- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- 1-2385-1155/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24748-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. 2021 m. liepos 22 d., apie 22.45 val., parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam patikrinimų alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0039 (patikros sertifikato Nr. 1486128), metu, buvo nustatytas mažiausias – 1,63 promilių girtumas. Šiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, vėlai vakare išgėrė degtinės ir važiavo automobiliu į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini) ir kuri dirba iki vidurnakčio, pirkti jo vadovaujamai bendrovei reikalingų maisto produktų. Dėl savo poelgio gailisi, alkoholio išgėrė norėdamas atsigauti.
Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. J. parodė, kad vakar, t. y. 2021 m. liepos 22 d., apie 22.30 val., jis vienas atvyko jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvės „Maxima“, esančios(duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę. Jau važiuodamas į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, buvo išgėręs alkoholio, o būtent, degtinės, 40 laipsnių alkoholio tūrio. Degtinės buvo išgėręs apie 400 ml, nes turėjo 0,5 l talpos degtinės butelį. Atvykęs į parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, iš tos aikštelės pusės, kur galima važiuoti į antrą aukštą, parkavo automobilį prie parduotuvės „Maxima“ sienos. Kai jis sustojo priparkavęs automobilį, prie jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių priėjo jam nepažįstamas vaikinas. Jis iš karto atidarė automobilio kairės pusės priekines dureles, paklausė jo, kodėl jis taip neatsargiai vairuoja. Jis jam pasakė, kad ten, kur parkuoja automobilį, yra duobė. Tuomet jis išlipo iš automobilio ir norėjo eiti į parduotuvę. Vaikinas jam pradėjo aiškinti, kad įtaria, jog jis yra neblaivus, ir, užkirtęs jam kelią, neleido eiti į parduotuvę. Jis grįžo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsėdo atgal į automobilį, ant kairės pusės priekinės sėdynės. Vaikinas jam pasakė, kad iškvietė policiją ir kad lauks, kol ji atvyks. Visą laiką stovėjo prie jo. Jis alkoholio daugiau nevartojo, vartojo alkoholį tik iki atvykimo į parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, yra neteistas, prašo atsižvelgti į jo nuoširdžius parodymus, kreipsis dėl laidavimo (b. l. 75–78).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. F. parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., apie 22.45 val., eidamas kartu su drauge R. S. į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo įtartinai manevruojantį juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam sukėlė įtarimą, nes vairuotojas kelis kartus vos neįvažiavo į parduotuvės sieną ir niekaip nesugebėjo pastatyti automobilio į stovėjimo vietą. Pagalvojo, kad galbūt kažkas atsitiko automobilio vairuotojo sveikatai, priėjęs prie automobilio pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, maždaug (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs šviesius marškinėlius, šviesius šortus ir rankose laikė butelį, panašų į alaus. Pabeldus į langą, vairuotojas pasimetė, atrodė, kad nesiorientuoja aplinkoje, rankose laikytą butelį jis numetė ant žemės. Atidarė vairuotojo dureles, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, paklausus vairuotojo, ar viskas gerai su sveikata, šis pradėjo pasakoti įvairius dalykus, kad eina pirkti varškės. Nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškviesti policiją. Tuo metu jo draugė atsistojo šalia automobilio, prie galinės automobilio dalies. Išlipęs automobilio vairuotojas pradėjo eiti link parduotuvės, sakydamas, kad eina pirkti varškės, nusprendė jį sekti, kad galėtų pareigūnams pranešti, kur yra vairuotojas. Vairuotojas į parduotuvę neužėjo, o toliau ėjo link (duomenys neskelbtini). Jis jį sustabdė, nes suprato, kad nori pasišalinti. Tuo metu, kai sustabdė, vairuotojas jam paaiškino, kad yra išgėręs, pradėjo aiškinti, kad nori susitarti, kad nereiktų tos policijos. Vyriškiui jis paaiškino, kad eitų link savo automobilio, kad paliko automobilį be priežiūros. Nuėjus prie automobilio, vyriškis paprašė, kad jis jį nuvežtų prie kažkokio „cecho“, jam paaiškino, kad niekur jo neveš, jis tada atsakė, kad gerai ir kad tada pats nuvažiuos, įkišo raktelį į užvedimo spyną, jis tada jo (G. J.) rankas patraukė nuo užvedimo raktelio, kad nebandytų užkurti automobilio. Toliau, kol atvyks policijos pareigūnai, jį kalbino, kad nukreiptų dėmesį, kad nebandytų važiuoti. Neatkreipė dėmesio, bet mano, kad visą įvykį galėjo užfiksuoti parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros. Atvykus policijos pareigūnams, vienas pareigūnas priėjo prie vairuotojo, o kitas liko su juo bendrauti. Vairuotojas (G. J.) jo akivaizdoje alkoholio nevartojo, automobilyje buvo tik jis vienas (b. l. 16–19).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 22.50 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), prie PC „Maxima“ automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Visi vietoje. Laukia (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. A. 2021 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 22.58 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie PC „Maxima“, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Visi vietoje. Laukia. Atvykus nurodytu adresu, į juos (pareigūnus) kreipėsi A. D. F., kuris paaiškino, kad būdamas kartu su savo drauge R. S., prie PC „Maxima“, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak pranešėjų, vairuotojas, vairuodamas automobilį, sunkiai orientavosi aplinkoje, vos neįvažiavo į PC „Maxima“ sieną. Prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo vyras, kaip paaiškėjo G. J., kuris neneigė, kad vairavo jam priklausantį automobilį. Patikrinus vairuotoją alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0039 (patikros sertifikato Nr. 1486128), 23.25 val. buvo nustatytas 1,63 promilių girtumo laipsnis, 23.54 val. nustatytas 1,64 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas G. J. 23.25 val. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių, specialiosios priemonės nepanaudotos. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Iš R. S. priimtas paaiškinimas apie įvykį (b. l. 12).
Liudytojos R. S. 2021 m. liepos 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje su draugu A. D. F. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Vyras bandė judėti prieš eismą, važiavo pirmyn–atgal ir akivaizdžiai nesuvokė, kaip suvaldyti automobilį. Vairuotojas, bandydamas prisiparkuoti, pervažiavo bortelį ir vos neįsirėžė į prekybos centro sieną. Kartu su A. D. F. įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pasiteiravus, ar vyrui nereikia pagalbos, jis pradėjo elgtis keistai, susijaudino ir nerišliai atsakinėjo, ką veikė automobilių stovėjimo aikštelėje, sakė privalantis dirbti. Tuomet jie su draugu iškvietė policijos ekipažą. Kol laukė pareigūnų, vyras bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jam pasakė, kad yra pranešta policijai ir jeigu, kaip jis nurodė, nėra išgėręs, jį paprasčiausiai paleis. Po ilgų įtikinėjimų ir vyro nerimastingų knaisiojimusi po automobilio saloną, lyg kažko ieškant, atvažiavo pareigūnai (b. l. 13).
Alkotesterio rodmenų duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 22 d. 23:23:48 val. G. J. buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o 23:52:57 val. – 1,64 promilių neblaivumas (b. l. 51, 52). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 54).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. J. 2021 m. liepos 22 d. pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 23.25 val., buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 23.53 val., G. J. nustatytas 1,64 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad G. J. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 53).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra G. J. (b. l. 34).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (2001 m.) kaina Lietuvoje yra 1 790 Eur (su PVM) (b. l. 35).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo A. D. F. parodymai, liudytojos R. S. rašytinis paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. J. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 1,63 promilių etilo alkoholio), todėl G. J. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktas (nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numato, kad pareigūnai per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į minėtas teisės akto nuostatas, kaltinime tikslintinos faktinės aplinkybės, nurodant, kad G. J. 2021 m. liepos 22 d., apie 22.45 val., parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia – 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo motina F. J. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. G. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. J. padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jo veiksmais žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. G. J. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 107–108), baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas (b. l. 103–105), jo teigimu, baudos sumokėtos, dirba (b. l. 100), byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje G. J. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos F. J. prašymas perduoti G. J. jos atsakomybei pagal laidavimą.
Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, turi du sūnus (vienas iš jų – kaltinamasis), palaiko su G. J. artimus, šiltus santykius, nors kartu negyvena, tačiau dažnai susiskambina, lankosi vieni pas kitus, nes gyvena netoliese, kritiškai vertina sūnaus elgesį. Šios aplinkybės leidžia laikyti ją teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kaip minėta, laiduotoja ir kaltinamasis palaiko gerus tarpusavio santykius ir, tikėtina, kad F. J. turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo sūnui.
Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, laidavimas skirtinas be užstato pusantrų metų terminui (BK 40 straipsnis).
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), nes jis veiką padarė naudodamasis šia teise, būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jam nustatytas girtumo laipsnis yra artimas minimaliai ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, jis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl jam nustatomas minimalus vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminas.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. liepos 23 d.
Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam G. J.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. J. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės, be to, net sudrausmintas liudytojo, vis tiek ketino toliau vairuoti transporto priemonę tokios būklės. Iš liudytojo A. D. F., pranešusio apie galimai neblaivų vairuotoją, parodymų matyti, kad kaltinamojo vairavimas kėlė įtarimų, jis pavojingai manevravo parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, taigi, jo būklė akivaizdžiai buvo netinkama vairuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu G. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. liepos 22 d., 23.25 val., iki 2021 m. liepos 23 d., 14.39 val., t. y. vieną dieną (b. l. 60–61, 63).
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 38, 40–41), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 85–86), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas (b. l. 88) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 79–80, 82–83), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
G. J. (G. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
G. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti G. J., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti F. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.