Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. Ž., jos atstovui advokatui G. Ž., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui M. R. F., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. R. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam išsiųsti pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje ir įteikti tinkamai. Be to, kaip matyti iš Brazilijos kompetentingų institucijų persiųstų dokumentų, atsakovas su ieškovės prašymu pakeisti nustatytą bendravimo tvarką kreipėsi į Brazilijos aukščiausiojo teismo pirmininką, nurodydamas, jog kreipiasi siekdamas patenkinti prašymą pakeisti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, yra susipažinęs su pateikta medžiaga ir neprieštarauja egzekvatūros suteikimui. Minėtas atsakovo prašymas buvo apsvarstytas Brazilijos aukščiausiajame teisme ir 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimu buvo nutarta suteikti pateiktam prašymui egzekvatūrą.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovas bendrauja su dukra ryšio priemonėmis epizodiškai. Kartais dingsta keliems mėnesiams, kartais susisiekia dažniau, iki 10 kartų per metus. Dukra turi telefoną, gali kada nori bendrauti su atsakovu, ji pati skatina dukrą tai daryti, tačiau dukra nevisada nori bendrauti. Atsakovo ir dukters bendravimas trunka iki vienos minutės. Atsakovas 2019 m. buvo atvykęs į Lietuvą, į Vilniaus apygardos teismą, tačiau ir tada mergaitės neaplankė. 2015 m. nustatyta bendravimo tvarka iki ieškovės išvykimo iš Brazilijos buvo vykdoma, jai su mergaite išvykus iš Brazilijos, vykdyti nustatytą bendravimo tvarka tapo neįmanoma. Sutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra ryšio priemonėmis ir atvykęs į Lietuvą. Prašė papildyti nustatytiną bendravimo tvarką pridedant sąlygą “jei vaikas norės bendrauti su tėvu”. Nurodė, jog atsakovas sutarto išlaikymo dukrai neteikia, niekada nėra nieko padovanojęs, pretenzijų, kad su dukra bendrauja nepakankamai, nėra reiškęs. Nurodė, jog vaiko gyvenimo sąlygos nuo tada, kai buvo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos teisme nėra pasikeitusios.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka sutiko. Dėl teismo posėdžio metu pareikšto papildomo reikalavimo nustatyti nepilnametės M. Ž. F. gyvenamąją vietą su ieškove prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai.

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė V. Ž. ir atsakovas M. R. F. yra nepilnamečio vaiko M. Ž. F., gimusios (duomenys neskelbtini) Brazilijoje, tėvai.

2014 m. rugsėjo 8 d. Brazilijos Mato Grosso valstijos Aqua Bora apskrities antrojo civilinio teismo sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį mergaitės globa suteikta ieškovei, numatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, išlaikymo dydis bei išspręsti kiti klausimai.

2015 m. gegužės 15 d. Brazilijos Mato Grosso valstijos Aqua Bora apskrities antrojo civilinio teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį mergaitės globa suteikta abiem tėvams, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka numatant, kad atsakovas su nepilnamete dukra bus nuo ketvirtadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., kitu laiku mergaitė bus su mama. Tame pačiame teismo sprendime buvo nurodyta, kad senelis lieka atsakingas už nepilnametės dukters pasiėmimą iš darželio ir vaiko pristatymą jo motinai sekmadienį; jei senelis to padaryti neturės galimybės, tai atlikti gali kitas šeimos narys; kelionės atveju, jeigu vienas iš tėvų su vaiku praleidžia daugiau dienų negu sutarta, tos dienos turi būti kompensuojamos nuo sekančios savaitės; įsimintinomis dienomis, tokiomis kaip motinos diena ir tėvo diena, vaikas praleidžia su tuo tėvu, kuriam ši diena dedikuojama; švenčių sutikimas, tokių kaip Kalėdos ir Naujieji metai, bus švenčiamos vis su kitu tėvu paeiliui, Kalėdos su motina, Naujieji metai su tėvu, kitais metais atvirkščiai, Kalėdos su tėvu, Naujieji Metai - su motina; išlaikymo dydis paliktas toks, koks buvo nustatytas paskutiniu susitarimu.

2016 m. kovo 2 d. ieškovė su nepilnamete dukra grįžo į Lietuvą. Atsakovas M. R. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl mergaitės grąžinimo į Brazilijos Respubliką, tačiau 2019 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2487-661/2019 Vilniaus apygardos teismas šį prašymą atmetė. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad M. Ž. F. yra Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvoje su motina V. Ž. gyvena jau trečius metus, nuo 2016 m. kovo 10 d. jos deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, nuo 2016 m. kovo 16 d. yra registruota pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. lankė (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę, yra registruota į mokyklos-darželio pirmąją klasę 2019-2020 mokslo metų laikotarpiui. Teismas konstatavo, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina būtinumą taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ir atsisakyti grąžinti M. Ž. F. į kilmės vietos valstybę. Teismas konstatavo esant nustatytas ir išvardintas aplinkybes, patvirtinančias, jog M. Ž. F. per daugiau kaip dviejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 2 d. prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų.

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad per visą ieškovės ir nepilnametės dukters gyvenimo Lietuvoje laiką atsakovas nei karto dukters neaplankė, su ja bendrauja epizodiškai nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nors ieškovė atsakovo bendravimui su dukra neprieštarauja, sutinka, kad jis bendrautų su dukra bet kokiomis ryšio priemonėmis ar atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą.

Iš Brazilijos kompetentingų institucijų persiųsti dokumentai patvirtina, kad atsakovas M. R. F., gavęs ieškovės ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kreipėsi į Brazilijos teisminę instituciją dėl šio prašymo patenkinimo, nurodydamas, jos su prašymu yra susipažinęs ir neprieštarauja egzekvatūros suteikimui. 2019 m. rugsėjo 17 d. Brazilijos aukščiausiojo teismo nutarimu nutarta suteikti pateiktam prašymui egzekvatūrą. Nors tarp Lietuvos ir Brazilijos nėra sudarytų ir galiojančių susitarimų dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, bet kuri valstybė gali pripažinti Lietuvos teismo sprendimą vadovaudamasi geranoriškumo ir abipusiškumo pagrindais. Įvertinęs teismui pateiktus Brazilijos kompetentingų institucijų dokumentus, teismas sprendžia, jog Brazilijos teisminė institucija ne tik įteikė atsakovui M. R. F. ieškovės V. Ž. ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bet ir sprendė nurodytos bendravimo tvarkos pripažinimo ir vykdytinumo Brazilijoje klausimą. Kadangi Brazilijos teismo nutarimu buvo nutarta suteikti prašymui egzekvatūrą, darytina išvada, jog Brazilijos teismas pripažino prašomą nustatyti bendravimo tvarką kaip vykdytiną Brazilijoje.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad atsakovas gyvena Brazilijoje ir 2015 m. gegužės 15 d. Brazilijos Mato Grosso valstijos Aqua Bora apskrities antrojo civilinio teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių nebegali būti vykdomas, atsakovui neprieštaraujant ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir nustatyti, jog atsakovas M. R. F. bendrauja su nepilnamete dukra M. Ž. F. elektroninio ryšio priemonėmis bet kurią dieną nuo 17 val. iki 19 val., taip pat, kad atsakovas gali dukrą lankyti bet kuriuo metu vaiko gyvenamojoje vietoje laisvu nuo ugdymo įstaigos laiku. Nors ieškovė teismo posėdžio metu prašė papildyti prašomą nustatyti bendravimo tvarką nurodant, kad atsakovas bendrauja su dukra pagal nustatytą tvarką „jei vaikas norės bendrauti su tėvu“, teismo vertinimu tokios sąlygos nustatymas nepagrįstai atsakomybę dėl bendravimo su atsakovu perkels pačiam nepilnamečiam vaikui, todėl tokia sąlyga nenustatytina. Ieškovė ir toliau turėtų skatinti nepilnametę dukterį bendrauti su tėvu ir užtikrinti netrukdomą jų bendravimą, taip užtikrinant atsakovo teisę bendrauti su dukra ir nepilnamečio vaiko teisę išsaugoti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė papildomą reikalavimą nustatyti nepilnametės M. Ž. F. gyvenamąją vietą su mama.

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove pareiškė teismo posėdžio metu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnametė M. Ž. F. gyvena su mama V. Ž. nuo gimimo. 2014 m. rugsėjo 8 d. Brazilijos teismo sprendimu visa mergaitės globa buvo suteikta ieškovei, kas iš esmės reiškia, jog mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. 2015 m. gegužės 15 d. Brazilijos teismo sprendimu mergaitės globa suteikta abiem tėvams, tačiau kaip matyti iš nustatytos bendravimo tvarkos, didesnę laiko dalį mergaitė turėjo praleisti su mama. Nuo 2016 m. kovo 2 d., kai ieškovė su nepilnamete dukra grįžo gyventi į Lietuvą, mergaitė faktiškai nuolat gyvena su mama. Nors atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl mergaitės grąžinimo į kilmės valstybę, teismui 2019 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetus, atsakovas daugiau jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškė. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Vilniaus apygardos teismo nustatytos aplinkybės dėl mergaitės gyvenamosios aplinkos nėra pasikeitusios.

Teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuo pat dukters gimimo, pagal ankstesnius šalių susitarimus mergaitė faktiškai visą laiką gyveno su mama, o nuo 2016 m. kovo 2 d. mergaitė nuolat gyvena su mama V. Ž. jos gyvenamojoje vietoje, atsakovas nuo tada, kai buvo atsisakyta grąžinti mergaitę į kilmės valstybę, pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškė, sprendžia, jog teismo posėdžio metu papildomai pareikštas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra tiesiogiai susijęs su nustatytina bendravimo tvarka, todėl yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 64,40 Eur vertimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti M. Ž. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti M. R. F., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. Ž. F., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

1. Atsakovas bendrauja su dukra elektroninio ryšio priemonėmis bet kurią dieną nuo 17 val. iki 19 val.

2. Atsakovas gali lankyti dukrą bet kuriuo metu vaiko gyvenamojoje vietoje laisvu nuo ugdymo įstaigos laiku.

Priteisti iš atsakovo M. R. F., gim. (duomenys neskelbtini), 139,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.