- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2-85-277/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2560,60 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą), 1415,60 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 230,45 Eur delspinigius, 30,62 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už nesumokėtą 2560,60 Eur sumą nuo 2019 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ (toliau ir – Mogo) su atsakovu sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui teisę valdyti, naudotis lizingo pagrindu ir išpirkti transporto priemonę SAAB 9-7X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti. Atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje nustatyta tvarka, todėl jam buvo pranešta apie sutarties nutraukimą. 2017 m. rugsėjo 12 d. dėl esminių sutarties pažeidimų atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis nutraukta. 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovas liko skolingas 2814,51 Eur, iš jų 2560,60 Eur nesumokėta finansavimo suma. Uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovą „Risk Management Services“ OU, o „Risk Management Services“ OU reikalavimo perleidimo sutartimi – „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą, siekė taikiai susitarti dėl skolos grąžinimo, bet atsakovas skolos nesumokėjo, nebendradarbiauja su ieškovu ir nutraukus sutartį transporto priemonės negrąžino.
Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, nes pranešimas apie reikalavimo perleidimą registruotu paštu išsiųstas 2018 m. vasario 2 d. Be to, atsakovui negrąžinus transporto priemonės, ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tiriant pareiškimą atsakovas buvo apklaustas, todėl jam turėjo būti žinoma kas pateikė skundą ir kokiu teisiniu pagrindu iniciavo ikiteisminį tyrimą. Mano, kad atsakovo teiginiai dėl prašomų priteisti mokėjimo palūkanų nepagrįsti, nes atsakovas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas mažinti sutartyje sulygtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį.
Pažymi, kad galiojant atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčiai eismo įvykio metu buvo apgadintas atsakovo valdomas automobilis. Draudimo bendrovė pervedė uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“ 505,15 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos gavimo dieną atsakovas buvo skolingas 149,56 Eur (99,89 Eur paskolos dalis ir 49,67 Eur palūkanos), todėl skolai apmokėti panaudota dalis draudimo išmokos. Pradinis kreditorius pasiūlė atsakovui, pateikiant atitinkamą prašymą, pasiimti likusią draudimo išmokos dalį, bet atsakovas tokio prašymo nepateikė, todėl likę pinigai panaudoti kitiems atsakovo įsiskolinimams pagal sutartį apmokėti.
Prašo ieškinį tenkinti, nes atsakovo nurodyti argumentai, kuriais prašoma atmesti ieškinį, akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, o bylą nagrinėti – ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas V. Š. ieškinio nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą ir nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis. Galiojant lizingo sutarčiai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas lizingo automobilis. Nuvarė automobilį į servisą ir susitarė dėl remonto. Buvo apskaičiuota, kad automobilio remontas kainuos apie 2000 Eur. Po kelių dienų sužinojo, kad automobilis nebus remontuojamas, nes Mogo pareikalavo sumokėti draudimo pinigus, o ne remontuoti automobilį. Draudimo bendrovė Mogo pervedė 505,15 Eur draudimo išmoką. Draudimo sprendimo neginčijo. 2017 m. balandžio mėnesį gavo laišką, kad Mogo padengė vieną įsiskolinimą, o likusią draudimo sumą jis gali pasiimti iš krepšelio. Pinigų nepaėmė, nes buvo reikalingas automobilis, todėl prašė automobilį suremontuoti. Pats automobilio neremontavo, nes neturėjo pinigų. Mano, kad pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį Mogo negalėjo gauti draudimo pinigų, nes draudimas privalėjo suremontuoti automobilį, bet automobilio niekas nesuremontavo. Liepos mėnesį neturėjo pinigų įmokai pagal kitą sutartį, todėl paprašė, kad iš draudimo išmokos būtų padengta 112 Eur įmoka už žmonos automobilį. Jo paskaičiavimu 2017 metų liepos mėnesį krepšelyje dar turėjo likti apie 245 Eur. Dar iki skolos atsiradimo pradėjo domėtis, koks yra draudimo pinigų likutis, nes norėjo juos panaudoti. Žinojo, kad skolos neturi, nes mokėjo įmokas. Gavo atsakymą, kad draudimo išmokos pinigų nėra, o jis yra skolingas, bet Mogo nepateikė ataskaitos apie draudimo pinigų panaudojimą. Nustojo mokėti įmokas, nes norėjo gauti ataskaitą, kur panaudota draudimo išmoka. Prašė pateikti ataskaitą, bet atsakymo negavo. Jie grasino, kad nutrauks sutartį ir neleis naudotis automobiliu. Teigia, kad buvo pažeista jo teisė žinoti, kaip panaudota draudimo išmoka. Po dviejų mėnesių pervedė įmoką ir vėl paprašė pateikti duomenis, kur panaudoti pinigai. Siūlė suderinti mokėtiną sumą ir tęsti sutartį, bet gavo atsakymą, kad sutartis nutraukta. Sutarties nutraukimo neginčijo, nes bandė susitarti ir pratęsti sutartį. Nutrauktos sutarties neatnaujino, nes mano, kad neturėjo mokėti nenumatytų 400 Eur. Mano, kad pradinis kreditorius pažeidė sutartį, nes tikslinę draudimo išmoką, kuri turėjo būti panaudota transporto priemonės remontui ar įsiskolinimui padengti, pasisavino. Mogo savo iniciatyva nutraukė sutartį, o jį apkaltino sutarties pažeidimu. Automobilio negrąžino, nes ne dėl jo kaltės nutraukta sutartis. Nesuremontuotą automobilį laiko kieme. Teigia, kad Mogo neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, nes jo paskaičiavimu sutarties nutraukimo dieną įmokai dar buvo likę nepanaudotų draudimo išmokos pinigų, todėl sutartis nutraukta ne dėl jo, o dėl Mogo kaltės. Prašo nuspręsti dėl automobilio, nes už automobilį sumokėjo daugiau nei buvo gavęs paskolos. Mano, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nes nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ su atsakovu 2014 m. gegužės 2 d. sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG02052014/0101, pagal kurią suteikė teisę atsakovui valdyti, naudoti lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu ir išpirkti automobilį SAAB 9-7X, o atsakovas įsipareigojo priimti transporto priemonę, ją valdyti bei naudotis su teise išpirkti, iki 2019 m. liepos 2 d. šešiasdešimčia mėnesinių įmokų po 516,41 Lt (149,56 Eur), mokamų iki einamojo mėnesio 2 d., sumokant bendrą 30984,60 Lt (8973,76 Eur) sutarties sumą.
Pažyma apie gautas įmokas pagal Sutartį Nr. FLG02052014/0101 patvirtina, kad atsakovas pagal grafiką numatytų mokėjimų 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. neatliko.
Pagal atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 14.3. punktą Mogo turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį / atsisakyti sutarties patvarioje laikmenoje apie tai ne vėliau kaip prieš septynias dienas informavęs lizingo gavėją, jei įvyksta bet kuris iš sutarties 14.3.1-14.3.12 punktuose nurodytų įvykių ar atliekamas bet kuris iš nurodytų veiksmų ir per minėtą terminą atitinkamos aplinkybės nėra pašalinamos. Sutarties 14.3.1 punktas numato tokį sutarties nutraukimo pagrindą: „Lizingo gavėjas visiškai ar iš dalies laiku nesumokėjo Sutartyje nustatytų įmokų arba jų dalies, o pradelsta suma sudaro ne mažiau kaip 1 % (vieną procentą) Lizingo (finansavimo) sumos arba, kai pradelsta suma sudaro mažiau kaip 1% (vieną procentą) Lizingo (finansavimo) sumos, vėlavimas sumokėti tęsiasi ilgiau nei 14 (keturiolika) dienų“. Ieškovo pateikta pažyma apie gautas įmokas, atsakovo paaiškinimai ir jo pateikti duomenys apie susirašinėjimą elektroniniu paštu su Mogo dėl sutarties vykdymo patvirtina, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais sutartyje numatytų įmokų nesumokėjo, tai yra padarė sutarties 14.3.1 punkte numatytą pažeidimą, suteikiantį Mogo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Atsakovo teiginys, kad Mogo visą įsiskolinimą galėjo padengti iš gautos draudimo išmokos nepagrįstas, nes išrašas apie atliktus mokėjimus pagal sutartį Nr. FLG02052014/0101 ir šalių pateiktas susirašinėjimas su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ 2016 m. kovo 1 d. iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimo“ dalį gautos 505,15 Eur draudimo išmokos už automobilį SAAB 9-7X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo atsakovo įsiskolinimui pagal sutartį padengti, o likusius draudimo pinigus atsakovo prašymu perkėlė J. P. įsiskolinimui padengti.
Uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ pranešimas patvirtina, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. sutartis nutraukta, o atsakovo bendrą 2814,51 Eur skolą sutarties nutraukimo dienai sudaro – 2560,60 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 250,09 Eur nesumokėtos palūkanos ir 3,82 Eur netesybos už vėlavimą. Pranešime pažymėta, kad per dvi dienas negrąžinus transporto priemonės Mogo arba neatnaujinus sutarties, Mogo nedelsiant kreipsis į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl baudžiamosios bylos iškėlimo dėl svetimo turto pasisavinimo.
Pagal Civilinio kodekso 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Atsakovas nutrauktos sutarties neatnaujino, sutarties nutraukimo neginčijo ir uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“ automobilio negrąžino.
Uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir „Risk Management Services“ OU periodinė reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartis, 2017 m. kovo 1 d. „Risk Management Services“ OU ir „PlusPlus Capital“ AS periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, 2018 m. sausio 12 d. išrašas iš „Risk Management Servises“ OU bylų priėmimo–perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties – patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ su „Risk Management Services“ OU sudarė periodinę reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartį, pagal kurią iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos perleidžia reikalavimo teisę į skolininkus, o „Risk Management Services“ OU perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą dėl skolos išieškojimo.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį kitam asmeniui jeigu tai neprieštarauja įstatymams bei sutarčiai ir reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Civilinio kodekso 6.101 straipsnis).
Atsakovas teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą ir nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis, bet pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo patvirtina, kad ieškovas 2018 m. vasario 2 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo iki 2018 m. vasario 9 d. naujajam kreditoriui sumokėti 3376,66 Eur įsiskolinimą.
Atsakovo teiginys nepagrįstas, nes apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui pranešta Civilinio kodekso 6.109 straipsnio nustatyta tvarka ir papildomai atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas pateikiant šios bylos procesinius dokumentus.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Neįvykdžiusi prievolės ar netinkamai ją įvykdžiusi kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.872 straipsnis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu ir, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Pradinis kreditorius su atsakovu susitarė, kad fiksuota palūkanų norma per metus yra 30,62 proc. (Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 1 dalies 5 punktas).
Pradinio kreditoriaus gauta 505,15 Eur draudimo išmoka pilnai panaudota atsakovo ir jo prašymu J. P. įsiskolinimui padengti. Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų, nes atsakovas sutartyje nustatyta tvarka nemokėjo įmokų. Sutarties nutraukimas nenuginčytas, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2560,60 Eur skolą, 1415,60 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanas iki ieškinio parengimo 2019 m. liepos 3 d., 230,45 Eur delspinigius ir 30,62 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už nesumokėtą 2560,60 Eur sumą nuo 2019 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 4206,65 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 95 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 7,94 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš V. Š. (V. Š.) „PlusPlus Capital“ AS naudai 2560,60 Eur skolą, 1415,60 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 230,45 Eur delspinigius, 95 Eur bylinėjimosi išlaidas, 30,62 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už nesumokėtą 2560,60 Eur sumą nuo 2019 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4206,65 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išieškoti iš V. Š. (V. Š.) į valstybės biudžetą 7,94 Eur (septynis eurus 94 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.