- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e1-3338-859/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. G. 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo baro paėmęs ir paslėpęs galinėje kelnių kišenėje, pagrobė E. N. priklausantį 209 EUR vertės telefoną „Samsung Galaxy“ ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu P. G. kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. atvažiavęs į Vilnių, leido laiką Gedimino prospekte kavinėse, vartojo alkoholį, susitiko su mergina, su kuria tą dieną susipažino, vardo neprisiminė. Su ja atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę. Kai buvo prie baro, pamatė gulintį svetimą juodos spalvos telefoną, kurį paėmė ir įsidėjo į savo galinę kelnių kišenę. Kodėl pavogė telefoną, negali paaiškinti. Po to, su mergina nuėjo į „Užupio“ piceriją. Besėdint picerijoje prie jų staliuko priėjo mergina, kuri sakė, kad jis turi jos telefoną. Neigė, sakė, kad neturi jokio telefono. Telefono jai neatidavė, nes pasimetė. Telefoną po to išjungė. Su juo buvusi mergina nežinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje pavogė telefoną. Išsigando ir paliko vėliau tą telefoną lauke ant staliuko prieš išeinant iš picerijos. Dėl vagystės jam labai gėda, nukentėjusiai padarytą 209 eurų žalą atlygino. Prašė bylą baigti sutrumpintu įrodymų tyrimu ir skirti jam baudą ( b. l. 69–71, 77–79).
Be P. G. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, patvirtina bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Nukentėjusioji E. N. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. savo darbo pamainą pradėjo 16.00 val., su savimi turėjo telefoną „Samsung“, kurį buvo padėjus darbo vietoje ant baro. Apie 19.55 val., dirbant pastebėjo, kad ant baro nėra minėto telefono. Kavinės viduje, kaip pradėjo ieškoti telefono viduje buvo ji ir kolegė, visi lankytojai buvo lauke esančioje terasoje. Pradėjo ieškoti telefono, bandė skambinti, telefonas buvo įjungtas, tačiau niekur jo nerado. Po kiek laiko maždaug apie 23.00 val., parsisiuntusi programėlę į kolegės telefoną ir prijungusi ją prie savo elektroninio pašto pamatė, kad jos telefonas yra Vilniuje, Paupio g. 3, esančioje „Užupio“ picerijoje. Nuvykusi ten pamatė prie stalo sėdinčius vyrą ir moterį, kurie buvo ir (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba, kadangi juos atpažino. Priėjo prie jų stalelio ir pasakė vyrui, kad jai programėlė rodo, kad jos telefonas yra galimai pas jį. Paaiškino, kad galbūt jis supainiojo telefonus ir paėmė jos, tačiau vyras pasakė, kad taip negali būti ir jos telefono nepaėmė. Tuo pat metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paaiškino susidariusią situaciją, taip pat pasakė, kad įsitikinusi, kad būtent tas vyras pavogė jos telefoną. Norėdama įsitikinti, grįžo į savo darbovietę ir peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, kur matosi, kaip jai dirbant prie baro, prieina vyras maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm., ūgio, rausvų plaukų, su barzda, baltos spalvos marškinėliais, tamsios spalvos kelnėmis, šviesios spalvos batais, paima į ranką jai priklausantį telefoną „Samsung“, į jį pasižiūri. Po to, apsidairo, įsideda jos telefoną į galinę kelnių kišenę ir nueina vėl į terasą. Taip pat atrodė ir vyras, su kuriuo ji bendravo „Užupio picerijoje“. Jos mobilaus ryšio telefonas pagal vaizdo kamerų įrašus buvo pavogtas 19.45 val., taip pat, matėsi kaip vyras kavinėje atsiskaitė banko kortele ir išėjo. Jos pavogtas telefonas buvo „Samsung Galaxy“, A21S, juodos spalvos, viršuje telefono ekranas buvo įdužęs, ant įdaužos buvo užklijavusi permatomą lipnią juostą. Telefone buvo SIM kortelė, kurios materialiai nevertina. Telefono vertė 500 eurų (b. l. 19–22).
2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas pareiškėjos E. N. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 20.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo baro nepažįstamas vyras pavogė jai priklausantį telefoną „Samsung Galaxy“, A21S, 500 eurų vertės. Bendrai dėl įvykio padaryta turtinė žala – 500 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7–9).
Pagal 2020 m. birželio 25 d. AB „Telia Lietuva“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, nustatyta, kad telefono „Samsung Galaxy“ A21S vertė yra 209,00 eurai (b. l. 25).
2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpa, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini). <...> Kavinės patalpas stebi vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 12–18).
Apžiūrėjus vaizdo įrašą „received_2602147033336050“ nustatyta, kad jame įrašytas įėjimas į kavinė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas padarytas mobiliuoju telefonu. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas „2020-08-02 19:44:04“, vaizdo įrašo apatiniame dešiniajame kampe matomas užrašas „Cam1“. Vaizdo įraše matyti vienas vyriškos lyties asmuo Nr.1 praeinantis pro įėjimo koridorių. Matomas vyras yra vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais plaukais. Apsirengęs baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis (be užrašų), juodos spalvos kelnėmis, su baltos spalvos batais. Vaizdo įrašo trukmė – 3 sekundės. Apžiūrėtas vaizdo įrašas „received_3466892590000821“ (vaizdo įrašas su garsu). Įjungus vaizdo įrašą, jame matoma „(duomenys neskelbtini)“ kavinė, esanti adresu, (duomenys neskelbtini) vidinė patalpa su baru. Matoma, kad vaizdo įrašas filmuojamas mobiliuoju telefonu. Kavinės patalpoje matoma darbuotoja ir lankytojas Nr. 1. Vaizdo įraše matoma kaip asmuo Nr. 1, pastebi ant baro dešiniau padėtą mobilųjį telefoną, telefoną paima, apžiūri. Asmuo Nr. 1 bendraudamas su baro darbuotoja, dešinėje rankoje laiko mobilųjį telefoną, telefoną uždengęs dešinės rankos delnu. Baro darbuotojai nusisukus, asmuo Nr. 1 mobilųjį telefoną įsideda į kelnių galinę dešinės pusės kišenę. Vaizdo įrašo trukmė – 22 sec. (b. l. 29–36).
AB „SEB“ bankas pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. 19.44.21 val., „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje (terminalo ID (duomenys neskelbtini)) buvo atsiskaityta mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra išduota P. G. vardu (b. l. 61).
Šalies argumentai
P. G. pateikė bankinio mokėjimo nurodymo Nr. 84 išrašą, kad 2020 m. gruodžio 4 d. atliko 210 eurų pervedimą į nukentėjusiosios E. N. sąskaitą (b. l. 80).
BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtas yra tas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamos byloje atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 eurų, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra lygus BK nurodytam MGL.
AB „Telia Lietuva“ išrašyta PVM sąskaitą – faktūrą, nustatyta, kad telefono „Samsung Galaxy“ A21S vertė yra 209,00 eurai (b. l. 25). Taigi pagrobto turto vertė yra didesnė negu 3 MGL (150 eurų), taip pat neviršija 5 MGL (250 eurų), todėl laikytina nedidele. Aukščiau aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus, t. y. jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismo pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys), kad P. G. 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo baro paėmęs ir paslėpęs galinėje kelnių kišenėje, pagrobė E. N. priklausantį telefoną „Samsung Galaxy“, kurio vertė – 209 U. N. veika kvalifikuota teisingai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 85).
Skirdamas bausmę P. G., teismas atsižvelgia į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, į tai, kad kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
P. G. yra darbingo amžiaus, išsiskyręs, turi vaiką (b. l. 84–85), dirba (b. l. 89), neteistas (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) (b. l. 90), per vienerius metus nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 82).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį P. G. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Nors baudžiamajame įsakyme prokurorė prašė teismo skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina.
Skiriant bausmę, kaltinamajam kartu taikytinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – pradėti dirbti (ar tęsti darbą), o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų.
Ikiteisminio tyrimo metu P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl daiktų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, esantis voke prie bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti (ar tęsti darbą), o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę 1/3, paskiriant sumažintą – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti (ar tęsti darbą), o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, esantis voke prie bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.