimu, už kurį atlieka bausmę nuteistasis ir nors bausmės atlikimo metu šis kriminogeninis poreikis valdomas, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Išvadoje pažymima, kad nuteistasis visai nevertina pasekmių nei sau, nei kitiems, jam sudėtinga teisingai vertinti socialines situacijas. Ir nors požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus nuteistajam gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, atliekant nuteistojo rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Tačiau atkreiptinas dėmesys į reikšmingą aplinkybę, kad šiai dienai nuteistasis turi aktualių žalos atlyginimo įsiskolinimų (turtinės, neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiųjų advokato išlaidos), kurių bendra suma siekia 46 646 Eur. Šių įsiskolinimų nuteistasis nėra padengęs, ir nėra duomenų, jog apskritai domėtųsi žalos atlyginimo galimybėmis. Taigi, įvertinus pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, nuteistojo vertinimą galimų rizikų aspektu pataisos proceso metu, kriminogeninius veiksnius, darytina išvada, kad pataisos procesai turi būti tęsiami laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba atsiriboti nuo netinkamą gyvenimo būdą vedančių asmenų. Asmuo geba įvardinti save kaip asmenybę, pateikti tiek teigiamus, tiek neigiamus bruožus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

V. M. ankščiau neteistas, šiuo metu atlieką pirmą laisvės atėmimo bausmę už labai sunkio nusikalstamos veikos padarymą (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį). Nusikalstama veika padaryta prieš artimą giminaitį, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad teismo metu nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies. Apklausos metu nuteistasis prisiima atsakomybę už savo nusikaltimą, nesiteisina. Lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi tuo pačiu adresu kur gyveno su žmona, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika padaryta prieš žmoną. Nuteistojo darbingumas yra ribotas, jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Pataisos ištaigoje nesimoko, nedirba. Nuteistojo priklausomybė alkoholio vartojimui, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka tiesiogiai siejosi su nuskalstama veika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba ir periodiškai neatlygina nusikaltimo metu padarytos materialinės žalos nukentėjusiems. Niekada nebuvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo. Dabartinį nusikaltimą padarė vienas. Teisės pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo savikontrolės, problemų identifikacijos sunkumus ir polinkį elgtis impulsyviai, nemąstant apie neigiamas pasekmes. Nuteistasis turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmės nepadarė, toliau įvykdė nusikaltimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo netinkamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Ankstesni pažeidimai, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams. Nuteistasis buvo sukūręs šeimą, turi vaikų, tačiau nepaisant šeiminės padėties, darbinės veiklos, taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis nesugebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir kartojo ankstesnes klaidas. Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų. Nuteistasis, analizuodamas savo nusikaltimų priežastis, neneigia teismo nustatytų faktų, tačiau savo atsakomybę linkęs perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkybėms. Alkoholio vartojimui ir silpna impulsų kontrolė tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Bausmės atlikimo metu šis kriminogeninis poreikis yra valdomas, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Nuteistojo teigimu narkotikų nevartojus. Dėl alkoholio vartojimo nuteistasis problemų turėjo. Psichologiniai ir emociniai sunkumai susieti su priklausomybe alkoholio vartojimu. Kalbant apie nusikalstamas veikas, teisės pažeidėjas prisipažįsta, kad veikia impulsyviai, siekdamas neatsargumo, kad galėtų patenkinti pagrindinį savo poreikį, t. y. aktyvų ilgalaikį psichotropinių medžiagų vartojimą, visai nepaisydamas pasekmių. Jis vis kartoja tas pačias klaidas, negeba koreguoti savo elgesio. Nėra duomenų, kad teisės pažeidėjas siekdamas savo tikslų yra naudojęs smurtą kitų atžvilgiu. Asmens impulsų kontrolė izoliacijos sąlygomis yra pakankama. Nuteistasis yra taip užgriūtas sunkumų, negebėjimo susitvarkyti su priklausomybe ir kitomis problemomis, suvokia savo situaciją kaip sunkiai išsprendžiamą, todėl net nemėgina kitaip spręsti problemų, negu vėl daryti nusikaltimus. Požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos. Suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į savo nuostatas. Šiuo metu asmuo sutinka su įstatymų ir apribojimų svarba - supranta, kad asmenys privalo laikytis tvarkos bei vadovautis visuomenei priimtina vertybių sistema, nors pripažįsta, jog praeityje ne visada pavyko šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis ir laikytis atsakomybės.

Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, penkis kartus skatintas.

Pagal „OASys“ metodiką V. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. M. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 11 mėnesių ir 18 dienų, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė