Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-1139-889/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
e2-1139-889/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11253-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
I. K.
Civilinė byla Nr. 2-1139-889/2015Proceso Nr. 2-06-3-11253-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.1.;44.2.4.2.; 99.3; 99.7; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, V. V., dalyvaujant ieškovei K. M., jos atstovui advokatui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 289,62 Eur užstatą, 1 158,48 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Nurodė, kad 2014-02-13 ieškovė su atsakove sudarė buto nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo iš atsakovės 2 kambarių butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su baldais ir buitine technika. Pagal sutartį buvo susitarusios atsakovei mokėti 130,33 Eur nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį nuo 2014-03-01 bei už komunalinius patarnavimus iki kiekvieno mėnesio 26 d. Nuomos sutarties terminas buvo iki 2014-09-01, tačiau nuomotoja žadėjo jį pratęsti, jeigu per tą laiką nepavyktų minėto buto parduoti. Taip pat atsakovė paprašė sumokėti 289,62 Eur užstatą bei 130,33 Eur nuomos mokesčio į priekį. Pusę užstato sumokėjo iš karto pasirašius sutartį, t.y. vasario 13 d., o likusią pusę sumos kartu su nuomos mokesčiu, kai pradėjo gyventi bute. Taip pat paaiškino, kad 2014 m. gegužės mėnesio viduryje atsakovė paskambino į duris, ir paaiškino, kad sesuo ją išvijo iš namų, ir pasakė kad ji apsistos pas ją laikinai. Atsakovė sutiko mokėti su ja per pusę už buto komunalinius mokesčius. Taip pat nurodė, kad ieškovė nuolatos jausdavo, kad jos dukrai likti su atsakove bute be kito suaugusioji yra nesaugu, kadangi atsakovė palikdavo atsuktas dujas, todėl savo dukrą palikdavo pas tetą A., pas seserį K. arba pas savo motiną. Taip pat nurodo, kad nuo ilgalaikės nervinės įtampos ir nenormalių gyvenimo sąlygų pas atsakovę bute sunegalavo, dėl patirtų užgauliojimų, psichologinio poveikio, pasireiškusio nuolatiniais grasinimais išvaryti ją iš buto, dėl ko turėjo gyventi įtampoje ir baimėje, ko pasėkoje pablogėjo jos sveikata ir patriko psichinė būsena, dėl ko 2014-08-01 net kreipėsi į gydytoja, buvo išrašyti raminamieji.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

2015-03-04 teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl užstato grąžinimo

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir joje gyventi, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį bei pasibaigus sutarčiai gyvenamąsias patalpas grąžinti nuomotojui (CK 6.576 str.). Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu, rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. (CK 6.579 str. 2 d., 6.582 str. 2 d.). 2014-02-13 ieškovė K. M. ir atsakovė I. K. sudarė gyvenamosios patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartį. Šioje rašytinėje nuomos sutartyje šalys nurodė nuomos terminą t.y. 6 mėnesių laikotarpiui, nuo 2014-03-01. Be to, šalys sutarties 3.1 p. numatė, kad ieškovė atsakovei nuomos mokestį už butą mokės avansu už vieną mėnesį, mėnesio nuomos mokestis 130,33 Eur, atskirai mokesčiai už komunalines paslaugas, depozitas – 289,62 Eur (CK 6.70 str., 6.583 str. 1 d., 6.584 str. 3 d.). Bylos duomenimis ieškovė 2014-02-13 sumokėjo atsakovei 144,81 Eur depozito, 2014-03-01 sumokėjo 275,14 Eur. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-03-01 įmoką sudaro puse depozito sumos ir nuomos mokestis avansu už vieną mėnesį. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis ir ieškovės paaiškinimais, konstatuotina, jog ieškovė sumokėjo atsakovei 289,62 Eur užstatą (depozitą). Byloje nėra duomenų, kad ieškovei 2014-08-10 išsikrausčius iš atsakovės buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovė grąžino 289,62 Eur depozitą ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 289,62 Eur depozitą pagal jų sudarytą 2014-02-13 nuomos sutartį. Ieškovė atsakovei priklausančiame bute gyveno iki 2014-08-10 ir išsikėlė iš ten. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, šalių bei liudytojo E. M. parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė jos įsipareigojimus, kylančius iš nuomos sutarties, atsakovei įvykdė. Atsakovė ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė nesilaikė savo, kaip nuomininkės pareigų. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei pasilikti ieškovės sumokėtą 289,62 Eur užstatą – ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 289,62 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.70 str., 6.245 str. – 6.249 str., 6.256 str. 2 d., 6.580 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1158,48 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nenumatyta nuomininko teisė reikalauti iš nuomotojo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamai vykdomą nuomos sutartį.

Be to, neturtinės žalos atlyginimo priteisimui būtina nustatyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę ir neteisėtus veiksmus, žalą, ir tarp atsakovės veiksmų bei žalos egzistuojantį priežastinį ryšį (CK 6.245 – 6.250 str.).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigine išraiška (CK 6.250 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą, patyrė būdama sukrėsta nuo ilgalaikės nervinės įtampos ir nenormalių gyvenimo sąlygų pas atsakovę, dėl ko ji sunegalavo, pakriko psichinė jos būsena, dėl ko 2014-08-01 kreipėsi į gydytoją Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą. Nurodo, kad jai buvo išrašyti raminamieji vaistai, tačiau byloje šiuos jos teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra (CPK 178 str.). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jos patirtą neturtinę žalą sudaro atsakovės grasinimai ją iškeldinti, kasdieniai skambinimai ir grasinimai, dažnas lankymasis jos bute, žeminimas, dėl ko ji patyrė stresą, nervingumą, buvo praradusi sąmonę 2014-08-01. Ieškovė nurodė, kad netekusi būsto buvo priversta kraustytis gyventi pas motiną į Mažeikius, neteko darbo, o tuo pačiu iš dalies ir pajamų. Padidėjo išlaidos susijusios su važinėjimu į Klaipėda dirbti pagal autorinę sutartį, dėl ko patyrė daug nepatogumų bei išgyvenimų, kuriuos tiesiogiai įtakojo netinkamas atsakovės elgesys. Taip pat dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, kad išsinuomotame bute sudarė jai netinkamas gyvenimo sąlygas (nesilaikė sutarties sąlygų, nesuteikė tinkamų baldų ir buitinės technikos, pati gyveno jai išnuomotame bute, trukdė jos ir dukros poilsiui naktimis), dėl patirtų užgauliojimų, psichologinio poveikio, pasireiškusio nuolatiniais grasinimais išvaryti ją iš buto, dėl ko turėjo gyventi įtampoje ir baimėje, ko pasekoje pablogėjo jos sveikata.

CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Be to, įstatymas numato, kad paties nukentėjusiojo kaltė gali būti pagrindas netaikyti skolininkui civilinės atsakomybės ar nuo jos atleisti (CK 6.253 str. 5 d.).

Bylos duomenimis, atsakovė atvyko gyventi į ieškovės nuomojamą butą 2014 m. gegužės viduryje ir apie 2,5 mėnesio gyveno nuomojamame bute. Ieškovė nurodė, kad jai buvo gaila atsakovės ir ji ją įsileido, jos susitarė, kad mokės per pusę komunalinius mokesčius už butą. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad priežastis, dėl kurios ji neišsikraustė iš nuomojamo buto kitur, buvo tos, kad bijojo prarasti sumokėtą depozitą atsakovei ir tai, kad vasarą Klaipėdoje būsto nuomos kainos sukyla. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė neturėjo galimybių nutraukti nuomos sutartį su atsakove. Konstatuotina, kad ieškovė pati susitarė su atsakove dėl to, kad jos gyvens kartu nuomojame bute, todėl, kentėdama nepriimtinas sąlygas ir išsikeldama iš buto tik 2014-08-10, pati prisiėmė riziką dėl neigiamų tokio sprendimo padarinių – dėl patirtų išgyvenimų yra ir ieškovės kaltė (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.).

Ieškovė nurodė 1158,48 Eur atlygintiną neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, susijusių su orientaciniais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, kurie pagrįstų, jog būtent 1158,48 Eur dydžio suma būtų tinkama ir teisinga jos patirtų dvasinių ir fizinių išgyvenimų kompensacija bei suteiktų teigiamas emocijas, nukreiptas į patirtų išgyvenimų sušvelninimą (jei būtų įrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos). Be to, ieškovė viena augino mažametį vaiką tuo metu ir dirbo dviejuose darbuose. Ieškovė įrodinėja patirtą žalą tik savo paaiškinimais apie jos išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą. Ieškovės sveikatos sutrikimai ir jų priežastys šioje byloje nėra nustatyti. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie jos fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė savo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė, visų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai iš atsakovės priteisti. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas ((duomenys neskelbtini) str., CK 6.250 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 912,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas sudaro 43,44 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir advokato teisinei pagalbai: 579,24 Eur už procesinių dokumentų rengimą bei 289,62 Eur už atstovavimą teisme. Teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Nagrinėjamu atveju išlaidos už ieškinio parengimą yra pagrįsto dydžio ir neviršija Rekomendacijose nustatyto 3 MMA dydžio. Įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kurio trukmė viena valanda, rekomenduojamus maksimalius advokato paslaugų atlyginimus, pagrįstomis laikytinos išlaidos už atstovavimą teisme yra 0,15 MMA (300 Eur) – 45 Eur išlaidos (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.18 p., 9). Konstatuotina, kad ieškovės pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra 624,24 Eur (CPK 98 str. 2 d.).

Kadangi yra patenkinta 20 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei proporcingai priteistina 124,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo ir 15 Eur žyminio mokesčio už tenkintus ieškinio reikalavimus (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei K. M. iš atsakovės I. K. 289,62 Eur užstato ir 139,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė