- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- E1-3337-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-3-00012-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos Bundesamt fur Justiz teisinės pagalbos prašymą dėl M. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos Amtsgericht Leipzig 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 23 d., M. O. paskirta 920,36 Eur piniginė sankcija (kurią sudaro 650 Eur bauda ir 270,36 Eur pinigų suma už teismo proceso arba administracinio proceso, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas) už tai, kad M. O. 2019 m. balandžio 1 d., apie 12.50 val., buvo (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), 1 kasoje nuo prekių stovo paėmė šešis pakelius cigarečių „Marlboro“ ir tris pakelius cigarečių „L & M“ ir įsidėjo į savo kuprinę, kad galėtų prekėmis naudotis, nesumokėtdamas 66,90 eurų pirkimo kainos, nors žinojo, kad neturi teisės taip elgtis, jis praėjo kasą ir nieko nemokėjo. Vagystės baudžiamasis nusižengimas baudžiamas remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 pastraipa, 248a straipsnio 2 pastraipa. Taip pat M. O., kaip (duomenys neskelbtini) piliečiui, taikomos Leidimo gyventi įstatymo nuostatos. 2019 m. kovo 18 d. jis nežinomu maršrutu atvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką ir ten išbuvo iki 2019 m. kovo 25 d., kol pateikė prieglobsčio prašymą. Įvykdamas jis jau planavo nuolat gyventi Vokietijoje. Kaip žinojo, nuolatiniam gyvenimui reikalingo leidimo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis neturėjo. Jis žinojo, kad buvo teisiškai įpareigotas išvykti iš šalies, jam nebuvo suteiktas terminas išvykimui arba jis buvo pasibaigęs ir kad jo deportacija nebuvo atidėta. Neteisėto atvykimo kartu su neteisėtu apsistojimu gyventi baudžiamasis nusižengimas baudžiamas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Leidimo gyventi įstatymo 4 straipsnio 1 pastraipą, 14 straipsnio 1 pastraipos Nr. 2, 95 straipsnio 1 pastraipos Nr. 2, 1 pastraipos Nr. 3, Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 52 straipsnį. Sprendimas tapo galutinis (įsiteisėjo 2020 m. balandžio 23 d.)
Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija prašo pripažinti ir vykdyti M. O. paskirtą piniginę sankciją, vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatiniu sprendimu).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 2 dalį į posėdį teismas šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Prokuroras apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į prašymą nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.
M. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie šitą situaciją girti pirmą kartą, nieko nežino, nesuprato, kuri čia diena. 2019 m. balandžio 1 d. jis buvo Vokietijoje, po 2019 m. kovo 18 d. jis dar ilgai buvo Vokietijoje. Jis nežinojo to, kad ten gyveno neteisėtai. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), taip vadinama vokiškai, tai yra politinė vieta, kurioje tave gina. Paskirtos 650 eurų baudos nesumokėjo, nes apie šią baudą girdi pirmą kartą. Jis dirbdamas dažnai būna komandiruotėse Europoje, gal tuo metu kažkas atsitiko, bet jis nieko negavo. Neatsimena to, kad jį dėl cigarečių kažkas sulaikytų. Nežino, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, jau praėjo 5 metai ir jis nebeatsimena, tuo metu buvo dar jaunas, gal kažkas įvyko, ko jis nesuprato. Jis supranta, kad sprendimu jam yra paskirta 650 eurų bauda už padarytas nusikalstamas veikas ir dar yra proceso išlaidos 270,36 eurų, bendra suma 920,36 eurų. Jis galėtų sumokėti per kelis kartus, per kažkiek mėnesių, prašo baudą išdėstyti tam, kad galėtų sumokėti. Jis gali pats nuvažiuoti į Vokietiją, surasti advokatą ir mokėti po 20-30 eurų per mėnesį, jis turi pažįstamų asmenų, kurie taip mokėjo baudas. Jeigu sumokėti Lietuvoje vienintelis variantas, tuomet iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio, kol galioja leidimas gyventi, jis galėtų mokėti po 100 eurų į mėnesį. Jis negali nurodyti gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje, nes šią savaitę persikraustė į (duomenys neskelbtini) miestą, gyvena viešbutyje, o po kelių dienų pradės dirbti Europoje. (duomenys neskelbtini) yra jo elektroninis paštas, naudojasi šiuo paštu, gavo teismo laišką į šį paštą.
Prašymas netenkinamas.
BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. M. O. dabartinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl prašymas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę, nevertina tokio sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Pamatinis sprendimas yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Vis dėl to, Pamatinis sprendimas numato ir atvejus, kuomet užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirta bausmė gali būti nepripažįstama. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo“. Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, be kita ko, ir tuomet, jeigu yra nustatyta, kad vienu iš 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų sprendimas susijęs su veikomis, kurios nėra nusikaltimas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę. Ši nuostata atkartota ir BPK 365¹ straipsnyje, kurio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju iš pateikto liudijimo turinio matyti, kad prašomu pripažinti ir vykdyti sprendimu M. O. paskirta piniginė sankcija yra paskirta už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Viena iš šių nusikalstamų veikų yra vagystė. Vadovaujantis Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, pripažįstami ir vykdomi sprendimai dėl vagysčių, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės. Tokiu būdu teismas šios veikos atitinkamumo Lietuvos Respublikos baudžiamiesiems įstatymams netikrina.
Tačiau antra nusikalstama veika, už kurią prašomu pripažinti ir vykdyti sprendimu yra paskirta piniginė sankcija M. O., t.y. netisėtas atvykimas kartu su neteisėtu apsistojimu gyventi, nepatenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Tas nurodyta ir Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktame liudijime, kurio g) dalies 4 punkte pateiktas nusikaltimo apibūdinimas ir Vokietijos Federacinės Respublikos teisinės nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už tokio nusikaltimo padarymą. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką. Atsakomybė už tokio pobūdžio veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje, kuris numato atsakomybę už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ši M. O. veika nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, ji yra laikoma administraciniu nusižengimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos Amtsgericht Leipzig 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 23 d., M. O. paskirtą 920,36 Eur piniginė sankciją ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymas pripažinti ir vykdyti šią piniginę sankciją atmestinas.
Apie priimtą nutartį nedelsiant tiesiogiai informuotina Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija Bundesamt fur Justiz (BPK 365¹ straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172, 364, 365¹, 365² straipsniais,
nutaria:
Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos Bundesamt fur Justiz prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo atmesti.
Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos Amtsgericht Leipzig 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 23 d., M. O. paskirtą 920,36 Eur piniginę sankciją.
Apie priimtą nutartį nedelsiant informuoti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą instituciją Bundesamt fur Justiz (rb-geld-ausgehend@bfj.bund.de).
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.