Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-16-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-04
Bylos Nr.
1S-16-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Nr. 1S-16-238/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2008-05-08 nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia – 2006-12-21, bausmės pabaiga – 2018-12-21. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 29 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-10-22).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-12-26 nutarimu Nr. 95-422 nutarta nuteistajam V. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 29 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo laikotarpiu 1 kartą svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau nuobauda skirta nebuvo; 2 kartus skatintas; pataisos įstaigoje nedirba dėl laisvų darbo vietų stokos; pataisos įstaigoje nesimoko; turi teismo priteistą civilinį ieškinį; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (70 balų pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-02 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistąjį V. V. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. V. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis V. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-02 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad atsisakymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik todėl, kad jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijos, yra niekuo nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja LR BVK 157 str. nuostatoms, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai leidžia labai sunkias nusikalstamas veikas padarius nuteistuosius lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Mano, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikėtų vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami taisytis ir pasitaisyti. Negalima žmogaus nepaleisti lygtinai vien todėl, kad jis prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą turėjo draugų, nes tai niekaip nesusiję su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje ir jo pasitaisymu. Jis su minimais draugais nepalaiko jokio ryšio ir neturi jokio noro jį kaip nors užmegzti. O tai, kad nusikalstama veika padaryta su draugais, tai jis dėl to buvo teisiamas, nuteistas ir už tai atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Išėjęs į laisvę jis tikrai nesiruošia kartoti tų pačių klaidų, kurias padarė praeityje, iš jų pasimokė ir nori ramiai nugyventi likusį gyvenimą su savo artimaisiais. Teismas, priimdamas savo sprendimą, privalo vienodai atsižvelgti į visas – tiek neigiamas, tiek teigiamas aplinkybes, esančias nuteistojo asmens byloje, tačiau nagrinėdamas jo bylą teismas atsižvelgė tik į neigiamas aplinkybes, kaip antai nurodydamas, kad jis kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Tačiau teismas nė neužsimena apie 2 jo gautus paskatinimus, akcentuodamas tik neigiamus bylos aspektus, kai pagal įstatymus privalo atsižvelgti į visus. Teigia, kad jis visiškai atitinka lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, todėl teismo priimta nutartis netaikyti jam lygtinio paleidimo argumentuojant tokį sprendimą tuo, kad bus pažeista jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, yra prasilenkianti su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie, tikėtina, kad turi pakankamai kvalifikacijos surašyti pagrįstą ir kvalifikuotą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Todėl toks nelabai realią situaciją atitinkantis teismo teiginys apie komisijos nutarimo nepagrįstumą nepelnytai sudaro neigiamą nuomonę apie komisijos darbą, kai šios nutarimas ir jame pateikta išvada visiškai atitinka LR BVK 164 str. nuostatose keliamus reikalavimus ir normas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmę, paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau padarė pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 69 balai. Taigi sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis V. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ji netgi neartima žemai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gan paviršutiniškos; nesugeba suvokti poreikio imtis veiksmų, pačiam spręsti problemas, kadangi nesupranta, jog visuomet, bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga; neapgalvoja savo veiksmų pasekmių; apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai; yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. per beveik devynerių metų bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas tik du kartus, iš kurių paskutinį kartą prieš daugiau nei ketverius metus, tarp paskatinimų buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, taip pat yra nustatyta ir labai daug kriminogeninių veiksnių – išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog V. V. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. V. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. V. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-02 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo V. V. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas Remeika