- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- 1-240-633/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50860-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- B. B.
- Kaltinamasis
- J. B.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajai B. B., gynėjui advokatui Dainiui Gudui, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bet gyvenantis toliau faktinėje šeimoje, išlaikytinių neturintis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis – neįgalus senatvės pensininkas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikomis).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis J. B. 2020 m. kovo 14 d. apie 21.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) prieškambaryje-virtuvėje, išgertuvių metu kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ranka į veidą šeimos nariui – sugyventinei B. B., sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis J. B. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 13.30 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) prieškambaryje-virtuvėje, išgertuvių metu kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia žarstekliu sudavė dukart į galvą sugyventinei B. B., sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
3. Kaltinamasis J. B. teisiamajame posėdyje kaltu dėl abiejų nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl neteisėtų savo poelgių, po kiekvieno iš jų paleistas iš policijos nukentėjusiąją sugyventinę atsiprašęs, su ja (ir po antrojo nusikaltimo įvykio) visiškai susitaikęs, jie toliau kartu gyvenantys šeimos gyvenimą, jis pasižadantis apriboti iki minimumo alkoholio vartojimą ir nebesmurtauti ar kitaip nenusikalsti. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog dėl pirmojo teismo jau anksčiau nagrinėto 2020 m. kovo 14 d. nusikaltimo įvykio jis yra davęs visiškai teisingus, išsamius paaiškinimus ir juos visiškai patvirtinantis - šio įvykio vakarą namuose abu su sugyventine girtavo – dviese išgėrė 0,5 l degtinės, išgertuvių pabaigoje tarp jo ir sugyventinės kilo buitinis žodinis konfliktas. Ginčo metu sutuoktinė spjovė jam į veidą, dėl ko jis stipriai supykęs ant nukentėjusios dėl jos tokio poelgio ir nesusilaikęs dėl savo girtumo sudavė kartą priešais jį prie stalo sėdėjusiai nukentėjusiajai ranka į veidą, sugyventinė pravirko ir išbėgo iš namų, sutinkantis, kad jai skaudėję, lig tol sugyventinės veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs. Sugyventinei iškvietus policiją, jis buvo iki paros laikinai sulaikytas. Antrojo nusikaltimo 2020 m. gruodžio 31 d. įvykio dieną apie pietų laiką vėl abu su sugyventine namuose koridoriuje įrengtoje virtuvėje girtavo – šventė Naujųjų metų sutiktuves, gėrė degtinę, jautė apsvaigimą. Toje pačioje patalpoje yra kieto kuro katilas, prie kurio laiko metalinį žarsteklį. Išgertuvių metu jiedu su sugyventine vėl susipyko dėl šeiminių buitinių dalykų, ginčo metu sugyventinė jį išvadino necenzūriniais ir kt. labai įžeidžiais žodžiais, pažeminusiais jo orumą, dėl ko jis labai supykęs, nesusilaikęs ir į ranką paimtu minėtu žarstekliu dukart sudavęs sugyventinei per galvą, maždaug viršugalvyje, matė, kad prakirto žaizdas, iš kurių kraujavo. Sugyventinė išėjusi laukan, iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, o po to ir policiją, jis buvo 1 parai laikinai sulaikytas.
4. Nukentėjusioji B. B. teisme patvirtino, kad jos sugyventinis, kaltinamasis J. B., ir po antrojo 2020 m. gruodžio 31 d. nusikaltimo įvykio grįžęs iš sulaikymo, ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie susitaikę ir toliau kartu gyvenantys. Duodama parodymus ikiteisminiuose tyrimuose, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka, nukentėjusi B. B. nurodė tokias pačias abiejų nusikaltimų įvykių aplinkybes kaip ir kaltinamasis J. B. teisme (1 t., b. l. 62-63; 2 t., b. l. 18).
5. 2020 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą per priebutį iš kiemo pusės, iš jo patenkama į koridorių (prieškambarį), kur įrengta virtuvė ir kur nukentėjusios tvirtinimu įvyko konfliktas su kaltinamuoju. Prieškambaryje-virtuvėje prie lango stovi spintelė su indais ir maisto likučiais ant jos, priešais dvi kėdės, toliau praėjimas į katilinės patalpą (2 t., b. l. 13-16).
6. 2020 m. kovo 14 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios B. B. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis (kaltinamasis) jai sudavęs ranka į veidą, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta susijaudinusi, akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, ant jos kairiojo skruosto veide bei ant kaktos dešinėje pusėje matėsi sumušimai (patinimai) ir paraudimai. Nukentėjusios ir kaltinamojo namuose buvo fiksuoti girtavimo pėdsakai, kaltinamasis taip pat rastas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio (2 t., b. l. 9-12).
7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnų 2020 m. kovo 14 ir 15 d. d. pranešimuose pažymėta, jog tikrinant telefoninį pranešimą apie byloje nagrinėjamą nusikaltimo įvykį, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis savo namuose buvo rasti akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio – nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos, su stipriu alkoholio kvapu, tačiau dėl jų turimų sveikatos sutrikimų nustatyti jų apsvaigimo faktą su alkotesteriu nepavyko. Be to, nukentėjusi kategoriškai atsisakė jos asmens ar medicininės apžiūros bei vykti pas teismo medicinos specialistą (2 t., b. l. 1-2, 31).
8. 2020 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos bei 2021 m. sausio 13d. reikšmingo bylai daikto apžiūromis nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą per priebutį iš kiemo pusės, iš jo patenkama į koridorių (prieškambarį), kur įrengta virtuvė ir kur įvyko antrasis nusikaltimo įvykis. Prieškambaryje-virtuvėje prie lango stovi užtiesta staltiese spintelė su indais, alkoholiu ir maisto likučiais ant jos, sujungtoje su virtuve katilinės patalpoje prie kieto kuro katilo rastas numestas metalinis žarsteklis, kurio bendras ilgis – 70 cm, vienas galas statmenai užlenktas, užlenktos dalies ilgis – 5,5 cm, ant žarsteklio užmauta 11 cm ilgio rankena, metalinės dalies skersmuo – 0,7 cm. Žarsteklis paimtas prie bylos (1 t., b. l. 12-21, 22-29).
9. 2020 m. gruodžio 31 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei 2021 m. sausio 11 d. kitų objektų (policijos pareigūnų ant drabužių dėvėtais mobiliais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais („Body“ kameromis) padarytų įrašų) apžiūra (peržiūra) užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios B. B. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – bendrų išgertuvių metu kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis (kaltinamasis) jai dukart sudavęs žarstekliu per galvą, padarydamas joje žaizdas, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta susijaudinusi, akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, jos viršugalvyje, daugiau kairėje pusėje matėsi dvi greta viena kitos kraujuojančios žaizdos. Nukentėjusios ir kaltinamojo namuose buvo fiksuoti girtavimo pėdsakai, kaltinamasis taip pat rastas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., b. l. 30-33, 38-40, 126).
10. 2021 m. sausio 11 d. kito objekto (Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) padaryto nukentėjusios pranešimo telefonu apie 2020 m. gruodžio 31 d. antrąjį nusikaltimo įvykį (laikas – 13:39:37 val.) garso įrašo) apžiūra ir padaryta jo stenograma nustatyta, kad iškart po antrojo nusikaltimo įvykio BPC nukentėjusioji B. B. pareiškė, jog ją namuose į galvą sumušė sugyventinis (kaltinamasis J. B.), kad jai iš sumuštų vietų kraujuoja, prašo medicininės pagalbos (1 t., b .l. 43-47).
11. Nukentėjusios B. B. greitosios medicinos pagalbos (toliau ir – GMP) kvietimo kortelėje užfiksuota, kad GMP kvietusios nukentėjusios B. B. galvoje rasta ir sutvarstyta apie 3 cm ilgio kraujuojanti žaizda, nukentėjusi darbuotojams nurodė, kad ją namuose sumušė sugyventinis, suduodamas metaliniu žarstekliu dukart į galvą, nuo nukentėjusios sklinda alkoholio kvapas (1 t., b. l. 55-57).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
12. Kaltinamojo J. B. parodymai teisiamajame posėdyje dėl abiejų nusikaltimų įvykių nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitiems byloje teisėtai gautiems ir įrodymais pripažįstamiems bylos duomenims (nukentėjusios parodymams, policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūrų rezultatams, nukentėjusios medicininių dokumentų įrašams), kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus dėl abiejų nusikalstamų veikų epizodų kaip teisingus ir pakankamai išsamius.
13. Nukentėjusios B. B. liudijimai per visą bylos procesą taip pat buvo nuoseklūs, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulių tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotas situacijas įvykio vietoje iškart po nusikaltimų įvykių, įskaitant abiem atvejais šviežio sumušimo požymius jos veide, įvykio vietos apžiūromis nustatytą nusikaltimų įvykių aplinką, duomenis jos medicininiuose dokumentuose bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 3-11) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių metu faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais abiem atvejais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.
14. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, abiejų nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykių atvejais kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, veikiamas alkoholio bei ir išprovokuotas rizikingų pačios akivaizdžiai neblaivios nukentėjusios poelgių (pirmuoju atveju spjūvio jam į veidą, antruoju – necenzūriniais ir itin įžeidžiais kreipiniais), tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo buvusią sutuoktinę ir faktinę sugyventinę, suduodamas, pirmuoju atveju jai ranka į veidą, antruoju – metaliniu žarstekliu dukart per galvą, sukėlė fizinį skausmą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
15. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją abiem atvejais smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (pirmu atveju suduodamas ranka į veidą, antruoju – žarstekliu dukart per galvą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal kiekvienu atskiru atveju faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, vienu atveju smūgis ranka į veidą, kitu – metaliniu žarstekliu dukart per galvą, sukėlę nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, o antrojo nusikaltimo įvykio metu – dar ir muštines žaizdas galvoje, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai baudžiamojo įstatymo požiūriu – fizinio skausmo sukėlimas, abiem nagrinėjamais atvejais buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po kiekvieno nusikaltimo įvykio (buvo susijaudinusi, pirmu atveju buvo sumuštas, patinęs ir paraudęs kairys skruostas bei kakta dešinėje pusėje, antruoju – dvi kraujuojančios muštinės žaizdos galvoje), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais bei įrašais nukentėjusios medicininiuose dokumentuose. Penkta, buvusių sutuoktinių, nors jau ir išsituokusių, tačiau ir toliau nepertraukiamai kartu gyvenančių nukentėjusios ir kaltinamojo bendras šeimos gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi kartu nuolat gyvena šeimos gyvenimą, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.
IV. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.
16. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio (trukmės) bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo kiekvienos iš inkriminuotų veikų pobūdį, taip pat pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja : 1) dėl 2020-03-14 nusikalstamos veikos – mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje nagrinėjamo nusikaltimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) sudėtyje dėl minimalaus tiek smurtinių veiksmų (smūgių) skaičiaus, tiek ir sukeltų jais pasekmių masto, taip pat dėl to, kad kaltinamasis šiame nusikaltimų epizode nenaudojo jokių įrankių ar kt. daiktų, galėjusių didinti sunkesnių pakenkimų nukentėjusios sveikatai grėsmę; 2) dėl 2020-12-31 nusikalstamos veikos – maždaug rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) sudėties lygmeniu, kadangi pastaruoju atveju kaltinamasis nukentėjusios mušimui jau naudojo metalinį žarsteklį, sudavė ne vieną, o du smūgius bei jais faktiškai ne tik sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiai, bet ir padarė muštines kraujavusius žaizdas galvoje. Pastarosios aplinkybės savo visuma atsveria reikšmę bausmei aplinkybių, kad konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (sugyventinių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).
17. Kaltės forma ir rūšis abiem nagrinėjamais byloje atvejais tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir abiejų įrodytų byloje kaltinamojo veikų stadija – abi nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momentų, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra.
18. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis J. B. nors anksčiau buvo teismo teisiamas, tačiau teistumas yra seniai išnykęs, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 97 straipsnio 6 dalis) jis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą (1 t., b. l. 110-112; 2 t., b. l. 60-62). Nors kaltinamasis per paskutiniųjų 5 metų laikotarpį buvo triskart nubaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jo nusižengimai nebuvo šiukštūs, nuo paskutinės nuobaudos jam paskyrimo jau praėję daugiau nei 2 metai ir per šį laiką naujų nusižengimų nefiksuota (1 t., b. l. 107-109; 2 t., b. l. 63-67). Kaltinamasis yra jau garbaus amžiaus (beveik 72 m.), turi judėjimo negalią, nedirba ir pragyvena iš 140 Eur/mėn. pensijos – yra sunkios asmeninės ir turtinės padėties. Kita vertus, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, priklausomybės ligų gydytojo nedispancerizuotas.
19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų nagrinėjamų nusikalstamų veikų teismas kvalifikuoja : a) jo visišką prisipažinimą kaltu, tame tarpe padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamas veikas bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) kad abiejų veikų įvykdymui turėjo reikšmės (įtakos) rizikingas ir provokavęs pačios nukentėjusios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nagrinėjamų byloje veikų teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio, abiem atvejais turėjusį tiesioginės reikšmės nusikalstamų veiksmų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
20. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, nagrinėjamų nusikalstamų kaltinamojo veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus atitinkamai mažesniu (2020-03-14 veika) ir maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties (2020-12-31 veika) lygmeniu, iš esmės dar teigiama įvertinus kaltinamojo asmenybę, konstatavus dvi jo atsakomybę lengvinančias prieš vieną ją sunkinančią aplinkybes, kurių santykis vertinamas lengvinančiųjų naudai, atsižvelgiant ir į kaltinamojo garbingą amžių, nedarbingumą, judėjimo negalią, sunkią asmeninę ir turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirti antros pagal baudžiamojo įstatymo sankciją griežtumą rūšies – laisvės apribojimo, bausmes, kurių dydžius (trukmę) nustatyti : už 2020-03-14 nusikalstamą veiką – ženkliai mažesnį nei įstatymo sankcijos vidurkis, o už 2020-12-31 veiką – artimą sankcijos vidurkiui, bet dar kiek mažesnį, t. y. atitinkamai 5 mėn. ir 9 mėn. (BK 140 straipsnio 2 d., 48 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, dėl aukščiau jau konstatuotų (punktai 16-19) tiek nagrinėjamas nusikalstamas veikas, tiek jas padariusio kaltinamojo pavojingumą visuomenei didinančių aplinkybių vienintelės švelnesnės iš įstatymo sankcijoje numatytųjų viešų darbų bausmių paskyrimas šiuo atveju nebūtų teisingas, neatitiktų proporcingumo nurodytoms aplinkybėms kriterijaus, bausmės paskirties, būtų akivaizdžiai per švelni priemonė bausmės už nagrinėjamus du tyčinius nusikaltimus tikslams pasiekti, kaltinamojo polinkiams į alkoholio vartojimą ir priešingą teisei elgesį įveikti bei iš esmės abejingam požiūriui į valstybės taikomas baudžiamosios atsakomybės ar probacijos priemones pakeisti (BK 41 straipsnis), be to, kaltinamasis dėl savo amžiaus bei turimos judėjimo negalios (objektyvių priežasčių) tokios bausmės (viešų darbų) negalėtų ir nesutinka tinkamai atlikti (BK 46 straipsnio 1 dalis).
21. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu, šeimine ir turtine padėtimi, nagrinėjamų veikų aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmes antrąja pagal švelnumą/griežtumą jos rūšimi ir dar mažesniais nei vidurkis jų dydžiais (punktas 20). Paskiriamos už savarankiškas ir realiąją sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamas veikas kaltinamajam bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir tokiu būdu paskirtina subendrinta už abi nagrinėjamas nusikalstamas veikas bausmė – 1 m. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 5 dalies 4 punkte numatytus atitinkamai įpareigojimą ir draudimą. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 8 mėn. laisvės apribojimo. Į šią galutinę bausmę įskaitytinas kaltinamojo dėl abiejų nagrinėjamų nusikaltimų laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 14 d., 22.30 val. iki kovo 15 d.,10.35 val. ir nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 14.40 val. iki 2021 m. sausio 1 d., 14.35 val., t. y. 2 paros, už 4 dienas paskiriamos laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis).
22. Baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam J. B. neskirtinos, nes tam teismas nenustatė nei poreikio, nei faktinių pagrindų. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 85-86), paliktina galioti, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Kitokios procesinės prievartos priemonės byloje nėra taikomos. Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate laikinai saugomas kaltinamojo metalinis žarsteklis (1 t., b. l. 29), kaip 2020-12-31 nusikaltimo padarymo įrankis, konfiskuotinas ir kaip menkavertis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. 2021 m. sausio 25 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-503, kad kaltinamajam J. B. byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 128,01 Eur. Tarnybos teismo prašymu parinktas gynėjas buvo teismo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (būtinas gynėjo dalyvavimas) juridiniu pagrindu, todėl pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies taisykles turi būti sprendžiama dėl aptariamų išlaidų išieškojimo iš kaltu pripažįstamo J. B. Kadangi teismas byloje nustatė (punktas 18), jog kaltinamasis J. B. yra sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties, dėl garbaus amžiaus ir judėjimo negalios yra nedarbingas, gauna itin mažas pajamas (140 Eur/mėn. pensiją), aptariamos išlaidos iš kaltinamojo J. B. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. kovo 14 d. B. B. sumušimo) ir nuteisti jį 5 (penkiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 31 d. B. B. sumušimo) ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skiriamą bausmę J. B. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti : 1) įpareigojimą pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), 2) visą bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Į šią galutinę bausmę įskaityti J. B. dėl abiejų nusikalstamų veikų tyrimo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 14 d., 22.30 val. iki kovo 15 d.,10.35 val. bei nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 14.40 val. iki 2021 m. sausio 1 d., 14.35 val., t. y. 2 (dvi) paras, už 4 (keturias) dienas paskiriamos laisvės apribojimo bausmės.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktiniu įrodymu byloje pripažintą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate laikinai saugomą metalinį žarsteklį, kaip 2020 m. gruodžio 31 d. nusikaltimo padarymo įrankį, konfiskuoti ir kaip menkavertį sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.