Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarimo L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. A. už tai, kad 2012-01-10 10.05 val. Kauno skyriaus VDI specialistui patikrinus UAB „A.“ siuvyklos gamybines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), rasta nelegaliai dirbanti I. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tokiu būdu L. A., būdama UAB „A.“ direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys Nr. N575-858/2010, N575-1809/2010, N575-2758/2010 ir kt).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 3-4) ir patikrinimo akto (b.l. 12) matyti, kad Institucijos pareigūnams 2012-01-10 10.05 val. UAB „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), atlikus patikrinimą, įmonės siuvykloje sukirpėjos pareigose dirbo I. O.. I. O. paaiškino, kad 2012-01-10 8.30 val. atėjo į UAB „A.“ pabandyti sukirpėjos darbo. Ji kirpo „setus“ iš baltos medžiagos. Iš vakaro tarėsi su direktore L. A.. Jos darbą turėjo įvertinti gamybos vadovė. Darbo sutartis nepasirašyta. Tame pačiame paaiškinime nurodyta, kad buvo sutarta, jog bus mokamas minimalus darbo užmokestis, dirbama dvi valandas per dieną nuo 8.30 val. iki 10.30 val. (b.l. 5). Patikrinimo metu darbo sutarčių segtuve rastas I. O. prašymas priimti dirbti į UAB „A.“ sukirpėjos pareigose. Prašymas be datos (b.l. 6, 12). Patikrinimo metu remiantis VSDFV duomenimis ir bendrovės darbo sutarčių registracijos žurnalu, buvo nustatyta, kad I. O. UAB „A.“ nėra įdarbinta (b.l. 10-11, 13). UAB „A.“ direktorė L. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad I. O. buvo atėjusi pašnekesiui ieškodama sukirpėjos darbo. Po pašnekesio susitarė, kad ateis pabandyti. Dėl I. O. prašymo priimti į darbą nieko negalėjo pakomentuoti (b.l. 8). UAB „A.“ dirbanti N. P. paaiškino, kad 2012-01-10 I. atėjo į UAB „A.“ 8.30 val. dėl darbo. Gavo pabandyti sukirpti užsakymą, bet rezultato ji nespėjo pamatyti. Atvykus darbo inspekcijos pareigūnams, ši pilietė kažkur pasislėpė. (b.l. 7). Iš pirminio I. O. paaiškinimo darbo inspekcijos pareigūnams matyti, kad ji su direktore L. A. buvo pilnai sutarusi dėl darbo sąlygų ir bandė dirbti. Ji atliko konkrečią užduotį – kirpo „setus“ iš baltos medžiagos. Paaiškinime ji nurodė, dėl kokių darbo valandų yra sutarta, koks darbo užmokestis bus mokamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. O. nurodė, jog buvo sutarta, kad ji dirba nuo 8.30 val. iki 10.30 val. Iš liudytojos N. P. paaiškinimo, L. A. parodymų matyti, kad I. O. į įmonės patalpas atėjo būtent 8.30 val. Ši aplinkybė rodo, kad priešingai nei bando įtikinti L. A., I. O. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, realiai dirbo. I. O. teisme duoti parodymai apie tai, kad ji tik nuėjo susipažinti su darbo pobūdžiu, darbo vieta, prieštarauja jos pirminiam paaiškinimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos jos parodymus vertina kritiškai. I. O. teisme duoti parodymai, taip pat ir liudytojos N. P. parodymai, kad I. O. nedirbo, vertinami kritiškai dar ir todėl, kad su I. O. tą pačią dieną buvo sudaryta darbo sutartis, N. P. taip pat dirba UAB „A.“, taigi tiek I. O., tiek N. P. yra priklausomos nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, todėl yra suinteresuotos bylos baigtimi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. O. paaiškinimą darbo inspekcijos pareigūnams būtų rašiusi kažkieno įtakojama. Pastebėtina, kad I. O. prašymas priimti dirbti buvo darbo sutarčių segtuve. Prašymas buvo be datos. Ši aplinkybė, įvertinus ją su kitais aptartais įrodymais, dar labiau sustiprina manymą, kad I. O. UAB „A.“ dirbo nelegaliai.

Kaip jau minėta ankščiau, pagal Lietuvos vyriausios administracinio teismo formuojamą praktiką, kuriai pritaria ir apygardų teismai, tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Nors teisme buvo iškelta versija, kad I. O. tik bandė dirbti, norint patikrinti jos sugebėjimus, tai neduoda pagrindo išvadai, kad nelegalaus darbo nebuvo. Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma sutartyje. Pagal Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (LVAT Nr. N575-2032/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną argumentavo ir tuo, kad byloje yra pateikta 2012-01-10 sudaryta darbo sutartis, 2012-01-10 Sodros apdraustųjų sąraše taip pat įrašyta I. O.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad darbo sutartis buvo sudaryta tik po darbo inspekcijos atlikto patikrinimo (b. l. 16-19, 21). VSDFV Kauno skyriaus registro skyrius pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie tai, kad UAB „A.“ pranešimą apie apdraustosios I. O. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2012-01-10 pateikė 2012-01-10 apie 13:57 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Apeliacinės instancijos teismas veiksmus, kai po atliko patikrinimo sudaroma darbo sutartis ir pateikiamas pranešimas Sodrai, laiko siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patikėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos L. A. parodymais, pasivadovavęs pakeistais liudytojos I. O. parodymais, netinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad L. A. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y., kad leido I. O. dirbti, nors su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas nutarimas, kuriuo L. A. pripažįstama kalta padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažinus L. A. kalta padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, sprendžiamas nuobaudos L. A. paskyrimo klausimas. L. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. A. anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes. L. A. skiriama sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

L. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.